Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S.Z., jos atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, nukentėjusiajai R.B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S.Z. skundą administracinę nuobaudą paskyrusiai institucijai – Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui dėl 2010-02-10 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-12-19 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2009-12-19, 12.30 val. Klaipėdoje, Alksnynės gatvėje, ties 7 namu S.Z. vairavo automobilį Fiat Brava, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neapdrausta transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir išvažiuodama iš kiemo į kelią, nedavė kelio juo važiavusiam automobiliui Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais S.Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 107, 238 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje (b.l. 8, 13).

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūno (toliau – Institucijos) 2010-02-10 nutarimu S.Z. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 litų bauda, o pagal ATPK 123 str.5 d. - 80 litų bauda. Nuobaudas subendrinus, remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinai paskirta 100 litų bauda (b.l. 9, 12).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S.Z. ir jos atstovas advokatas Leonidas Zubanovas skundą palaiko ir prašo panaikinti nutarimą. Advokatas Leonidas Zubanovas papildomai paaiškino, kad Alksnynės gatvės plotis yra 7,35 m., o išvažiavimas iš kiemo – 11,60 m. S.Z. pajudėjo automobiliu nuo Alksnynės gatvės 13 namo, išvažiavo į tą kelią, kuris yra 11,60 m. ir yra žymiai platesnis nei Alksnynės gatvė. Po to S.Z. pasuko į kairę, į siauresnę gatvę, 7,35 m. pločio kelią. Jokių ženklų toje vietoje, parodančių, kur yra pagrindinė gatvė, o kur yra ne pagrindinė gatvė, nėra. Kadangi buvo daromas posūkis į kairę, po to posūkis į siauresnį kelią, S.Z. pagrįstai tikėjosi, kad jai bus duotas kelias, nes R.B. buvo kliūtis iš dešinės. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms laikytina, kad S.Z. nepadarė administracinio teisės pažeidimo. Dėl eismo įvykio turi būti pripažinta kalta S.B.

Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovas Mindaugas Džermeika su skundu nesutinka, nes visi neaiškumai, iškilę vairuojant transporto priemonę, yra apibrėžti Kelių eismo taisyklių 163 punkte, kuris patvirtina, kad S.Z., važiuodama keliu, kurio ji nepažįsta ir prie kurio nėra jokio pirmenybę suteikiančio ženklo, o taip pat esant apsnigtai kelio dangai ir kilus neaiškumui, kuo konkrečiai reikėtų vadovautis, privalėjo elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu, ko S.Z. nepadarė. Pažymi, kad eismo įvykio schema nebuvo nubraižyta, nes transporto priemonės, į eismo įvykį atvykus policijos pareigūnams, jau buvo patrauktos iš eismo įvykio vietos, todėl autoavarijos planas nubraižytas vėliau, jau po eismo įvykio. Eismo įvykio vietoje policijos pareigūnai užfiksavo abiejų automobilių apgadinimus. Kadangi automobiliui Opel Astra buvo apgadintas dešinysis priekinis kampas, po dešiniuoju žibintu, o Fiat Bravo automobiliui apgadintas kairysis priekinis bamperio kampas, padaryta išvada, kad automobilis iš tiesų bandė sukti į kairę ir visiškai neįsitikino, ar tai daryti saugu ir automobiliai susidūrė. Nukentėjusiajai R.B. nebuvo jokio pagrindo manyti, kad jai prieš kiekvieną kiemą reikia sustoti ir tai nebuvo šios vairuotojos pareiga, nes Kelių eismo taisyklėse nėra numatyta, kad prieš kiekvieną kiemą automobilis turi sustoti ir pabandyti išleisti išvažiuojančius automobilius. Dėl eismo įvykio kalta S.Z.

Nukentėjusioji R.B. su skundu nesutinka, nes ji važiavo tiesiai iš Statybininkų prospekto Alksnynės gatve, kai priešais jos vairuojamą automobilį išvažiavo kitas automobilis ir įvyko susidūrimas. Paaiškino, kad pati nubraižė eismo įvykio protokole esančią eismo įvykio schemą, su kuria S.Z. iš pradžių sutiko ir ant kurios pasirašė. Tačiau vėliau neigė savo kaltę, iškvietė policiją, kuri ir aiškinosi, kokia gatvė yra pagrindinė ir kas yra kaltas dėl eismo įvykio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S.Z. paaiškinimų matyti, kad ji išvažiavo nuo Alksnynės g. 13 namo ir visą laiką tiesiai važiavo Klaipėdos miesto Alksnynės gatve, keliu CD. Prie Alksnynės g. 7 namo pasuko į kairę. Ši sankryža yra lygiaverčių kelių ir šioje sankryžoje kelio ženklo, kuris nurodytų pagrindinį kelią, nėra, todėl važiuodama vadovavosi taisykle praleisti kliūtį iš dešinės. Po posūkio į kairę pavažiavus apie penkiolika metrų staiga pamatė priešais atvažiuojantį automobilį ir ėmė stabdyti. Automobilį užnešė į šoną ir jis sustojo, bet tuo metu įvyko susidūrimas su automobiliu Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R.B.

Automobilio Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja R.B. teigia, kad nuo Statybininkų prospekto Alksnynės g. pagrindiniu keliu Taikos prospekto link važiavo apie 20 km/h greičiu, kai prieš akis iš kiemo išvažiavo automobilis Fiat Bravo ir atsitrenkė į jos vairuojamo automobilio priekinį dešinį kampą. Avarija įvyko ties 7 namo išvažiavimo į Alksnynės gatvę.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S.Z. prašymu apklausto liudytojo L.J. ir Institucijos prašymu apklaustų liudytojų policijos pareigūnų R.S. ir M.K. parodymai dėl tų pačių faktinių bylos aplinkybių skiriasi, todėl, sprendžiant S.Z. kaltės dėl eismo įvykio klausimą, liudytojų parodymai negali būti laikomi patikimais įrodymais.

Eismo įvykio protokole Nr. F 251322 pažymėti transporto priemonių apgadinimai, kad automobiliui Fiat Brava sugadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, o automobilio Opel Astra – priekinis bamperis, variklio dangtis ir priekinis dešinės pusės žibintas (b.l. 7, 20) neatitinka tų transporto priemonių apgadinimų, kurie matosi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pateiktos vaizdo kortelės nuotraukose (b.l. 22). Būtina sutikslinti (draudimo įstaigose ar remonto įmonėse) kokiose vietose tiksliai buvo padaryti automobilių apgadinimai. Pažymėtina ir tai, kad iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pateiktos vaizdo kortelės nuotraukų (b.l. 23-26) ir autoavarijos vietos plano (b.l. 27-28, 32) apytiksliai matosi tik bendras įvykio vietos vaizdas, tačiau nėra jokių tikslių eismo įvykio sudėties elementų, t.y. neaiški nuotraukų padarymo data (ar šios nuotraukos darytos eismo įvykio metu, ar praėjus kažkuriam laiko tarpui po eismo įvykio), neaiški nei abiejų automobilių važiavimo kryptis, nei konkreti automobilių susidūrimo vieta, neišmatuoti jokie atstumai, be to, sunku įvertinti ir užfiksuoto nukritusio sniego bei nuolaužų reikšmę. Autoavarijos vietos planas, darytas 2010-01-11 nedalyvaujant eismo įvykio dalyviams, taip pat netikslus, nes nurodyta automobilio Fiat Brava važiavimo kryptis nesutampa su byloje nustatytomis aplinkybėmis, nenurodytas išvažiavimas į Alksnynės gatvę iš Alksnynės namo Nr. 7 (b.l. 32), o tai labai svarbu nustatant automobilių susidūrimo vietą, nes R.B. pirminiame paaiškinime rašytame policijai, nurodė, kad avarija įvyko ties 7 namo išvažiavimu į Alksnynės gatvę (b.l. 19).

Ekspertas autotechnikas V.P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad negali duoti vienareikšmiškos išvados dėl eismo įvykio, nes iš pagarsintos bylos medžiagos jam susidaro dvejopas įspūdis, kad eismo įvykis įvyko arba lygiareikšmių kelių sankirtoje, arba jau pravažiavus šią sankirtą ir, dėl kitų kelio kraštuose stovėjusių automobilių, neįsitekus minėtame kelyje dviems vienas priešais kitą važiavusiems automobiliams. Hipotezių dėl šio eismo įvykio kilimo priežasčių ir asmens, kurio kalti veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu, galima iškelti įvairių, nes byloje turimų duomenų nepakanka nustatyti, kaip ir kur tiksliai buvo išsidėsčiusios eismo įvykio transporto priemonės, kurioje tiksliai vietoje transporto priemonės susidūrė, koks buvo automobilių susidūrimo kampas, kokie tikslūs atstumai nuo susidūrusių transporto priemonių iki kelio bortelio ar kitų automobilių ir pan. Tikslią eismo įvykio vietą apsprendžia transporto priemonių duženų ir kitų panašių dalykų palikti pėdsakai, tačiau šiuo atveju patys policijos pareigūnai turi atsakyti į klausimą, ar jų pateiktose nuotraukose užfiksuoti sniego bei duženų pėdsakai tiesiogiai susiję su šiuo eismo įvykiu ir yra būtent šių automobilių po susidūrimo palikti pėdsakai. Iš eismo įvykio protokole aprašytų transporto priemonių sugadinimų (apgadinimų) negalima nustatyti automobilių susidūrimo vietos ir tuo labiau jo kilimo priežasčių. Pažymėjo, kad esant pagrįstoms abejonėms dėl to, ar važiuojama pagrindiniu keliu, ar šalutiniu, ar įvažiuojama iš šalutinio kelio į pagrindinį, ar važiuojama lygiareikšmių kelių sankirta, vairuotojas privalo vadovautis atsargiausiu variantu, t.y. dešinės rankos taisykle ir visada praleisti kliūtį iš dešinės.

Teismas konstatuoja, jog administracinėje byloje nėra nustatytos svarbios aplinkybės, sietinos su eismo įvykio kilimo aplinkybėmis, o teisminio bylos nagrinėjimo metu neįmanoma surinkti būtinų įrodymų. Byloje nebuvo atliktas visapusiškas, pilnas bylos aplinkybių tyrimas. Institucijai, tyrusiai eismo įvykį, siūlytina pakartotinai atlikti eismo įvykio vietos apžiūrą ir nubraižyti tikslią eismo įvykio schemą. Tai padaryti yra objektyvios galimybės, nes eismo įvykis užfiksuotas fotonuotraukose. Nukentėjusioji yra pateikusi eismo įvykio vietos Žardininkų – Alksnynės – Statybininkų prospekto gatvių schemą, o UAB „Sankryža“ yra pateikusi Klaipėdos miesto Alksnynės gyvenamojo kvartalo kelio ženklų ir horizontalaus ženklinimo darbų schemą. Pasinaudojus šiomis schemomis, fotonuotraukomis, dalyvaujant eismo dalyviams, būtina sudaryti teisingą eismo įvykio schemą su tiksliais atstumų išmatavimais, kurią būtina pateikti ekspertui kartu su tikslia automobilių sugadinimo medžiaga. Institucijai siūlytina spręsti klausimą dėl ekspertizės atlikimo, kurios metu būtų galima nustatyti, kurios iš vairuotojų veiksmai prieštaravo saugaus eismo reikalavimams ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu bei eismo įvykio mechanizmą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 297 straipsniu, Lietuvos Respublikos ABTĮ 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2010-02-10 nutarimą Nr. F 251322, kuriuo S.Z. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 Lt bauda, ir grąžinti administracinę bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per dešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.