Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės

Editos Sangavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

2022 m. rugsėjo 13 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį paskirtas laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams be intensyviosios priežiūros, įpareigojant per paskirtos bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams be intensyviosios priežiūros, įpareigojant per paskirtos bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. 2023 m. birželio 17 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, priėjęs prie stovėjusio automobilio „Toyota Prius“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atidaręs galines dešinės pusės keleivio dureles, žodinio konflikto metu, sugriebė automobilio galinėje dešinės pusės sėdynėje sėdėjusiam M. T. už marškinėlių ir ne mažiau du kartus kumščiu sudavė jam į veido sritį ir dešinės rankos sritį, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinio skruosto ir dešinio žasto srityse, dėl kilusio triukšmo pasipiktinus priekinėje keleivio vietoje sėdėjusiam A. T., atidarė priekines keleivio pusės dureles ir sudavė jam kumščiu ne mažiau du kartus į dešinės pusės veido sritį, taip jam sukeldamas fizinį skausmą, t. y. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis D. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad įtarime nurodytą dieną ir nurodytu laiku, prie (duomenys neskelbtini), jam norint įvažiuoti į nurodyto namo kiemą, kelią užtvėrė automobilis „Toyota Prius“. Kadangi vairuotojas neskubėjo patraukti automobilio nuo įvažiavimo, išlipęs iš automobilio, priėjo prie užtvėrusio kelią automobilio ir kadangi labai skubėjo grįžti namo, buvo susinervinęs, ir gal kiek per garsiai, ir per įžūliai, liepė pasitraukti. Išgirdęs jo raginimą, galinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs keleivis kažką jam piktai atsakė. Tuomet jis susinervinęs atidarė dureles ir sudavė jam keletą smūgių. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs žmogus, matydamas tai, kas vyksta, taip pat jam griežtai kažką pasakė. Norėdamas užbaigti konfliktą, suprato tai, kaip asmeninį grasinimą savo atžvilgiu, todėl taip pat atidaręs jo dureles, nesusivaldęs sudavė jam keletą smūgių kumščiu. Konfliktas tuo ir baigėsi. Dėl šių veiksmų labai gailisi, jų niekaip negali pateisinti. Tuo metu labai skubėjo namo, nes jo laukė vieni vaikai, nesusivaldė. Įvykio metu buvo blaivus (b. l. 138–141).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Nukentėjusysis A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 17 d. kartu su sūnumis A. ir M. T. šventė savo asmeniniame sode vieno iš sūnaus gimtadienį. Kadangi liko vaišių, jas susidėjo ir grįžtant sustojo (duomenys neskelbtini), kad tas likusias vaišes paduotų uošvienei. Automobilyje Toyota Prius valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo jis, jo vaikai A., M. ir E., o žmona Jolita išėjo nunešti likusių vaišių savo mamai. Kur stovėjo, buvo susidariusi kelių automobilių eilė, kadangi vieno iš įvažiavimo pusių buvo sustatyti kiti automobiliai, tai buvo sunku prasilenkti su kitais automobiliais. Jis tuo metu sėdėjo keleivio vietoje, priekinėje sėdinėje. Pastebėjo, kad nuo (duomenys neskelbtini) atvažiavo du automobiliai, pirmojo automobilio markės ir modelio nepasakys, tačiau jį vairavo moteris. Ši pravažiavo, o tada iš paskos buvo kitas automobilis, kiek pamena Volkswagen Passat. Šis juos pravažiavo ir sustojo. Iš automobilio išlipo vyriškis, kuris buvo apie 180 cm., ūgio, su barzda ir ūsais, liekno kūno sudėjimo, galėjo būti maždaug apie 30 metų amžiaus, kaip buvo apsivilkęs neįsidėmėjo. Jis iškarto priėjo prie dešinės pusės galinių durelių, kur sėdėjo sūnus M. ir pradėjo jam kažką sakyti, netrukus pradėjo ji mušti rankomis, sudavė keletą smūgių į įvairias kūno vietas. Tada, norėdamas padėti sūnui, nespėjo net atidaryti durų, kai šis atėjo prie jo keleivio pusės priekinių durelių, jas atidarė ir be jokios priežasties ir žodžių, trenkė jam nemažiau dviejų kartų į dešinės pusės veido sritį, ko pasėkoje jam buvo sukeltas fizinį skausmas. Iš automobilio, iš kurio išlipo minėtas vyriškis, atėjo kiti asmenys, kurie buvo tame automobilyje ir pradėjo vyriškį tramdyti, o po to jie kažkur dingo. Asmens, kuris jiems trenkė, asmeniškai nepažįsta, ji matė pirmą kartą (b. l. 77–80).

Nukentėjusysis M. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 17 d. 20:40 val. su šeimyna, tai yra tėčiu, seserimi ir broliu A. T., kuris vairavo mamos vardu registruotą automobilį Toyota Prius, išvažiavo iš sodo ir važiuodami namo užsuko pas močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Įvažinėjant į minėto namo kiemą, dėl kieme stovinčių automobilių, brolis negalėjo prasilenkti su kairėje pusėje ketinančia išvažiuoti vairuotoją, kadangi buvo per mažas prasilenkimui tarpas. Tuo metu iš galo iš (duomenys neskelbtini) pusės pro jų dešinį automobilio šoną pravažiavo vienas automobilis, kuris pasuko į dešinę ir po jo, kitas automobilis, privažiavęs šalia iš dešinės pusės. Jo vairuotojas, žiūrėdamas į jį, pirštą pridėjo prie smilkinio. Tai supratęs, kaip įžeidimą, atsakant, taip pat pirštą pridėjo sau prie smilkinio. Tuomet minėto automobilio vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir iš karto priėjęs prie jų automobilio, atidarė galines keleivio dureles ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Tęsiantis žodiniam konfliktui, vyras abejomis rankomis sugriebė jam už marškinėlių, kaip suprato, ketindamas jį ištraukti iš automobilio, tačiau nepavykus jam to padaryti, jis kelis kartus, ne mažiau dviejų kartų tyčia kumščiu trenkė jam į veido ir dešinės rankos sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Tuomet, kai jį mušė, į konfliktą įsikišo ir žodžiu kažką pasakė priekyje keleivio sėdynėje sėdėjęs tėtis. Tuomet minėtas vyras nuo jo pasitraukė ir, atidaręs priekines keleivio dureles, užsipuolė tėtį, taip pat jam sudavė rankomis kelis kartus. Kiek kartų sudavė tėčiui, pasakyti negali, nes jam nuo smūgių nukrito akiniai, o be jų jis silpnai mato. Tuomet, kai užsipuolė ir mušė tėtį, prie minėto vyro priėjo kiti nepažįstami keli vyrai, kurie pradėjo vyrą tramdyti ir jį atstūmė nuo jų automobilio. Tuomet, paėmęs mobilaus ryšio telefoną, paskambino į BPC ir iškvietė pagalbą (b. l. 6–19).

Liudytojas A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 17 d. vairavo automobilį Toyota Prius valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su juo buvo tėtis A. T., mama J. T., brolis M. T. ir sesė E. T.. Su šeima atvyko adresu (duomenys neskelbtini), nes turėjo paduoti vaišes močiutei. Kadangi buvo labai mažai vietos ir galėjo pravažiuoti tik vienas automobilis, svarstė, kur buvo galima sustoti. Gale važiavo vienas ar du automobiliai, jie pradėjo signalizuoti, pasuko ir automobiliai pravažiavo į dešinę pusę, tačiau vienas iš automobilių sustojo ir iš jo išlipo vyriškis. Vyriškis iš karto priėjo prie jo vairuojamo automobilio ir nuėjo prie dešinės pusės galinių keleivio durelių, iš karto jas atidarė, kažką pasakė ir pradėjo smūgiuoti broliui M. į įvairias kūno vietas, ne mažiau penkių kartų. Tada tėtis atsisegė saugos diržą ir tuo metu sakydamas: „ką tu čia darai“, norėjo išlipti, tačiau nespėjo to padaryti, kadangi tas vyriškis nustojo smūgiuoti broliui, staiga atidarė priekines dešinės pusės keleivio dureles ir nemažiau dviejų kartų sudavė tėčiui į veido sritį. Iš automobilio iš kurio išlipo smurtaujantis vyras, išlipo kiti, kiek suprato, jo draugai, pradėjo jį raminti, ir atitraukė nuo jų. Kiek pamena, jie sėdo į automobilį Volkswagen Passat ir išvažiavo. To vyriškio elgesys jam sukėlė pasipiktinimą, dėl tokio elgesio negalėjo toliau tęsti savo kelionės, vyriškis demonstravo savo išskirtinumą, nederamą elgesį, teko stebėti, kaip yra mušami jo artimi asmenys (b. l. 103–106).

Liudytoja G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 17 d. apie 21:00 val. namuose, viename iš kambarių, kurio langas išeina į kiemo pusę, per pravirą kambario langą išgirdo triukšmą. Priėjusi prie minėto lango, kieme pamatė, kaip keli automobiliai, stovėdami ant pravažiavimo, neprasilenkia. Tuomet nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link Toyota automobilio į kiemą įvažinėjo VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (tamsios spalvos), kurio vairuotojas privažiavęs iš dešinės Toyota automobilio pusės, ketindamas sukti į dešinę, nevažiavo toliau, sustojo prie Toyota automobilio. VW Passat automobilio vairuotojas, tiksliai nepamena, atsidaręs ar durelių langą, ar pačias dureles, pradėjo konfliktuoti su Toyota automobilio keleiviais. Žodinis konfliktas tęsėsi apie 1-2 min., po ko, VW Passat vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir priėjęs prie Toyota automobilio iš dešinės pusės, atsidarė galines keleivio dureles ir kelis kartus rankomis smūgiavo į galinėje keleivio vietoje sėdintį asmenį. Po to, atsidaręs keleivio dešinės pusės priekines dureles, taip pat kelis kartus rankomis smūgiavo į keleivio vietoje sėdėjusį vyresnio amžiaus vyrą. Tuo metu iš VW Passat automobilio išlipę trys vyrai priėjo prie VW Passat vairuotojo ir jį atitraukė nuo Toyota automobilio, visi įsėdo į savo automobilį, išvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. VW Passat vairuotojo veiksmais yra pasipiktinusi, dėl jo buvo atitraukta nuo įprastinių namų ruošos darbų (b. l. 123–127).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole nurodyta, kad A. T. iš pateiktų asmenų foto nuotraukų atpažįsta D. P., kaip asmenį, kuris užsipuolė tėvą ir brolį M. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (b. l. 109–113).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole nurodyta, kad M. T. iš pateiktų foto nuotraukų atpažįsta D. P., kaip asmenį, kuris jį užsipuolė. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, barzdos (b. l. 60–64).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole nurodyta, kad A. T. Iš pateiktų foto nuotraukų, atpažįsta D. P., kaip asmenį, panašiausią į tą, kuris užpuolė jį ir sūnų M. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, barzdelės (b. l. 86–90).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (b. l. 23–32).

Specialisto išvadoje Nr. G1228/2023( 02) nurodyta, kad M. T. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinio skruosto ir dešinio žasto srityse. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 36–37).

BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų, sutrikdant viešąją tvarką, paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė.

Ištirtų įrodymų visetu – kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais, specialisto išvada ir kitais byloje esančiais surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais įrodyta, kad D. P. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), priėjęs prie stovėjusio automobilio „Toyota Prius“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atidaręs galines dešinės pusės keleivio dureles, žodinio konflikto metu, sugriebė automobilio galinėje dešinės pusės sėdynėje sėdėjusiam M. T. už marškinėlių ir ne mažiau du kartus kumščiu sudavė jam į veido sritį ir dešinės rankos sritį, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinio skruosto ir dešinio žasto srityse, dėl kilusio triukšmo pasipiktinus priekinėje keleivio vietoje sėdėjusiam A. T., atidarė priekines keleivio pusės dureles ir sudavė jam kumščiu ne mažiau du kartus į dešinės pusės veido sritį, taip jam sukeldamas fizinį skausmą, t. y. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta, kad už viešosios tvarkos pažeidimą gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Kaltinamasis D. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu.

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 29 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 1 dalis, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis D. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad kaltinamasis praeityje teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale registruotas, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad teismo ekspertizę jam atlikti netikslinga, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, skiriant laisvės apribojimo bausmę, skirtina intensyvi priežiūra – buvimo vietos kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas per visą bausmės atlikimo laikotarpį bei baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kadangi naują nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė neatlikęs jam 2022 m. rugsėjo 13 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu skirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu skirta bausmė subendrintina iš dalies ją sudedant su 2022 m. rugsėjo 13 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie didesnės, šiuo nuosprendžiu skirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, pridedant dalį ­– 5 mėnesius 2022 m. rugsėjo 13 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės, ir skirtina galutinė bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės apribojimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – D. P. buvimo vietos – (duomenys neskelbtini)kontrolę nuo 22 val. iki 06 val. elektroninio stebėjimo priemonėmis 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, taip pat uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas per visą bausmės atlikimo laikotarpį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti 1/3 dalimi ir D. P. skirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – D. P. buvimo vietos – (duomenys neskelbtini) kontrolę nuo 22 val. iki 06 val. elektroninio stebėjimo priemonėmis 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, taip pat uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas per visą bausmės atlikimo laikotarpį.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu skirtą bausmę subendrinti iš dalies ją sudedant su 2022 m. rugsėjo 13 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, paskiriant intensyvią priežiūrą – D. P. buvimo vietos – (duomenys neskelbtini)kontrolę nuo 22 val. iki 06 val. elektroninio stebėjimo priemonėmis 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, taip pat uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas per visą bausmės atlikimo laikotarpį.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, skirti D. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.