Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-12-14 · Civilinė byla Nr. 2A-753-267/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-14
Bylos Nr.
2A-753-267/2011
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-03628-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas pakeistas iš dalies.
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius
Atsakovas
K. G., K. Greičiaus GĮ "KGGĮ"
Ieškovas
A. J.
Kategorijos
  • 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Burbulienė

Teisėjas Arvydas Martinavičius Civilinė byla Nr. 2A-753-267/2011

Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03628-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 121.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),

Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. G. gamybinės įmonės „KGGĮ“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-4494-362/2011, pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui K. G. gamybinė įmonė „KGGĮ“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. J. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydamas priteisti nesumokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos.

Nurodė, kad įmonėje dirbo nuo 1992 metų sausio 2 d. iki 2009 metų birželio 4 d. Paskutinius kelis mėnesius jam nemokėjo darbo užmokesčio, todėl padavė pareiškimą išeiti iš darbo savo noru nuo 2009-06-04. Prieš parašant pareiškimą buvo nuėjęs paklausti dėl atlyginimo, jam buvo paaiškinta, kad nėra galimybių dabar išmokėti. Darbdavys sutiko jį atleisti nuo tos pačios dienos, tačiau su juo neatsiskaitė. Jokio pokalbio apie pinigus ar atsiskaitymo tvarką nebuvo. Kelis kartus skambino, norėjo viską išspręsti draugiškai, po metų, pavasarį, buvo nuvažiavęs prašyti atlyginimo, tačiau jo nedavė, jį žemino, tad jis daugiau ir nevažiavo. Kreipėsi nemokamos teisinės pagalbos, kur jam išaiškino jo teises, bei tai, jog jis turi teisę prisiteisti ne tik neišmokėtą atlyginimą bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tačiau ir vidutinį darbo užmokestį už pavėluotą laiką. Teismo posėdžio metu patikslino, kad 2011-09-09 darbdavys sumokėjo neišmokėtą atlyginimą bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Todėl prašė priteisti tik vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, bylinėjimosi išlaidas.

A. K. G. gamybinė įmonė „KGGĮ“ nurodė, kad pripažįsta, jog ieškovas pas juos dirbo, išėjo iš darbo savo noru, su juo darbo sutartis buvo nutraukta, tačiau atleidimo dieną nebuvo atsiskaityta, nebuvo išmokėtas atlyginimas už penkis mėnesius bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. Pažymėjo, kad įmonėje darbo sutarties nutraukimo metu ir šiuo metu yra krizė, bendrovė skolinga virš dviejų milijonų, tad sumokėti prašomos sumos negali. Ieškovas iš darbo išėjo staiga, viską metęs, darydamas spaudimą. Nors galėjo jam liepti dirbti dar dvi savaites, tačiau išleido tą pačią dieną. Su ieškovu buvo susitarimas, jog jis palauks, kol pagerės finansinė situacija, termino nustatyta nebuvo. Ieškovas buvo atėjęs pasiimti produkcijos, jam buvo išmokėti du šimtai litų, tai įmonės buhalterijoje neatsispindi. 2011-09-09 išmokėjo ieškovui jam priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Reikalavimo dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo prašė ieškinį atmesti.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį patenkino pilnai: priteisė iš atsakovo K. G. gamybinės įmonės „KGGĮ“ ieškovui A. J. vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos 2009-06-04 iki visiško atsiskaitymo 2011-09-09, viso 23211,97 Lt, 968 Lt už advokato pagalbą, 280,01 Lt už antstolio atliktus veiksmus, bei teismo išlaidas valstybei, 696 Lt žyminio mokesčio, bei 6,00 Lt už procesinių dokumentų įteikimą.

Teismas nustatė, kad 1992-01-02 tarp A. J. ir K. G. gamybinės įmonės ,,KGGĮ” buvo sudaryta darbo sutartis. Ši darbo sutartis nutraukta 2009-06-04, pagal paties darbuotojo prašymą. Pretenzija dėl neišmokėto atlyginimo ir kitų lėšų atsakovui buvo pateikta 2011-05-04, išsiunčiant ją registruotu laišku, atsakymo negauta. Pateikti įrodymai, kad 2009-06-17 – 2009-07-07 ieškovas A. J. sirgo, lankėsi pas gydytojus, nuo 2009-06-12 iki 2009-09-22 buvo registruotas darbo biržoje. Teismas nustatė, kad priskaičiuotas ir neišmokėtas atlyginimas už 2009 m. sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn. gegužės mėn. ir birželio mėn. – 3571,73 Lt, kompensacija už nepanaudotas atostogas sudaro 889,72 Lt, o vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro 853 Lt. Akcentavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl darbo sutarties sudarymo ir nutraukimo faktų, neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio dydžių. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu, 2011 m. rugsėjo 09 d. vykusio teismo posėdžio pertraukos metu, atsakovas sumokėjo ieškovui nesumokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Atsakovo teiginį, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog ieškovas palauks, iki pagerės situacija, ir tada su juo bus atsiskaityta, teismas laikė nepagrįstu, nurodė jog net jei toks pokalbis ir buvo, tai negalima laikyti susitarimu dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 141 str. 3 d. prasme. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis per ilgą laiko tarpą ėmėsi kokių tai priemonių atsiskaityti su ieškovu, to nepadarė net ir gavęs pretenziją ir pateikus ieškinio pareiškimą teisme, o atsiskaitė su A. J. tik 2011-09-09. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė įrodymus dėl pretenzijos išsiuntimo – registruoto laiško siuntimo kvitus. Teismas nusprendė, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog ieškovas, dirbęs pas atsakovą nuo 1992 m., buvo atleistas iš darbo 2009-06-04, jam pačiam prašant, su juo atleidimo dieną nebuvo atsiskaityta, neišmokėta daugiau kaip penkių mėnesių darbo užmokestis bei kompensacija už neišnaudotas atostogas. Konstatavo, kad su darbuotoju iki galo atsiskaityta tik 2011-09-09, darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo nenustatyta. Padarė išvadą, kad atsisakius dalies ieškinio dėl nesumokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, atsakovui įvykdžius šį reikalavimą teismo posėdžio metu, ieškinio pareiškimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo turi būti tenkintinas pilnai, priteisiant vidutinį darbo užmokestį nuo 2009-06-04 iki 2011-09-09, viso 23211,97 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.

A. K. G. gamybinė įmonė „KGGĮ“ teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo panaikinimo ir ieškovo ieškinio atmetimo. Prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apelianto nuomone, darbdaviui pritaikyta sankcija yra neadekvati jo padarytam pažeidimui. Nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas tinkamai neįvertino nuoseklių atsakovo vadovo K. G. parodymų dėl ieškovui laiku neišmokėto darbo užmokesčio priežasčių. Mano, kad padarytas pažeidimas – tiesioginė pasaulinės finansų krizės pasekmė.

Šalies argumentai

2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad sankcijos taikymui neturi reikšmės sunki darbdavio finansinė padėtis. Mano, kad darbdavys atsakingas už įsipareigojimų įvykdymą visiems darbuotojams vienodai. Pažymi, kad įveikus krizės padarinius, būtų atsiskaityta su visais darbuotojais.

3. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad sankcija efektyvi ir pasiekia tikslus, kurie yra proporcingi teisės pažeidimui. Mano, kad darbdavio piktybiškumo nebuvo. Pažymi, kad priteista suma sudaro 50 – 30 proc. įmonės vieno mėnesio apyvartos ir kelia grėsmę tolimesnei įmonės veiklai.

4. Apeliantas teigia, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl įsiskolinimo sumokėjimo, kada pagerės įmonės finansinė būklė. Pažymi, kad ieškovas 2 metus nesikreipė į darbdavį ar teismą su reikalavimu priteisti darbo užmokestį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. J. prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą nepakeistą, bei priteisti iš atsakovo 726 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nuo 2009 m. birželio 04 d., kada pasibaigė darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo, su ieškovu neatsiskaitė, neišmokėtą 5 mėn. darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas sumokėjo tik 2011 m. rugsėjo 09 d. Ieškovas iš darbo buvo priverstas išeiti dėl to, kad jam 5 mėnesius nemokėjo darbo užmokesčio. Atsakovas šių aplinkybių neginčija, tik mano, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką nesilaikė proporcingumo principo ir atsakovui pritaikyta sankcija yra nepagrįstai didelė. Ieškovo nuomone, šie atsakovo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Jokio susitarimo tarp atsakovo ir ieškovo dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, nei ji numatyta DK 141 straipsnio 1 dalyje (tai yra darbuotojo atleidimo dieną), nebuvo sudaryta. Ieškovas tai nuosekliai tvirtino visos bylos nagrinėjimo metu, nurodė, kad ėjo kelis kartus pas atsakovą dėl neišmokėto darbo užmokesčio, o šiuos ieškovo paaiškinimus patvirtina ir kiti įrodymai, kuriuos aptarė ir įvertino pirmosios instancijos teismas. Tai paneigia ir atsakovo tvirtinimus, kad ieškovas nesiėmė jokių veiksmų du metus. Kad tokio susitarimo nebuvo įrodo ir ieškovo atsakovui pateikta rašytinė pretenzija dėl neatsiskaitymo, siųsta registruotu laišku, bei atsakovo elgesys po šios pretenzijos pateikimo. Atsakovas atsakymo į šią pretenziją nepateikė. Mano, kad jeigu tarp ieškovo ir atsakovo būtų buvęs sudarytas susitarimas dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos (ne atleidimo dieną), atsakovas tikrai būtų atsakęs į pretenziją bei tokiame atsakyme šias aplinkybes nurodęs, būtų paaiškinęs, kodėl ieškovui nesumoka darbo užmokesčio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas – darbdavys K. G. gamybinė įmonė „KGGĮ“, uždelsė atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju – ieškovu A. J. ir 5 mėnesių darbo užmokestį (3571,73 Lt) bei kompensaciją už neišnaudotas atostogas (853 Lt) sumokėjo 2009-06-04 atleistam iš darbo darbuotojui tik 2011-09-09, t. y. daugiau kaip po dviejų metų. Tačiau apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovui A. J. 23211,97 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką.

Teisėjų kolegija bylą nagrinėja LR CPK 320 straipsnyje reglamentuota tvarka ir pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų :

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas keistinas, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto teiginiais dėl darbdaviui taikytos sankcijos adekvatumo jo padarytam pažeidimui.

Ieškovo reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo 2009-06-04 iki 2011-09-09, vadovaujantis DK 141 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegijos vertinamas kaip neatitinkantys DK 2, 35 straipsnių nuostatų ir bendrųjų teisės principų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas jau iki darbo sutarties nutraukimo 5 mėnesius neišmokėjo savo darbuotojui – A. J., darbo užmokesčio dėl sunkios finansinės padėties įmonėje ir ekonominio nuosmukio šalyje. Darbo užmokesčio įsiskolinimas įmonėje dirbantiems 13 darbuotojų yra ir šiuo metu. Šias aplinkybes teisme patvirtino apklausti liudytojai V. G., E. A., R. L., bei pripažino abi ginčo šalys (b. l. 70 – 77). Šie ginčo šalių pripažinti faktai įrodo, kad atsakovas ilgą laiką savo darbuotojams laiku nemoka darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, nes yra ant nemokumo ribos. Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 3, 4, 5 ir 6 straipsniuose yra numatyta kreditoriaus – įmonės darbuotojo, kuriam laiku neišmokėtas darbo užmokestis, teisė pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas A. J. šia teise nepasinaudojo daugiau kaip dvejus metus. Ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui K. G. gamybinei įmonei „KGGĮ“ nepareiškė ir kiti įmonės darbuotojai, kuriems neišmokėtas darbo užmokestis, tikėtina norėdami atkurti įmonės mokumą ir išsaugoti darbo vietas.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuodamas teisminę praktiką šios kategorijos bylose yra nurodęs, kad aiškinant ir taikant DK 141 straipsnio 3 dalį svarbu nustatyti šios normos tikslus ir paskirtį, užtikrinti šios normos sisteminį aiškinimą. Straipsnyje nurodyta sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų ir atsakovo kreditorių interesams. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinus ieškovo reikalavimą priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už dvidešimt septynių mėnesių trukmės (nuo 2009-06-04 iki 2011-09-09) uždelsimo laiką būtų neadekvati sankcija ir pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ši teismo išvada grindžiama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje F. B. ir kt. v. AB ,,Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010, kurioje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos visos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai patenkinti ieškovo reikalavimą ir priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009-06-04 iki 2011-09-09, yra neadekvati sankcija, neatitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir pažeidžianti kitų įmonės darbuotojų interesus. Šią išvadą teisėjų kolegija grindžia faktinėmis bylos aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta šalių sutarimu, jau po dviejų mėnesių, t. y. 2009 metų rugpjūčio mėn, A. J. susirado pastovų darbą ir iki šiol dirba, gauna pastovų darbo užmokestį. Ieškovas A. J. dvejus metus nereiškė buvusiam darbdaviui jokių pretenzijų dėl neišmokėto darbo užmokesčio, nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų, kad negalėjo to padaryti dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių. Priešingai, teismo posėdžio metu pripažino, kad visą laiką iki bylos iškėlimo buvo darbingas (70, 71 b. l.). Todėl pareikštas reikalavimas priteisti 23000 Lt už uždelsimą atsiskaityti teismo vertinamas kaip noras pasipelnyti, o tokio reikalavimo patenkinimas būtų neadekvati sankcija darbdaviui, kurio veiksmuose nenustatytas piktybiškumas. Tačiau atsakovo veiksmai, kai buvo delsiama atsiskaityti su atleistu darbuotoju tokį ilgą laiką, negali būti pateisinami. Todėl atsakovui taikytina DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija, priteisiant ieškovui 6000 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką.

Remiantis išdėstytais motyvais teisėjų kolegija keičia Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą sumažindama priteistą vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki pusės metų dydžio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 6000 Lt. Priteisdama šią sumą teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo ir ginčo šalių dėmesį į tai, kad teismų praktikoje yra nustatyta, jog darbo ginčuose turi būti priteisiamas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir įvertinus tai, kad ieškovo pareikštas ieškinys iš esmės yra patenkintas, apylinkės teismo sprendimas keistinas, panaikinant sprendimą iš atsakovo priteisto žyminio mokesčio dalyje, įvertinus, kad atsakovo apeliacinis skundas, kuris tenkinamas iš dalies, apmokėtas 696 Lt žyminiu mokesčiu, o ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str., 93, 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir išdėstyti jį taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. G. gamybinės įmonės „KGGĮ“, įmonės kodas 144146431, buveinė Ukmergės 50 a, Šiauliai, ieškovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6000 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, 968 Lt už advokato pagalbai apmokėti ir 280 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.“

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Danutė BurbulienėTeisėjai Vytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė