Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. R. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 81/04-253 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam G. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį galutine apėmimo būdu subendrinta ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, vienu trečdaliu sumažinta, 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atliekama pataisos namuose. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. balandžio 13 d., bausmės pabaiga – 2017 m. gruodžio 13 d. Nutarimo priėmimo dieną – 2017 m. kovo 16 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 8 mėnesiai 29 d. Komisijos 2017 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 81/04-253 priimtas sprendimas nuteistajam G. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Marijampolės rajono apylinkės teismui pateikė skundą (atsiliepimą) dėl Komisijos nutarimo, prašydama nepatvirtinti nutarimo, kuriuo nuteistajam taikytas lygtinis paleidimas.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. kovo 16 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam G. R..Nuteistasis skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant siūlomas tikslingas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neaptarė jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, galimybės integruotis laisvėje, resocializacijos klausimų. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismo motyvai atlieka fakto, vykusio praeityje, konstatavimo funkciją, tačiau nebuvo atsižvelgta į teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kuri leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Pažymima, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, buvo paskatintas, nepriekaištingai laikėsi vidaus tvarkos taisyklių ir įstatymų reikalavimų, įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lankė socialinės reabilitacijos programas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo. Jis palaiko glaudžius socialinius ryšius, išėjęs į laisvę iš karto įsidarbins. Todėl jo pažanga ir kitos aplinkybės Komisijai sudarė pagrindą manyti, kad išleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, dėl darbo vietų trūkumo pataisos namų administracijai jo neįdarbinus, negaudamas jokių su darbo santykiais susijusių pajamų, jis savanoriškai iš artimųjų perlaidų kalinimo reikmėms dengė civilinį ieškinį, savanoriškai sumokėjo 5 eurus. Anot apelianto, teismas privalėjo suvokti, kad spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Jis yra atlikęs pusę paskirtos bausmės, kas sudaro faktinį pagrindą lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, o pats bausmės skyrimas ir jos realus dalinis atlikimas padarė jam poveikį. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog jis turi mažametį vaiką, kuriuo turi rūpintis, yra vienintelis šeimos išlaikytojas. Be to, teismas privalėjo atsižvelgti į išieškotojo interesus ir leisti jam padengti ieškinį, nes tik išleistas iš pataisos įstaigos jis iš gaunamo užmokesčio galės tai įgyvendinti. Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistasis G. R. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors nusikalstama veika, už kurią apeliantas atlieka bausmę, padaryta 2008 m. liepos 18 d. ir jis skunde akcentuoja tvirtus socialinius ryšius, kurie galimai skatintų jį nebenusikalsti, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog 2017 m. vasario 24 d. atlikus vertinimą OASys metodika, G. R. nustatoma vidutinė – 93 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri artima aukštai. Nuteistasis skunde nurodo, jog dalyvaudamas socialinės reabilitacijos programose šią riziką sumažino, tačiau byloje tokių duomenų nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – įvykdė adaptacijos programą, pataisos plano vykdymo metu dalyvavo „Anoniminių alkoholikų“ ir „Kitoks“ socialinės reabilitacijos programose, įvykdė integracijos į visuomenę programą, drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui, o nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Kaip matyti iš byloje pateiktos suvestinės pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo lentelės, G. R. nustatomi tiek statiniai, tiek ir dinaminiai nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai. Informacija apie ankstesnius teistumus (40 balų) yra statinis veiksnys, kurio nuteistasis pakeisti negali, tačiau pakankamai aukštą riziką sąlygoja ir nuteistojo išsilavinimas, mokymasis, galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai. Tai patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nustatomi kriminogeniniai veiksniai, tarp kurių be kita ko vis dar nustatoma galimybė nuteistojo netinkamų elgesio modelių pasirinkimui. Nors apeliantas skunde teigia, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis iš karto įsidarbins, tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti apie nepakankamai akivaizdžią nuteistojo pataisos proceso pažangą. Anot nuteistojo, apylinkės teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atliko fakto, vykusio praeityje, konstatavimo funkciją, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais nuteistojo skundo motyvais nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis bausmę atlieka pagal septintą jo atžvilgiu priimtą nuosprendį. Anksčiau nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis buvo panaikintas, o lygtinio paleidimo metu jis padarė naują nusikaltimą. Dvi sunkias nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, G. R. padarė neišnykus teistumui. Po nusikaltimų padarymo jis išvyko iš Lietuvos Respublikos, ilgą laiką buvo vykdoma jo paieška, baudžiamosios bylos nagrinėjimui buvo surastas ir grąžintas pagal Europos arešto orderį. Nors šios aplinkybės, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, ir negali būti laikomos esminėmis, sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, įvertinus tai, jog ankstesnė probacija nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti buvo nepakankama, tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis šiuo metu nedirba ir nesimoko. Nors, kaip nurodo ir pats G. R., jis nedirba dėl darbo vietų trūkumo, tačiau, atsižvelgiant į ankstesnius apelianto teistumus dėl išimtinai turtinio pobūdžio nusikaltimų darymo, kritiškai vertintina tai, jog nuteistasis pataisos namuose nesiekia mokytis, įgyti specialybių, kurios padėtų jam lengviau įsidarbinti. Apelianto teigimu, būdamas laisvėje jis dirbo statybose, staliaus darbus, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nors skunde apeliantas nurodo teigiamai jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog šiai dienai pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra tik jam būnant struktūruotoje aplinkoje. Kaip nuteistasis integruosis į visuomenę išėjęs iš struktūruotos aplinkos, priklausys nuo paties nuteistojo ir aplinkos faktorių. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui abejonių kelia nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas bei elgesys. Jis yra linkęs elgtis nerūpestingai, rizikingai, dažnai pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis nesugeba paaiškinti savo veiksmų ir įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių, ne visada sugeba mąstyti lanksčiai. Tarp to, ką nuteistasis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta pats prisidėjęs prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nuteistasis yra linkęs pateisinti savo elgesį, sumenkinti padarytą žalą, iki šiol stebimos asocialios jo elgesio nuostatos. Nors, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, nuteistasis drausmine tvarka baustas nebuvo, tačiau pažymėtina, kad jis nebuvo ir skatintas, pataisos proceso metu nesiekdamas įgyti specialybės, jis aktyviai nesistengia integruotis į visuomenę. Visa tai rodo, kad G. R. elgesys tik formaliai atitinka pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, kurios privalo laikytis visi laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti asmenys, bet nerodo nuteistojo kryptingo siekio pasitaisyti ir nebenusikalsti. Esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, kuri artima aukštai, ir įvertinus nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, tai sudaro teismui pagrindo manyti, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti.Svarbu pažymėti, kad dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų nukentėjusiajai priteistas didelės neturtinės žalos atlyginimas – 5000 eurų. Vertinant šią aplinkybę, o taip pat ir tai, kad nuteistasis praeityje teistas išimtinai už turtinio pobūdžio nusikaltimus, jam išėjus iš pataisos įstaigos ir neturint pakankamai lėšų priteistai žalai padengti, galimai būtų sudaromos prielaidos pakartotiniam nusikalstamumui. Nors apeliantas skunde nurodo jau atlyginęs dalį neturtinės žalos nukentėjusiajai, tačiau savanoriškas 5 eurų žalos atlyginimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, niekaip nepatvirtina nuteistojo siekio pasitaisyti ar pakankamos jo pažangos. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį, sprendimo įgūdžius ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo G. R. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.