Alytaus apylinkės teismo sprendimas, 2-706-878/2013

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-12-31
Bylos Nr.: 2-706-878/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00492-2013-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Inga Liubinienė
Ieškovas: Z. R.
Atsakovas: R. R., Z. R.

Kategorijos

30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-706-878/2013Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00492-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos 30.9.2.; 35.3.6.; 75.4.3.; 75.7.; 75.8.; 75.9.; 99.5.; 99.9.; 116.1. (S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 31 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,dalyvaujant ieškovei Z. R. ir jos atstovei advokatei R. M.,atsakovui R. R. ir jo atstovėms G. M. ir advokatei I. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. R. ieškinį atsakovui R. R., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Gelvora“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo ir atsakovo R. R. priešieškinį atsakovei Z. R., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Gelvora“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Z. R. ieškiniu, kurio reikalavimus patikslino 2013 m. liepos 22 d., prašo nutraukti jos ir atsakovo R. R. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovės asmeninėje nuosavybėje palikti nekilnojamąjį turtą: ½ dalį 79,75 kv.m gyvenamojo ploto vieno buto pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį 1/6 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį 1/6 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovo R. R. asmeninėje nuosavybėje palikti nekilnojamąjį turtą: ½ dalį 79,75 kv.m gyvenamojo ploto vieno buto pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį 1/6 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį 1/6 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei pripažinti teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl ½ dalies 0,0517 ha namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)ir ½ dalies 3,00 ha asmeninio ūkio žemės įsigijimo asmeninėn nuosavybėn, atsakovui pripažinti teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl ½ dalies 0,0517 ha namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir ½ dalies 3,00 ha asmeninio ūkio žemės įsigijimo asmeninėn nuosavybėn, ieškovės asmeninėje nuosavybėje palikti 1000 Lt vertės telyčią, galvijo pasas AD Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti, kad ieškovė ir atsakovas yra solidariai atsakingi už kreditorinius įsipareigojimus UAB „Gelvora“ pagal reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, ieškovei palikti santuokinę R. pavardę, iš atsakovo ieškovei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Prienų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (CMS akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šeimoje nepilnamečių vaikų nėra. Su atsakovu šeimyninių santykių nepalaiko, neapsikentusi atsakovo nepagarbaus ir ją žeminančio elgesio, ieškovė išsikėlė gyventi atskirai. Gyvenant santuokoje, tarp sutuoktinių nuolat kildavo konfliktai dėl atsakovo nuolatinio girtavimo, visų savo pajamų išleidimo alkoholiniams gėrimams įsigyti, nesirūpinimo buitimi ir t.t. Ieškovei vienai teko išlaikyti vaikus, pasirūpinti tinkamu jų poreikių tenkinimu, nes atsakovas prie vaikų išlaikymo visiškai neprisidėdavo. Išgėręs atsakovas yra labai agresyvus, priekabus, linkęs kelti namuose triukšmą, šaukti be jokios priežasties ant ieškovės ir vaikų, keiktis ir tyčiotis. Gyvendama su atsakovu, ieškovė buvo nuolat jo žeminama, jis nejautė jai jokių gražių jausmų, tik panieką. Dėl tokio jo elgesio sutuoktinių tarpusavio santykiai visiškai pašlijo. Atsakovas nesilaikė abipusės pagarbos pareigos, nespręsdavo šeimos gyvenimo klausimų abipusiu susitarimu, pažeidė lojalumo šeimai pareigą, todėl jis kaltas dėl iširusios santuokos, nes visiškai nevykdė įstatymo numatytų sutuoktinio pareigų. Šalys, gyvendami santuokoje, bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą: 11600 Lt vertės 79,75 kv.m gyvenamojo ploto vieno buto pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 11 Lt vertės 1/6 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 33 Lt vertės 1/6 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotą R. R. vardu, esantį (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsniu, santuokos metu įgytas turtas tarp sutuoktinių dalintinas lygiomis dalimis, t.y. kiekvienam po ½ dalį, kiekvieno sutuoktinio nuosavybėje paliekant nekilnojamųjų daiktų už 5822 Lt. Prienų rajono Naujosios Ūtos apylinkės tarybos 1993 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 54 „Dėl asmeninio ūkio naudojimo žemės išskyrimo N. Ūtos apylinkėje“ atsakovui R. R. buvo skirta 3,05 ha asmeninio ūkio žemės (su namų valda). Už 3,00 ha asmeninio ūkio žemę ieškovė su atsakovu sumokėjo 180 investicinių čekių, o už 0,0517 ha namų valdos žemės sklypą sumokėjo 776 Lt investicinių čekių. Dalį investicinių čekių ieškovei davė jos motina O. P.. Tačiau iki šiol atsakovas neįregistravo nuosavybės teisių į šį žemės sklypą. Todėl šis santuokoje įgytas bendras turtas taip pat tarp šalių dalintinas lygiomis dalimis, kiekvieno sutuoktinio nuosavybėje paliekant po ½ dalį šio turto. Atsakovui piktybiškai vengiant sudaryti šių žemės sklypų pirkimo sutartis ir nuosavybės teisę į juos įregistruoti Registrų centre, ieškovei pripažintina teisė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl ½ dalies 0,0517 ha namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies 3,00 ha asmeninio ūkio žemės įsigijimo asmeninėn nuosavybėn. Santuokoje dar įgyta 1000 Lt vertės telyčia, galvijo pasas AD Nr. (duomenys neskelbtini), galvijo laikytoju registruotas R. R.. Telyčia priteistina ieškovės nuosavybėn, nepriteisiant piniginės kompensacijos atsakovui, nes jo nuosavybėje lieka šalių bendrai įgytas arklys. Išlaikymas nė vienam iš sutuoktinių nereikalingas, nes abu yra sveiki ir darbingi. Ieškovė ir atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų UAB „Gelvora“, kuri reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perėmė jų kreditorinius įsipareigojimus AB „Swedbank“, iš kur gauta paskola buvo investuota į šalių gyvenamąjį būstą, pakeisti langai, atliktas remontas, todėl šie kreditoriniai įsipareigojimai pripažintini solidariais. Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti R. pavardę.

Atsiliepimas

Atsakovas R. R. atsiliepime į ieškovės Z. R. patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka iš dalies, nes dėl santuokos iširimo kalta pati ieškovė, kuri nebuvo jam lojali, jo negerbė, nerėmė moraliai, buvo neištikima, susirado kitą vyrą ir nuo 2012 m. gruodžio mėnesio išėjo gyventi pas sugyventinį. Namas ir ūkio pastatai įsigyti už atsakovo tėvų duotus pinigus, todėl atsakovui turėtų tekti ne ½ dalis šių statinių, o 2/3 dalys, be to, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, šį turtą netikslinga dalinti pusiau ir dėl to, kad ieškovė gyvena pas kitą vyrą, o atsakovas liko su dviem jau pilnamečiais šalių vaikais, kurie kitos gyvenamosios vietos neturi, tik šį 79,75 kv.m. vieno buto pastatą. Mano, kad jo asmeninėje nuosavybėje turi likti šis nekilnojamasis turtas, kurio 1/3 dalį vertės jis galėtų kompensuoti pinigine išraiška, nes atsakovo ir šalių vaikų gyvenimas šioje mažoje patalpoje kartu su ieškove ir jos sugyventiniu taptų neįmanomas. Neprieštarauja dėl karvės pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe, nes ieškovė, išeidama pas sugyventinį, išsivedė ir karvę. Nesutinka su ieškovės reikalavimu po santuokos nutraukimo palikti jai ½ dalį 0,0517 ha namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį 3,00 ha asmeninio ūkio žemės, esančios skirtinguose žemės sklypuose, nes atsakovas pats už 3,00 ha asmeninio ūkio žemę sumokėjo 180 investicinių čekių, o už 0,00517 ha namų valdos žemės sklypą - 776 investicinius čekius. Jokių įrodymų, kad ieškovė nors šiek tiek prisidėjo prie minėtų sklypų įsigijimo, nėra. Priešingai - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduotoje pažymoje yra aiškiai nurodyta, jog R. R. 1994 m. gruodžio 6 d. sumokėjo 180 investicinių čekių už 3,00 ha asmeninio ūkio žemę bei 776 investicinius čekius už 0,0517 ha namų valdos žemės sklypą. Ieškovė tik deklaratyviai teigia, jog prie mokesčio už naudojimąsi minėtais žemės sklypais ji prisidėjo su duotais motinos investiciniais čekiais, pateikia itin neaiškius, plika akimi vos įskaitomus Taupomojo banko pranešimų nuorašus apie pinigų nurašymą. Dėl ieškovės reikalavimo kreditorinius įsipareigojimus UAB „Gelvora“ nesutinka, nes apie AB „Swedbank“ suteiktą paskolą ieškovei sužinojo tik iš ieškinio, jam nėra žinoma, kada ir kokio dydžio paskola paimta, kokiam tikslui, taip pat kur išleisti pinigai. Jų būste jau seniai nedarytas remontas, pakeisti tik keli langai. Tikėtina, kad skolinti pinigai išleisti ieškovės ir jos sugyventinio poreikių tenkinimui. Atsakovas R. R. kreditorinių įsiskolinimų neturi. Neprieštarauja dėl santuokinės pavardės palikimo ieškovei ir neprašo priteisti sau išlaikymo.

Šalies argumentai

Atsakovas R. R. priešieškiniu prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, pripažinti nekilnojamąjį turtą: 79,75 kv. m ploto gyvenamojo namo vieno buto pastatą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), 1/6 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/6 ūkinio pastato (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), atsakovo asmenine nuosavybe, jį įpareigoti sumokėti ieškovei Z. R. 5932 Lt kompensaciją, pripažinti atsakovui teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,0517 ha namų valdos žemės sklypo ir 3,00 ha asmeninio ūkio žemės, esančios (duomenys neskelbtini), atmesti ieškovės reikalavimą pripažinti UAB „Gelvora“ kreditorinius įsiskolinimus solidariais. Priešieškinyje nurodė, jog jis, gyvenant santuokoje, ieškovės atžvilgiu buvo tolerantiškas, rūpestingas, paslaugus, rūpinosi namų ūkiu, prižiūrėjo gyvulius. Tuo tarpu ieškovė pažeidė sutuoktinės pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, atsakovo atžvilgiu nebuvo lojali, jo negerbė, nerėmė moraliai, pastaraisiais metais buvo neištikima sutuoktiniui, susirado kitą vyrą, nuo 2012 m. gruodžio mėnesio išėjo gyventi pas sugyventinį, taigi, pati paliko šeimą. Dėl dalintino nekilnojamojo turto atsakovas nurodė, kad nors remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine praktika, pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas, vis dėlto padalytas natūra turtas gali būti ne visada. Vienais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008) ir kt. Pasirenkant bendro turto padalijimo būdą, turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų. Šalių nuosavybės teise turimas gyvenamasis namas yra tik 75 kv.m, neturi izoliuotų kambarių, atskiro įėjimo, todėl šį nekilnojamąjį turtą padalinus pusiau, ateityje ginčai tarp šalių pagilės, seks tolesnis bylinėjimas, papildomos išlaidos dėl projektinės dokumentacijos padarymo, naudojimosi tvarkos nustatymo. Siekiant išvengti tolesnio ginčo, atsižvelgiant į tai, kad jau beveik metai ieškovė turi kur gyventi, o atsakovas gyvena šiame name, jis sutinka išmokėti jai pusės šio turto vertės, t.y. 11798 Lt, piniginę kompensaciją - 5932 Lt. Taip pat sutinka apmokėti pusę sumos už naujai įstatytus langus pagal pateiktus rašytinius įrodymus. Atitinkamai prašo pripažinti atsakovui teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,0517 ha namų valdos žemės sklypo ir 3,00 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas nesutinka, kad jis ir ieškovė yra solidariai atsakingi už kreditorinius įsipareigojimus UAB „Gelvora“ pagal reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54. Tik gavęs ieškinį, atsakovas suprato, kad ieškovė buvo iš AB „Swedbank“ gavusi paskolą, kurios negrąžino ir kreditoriui UAB „Gelvora“ 2013 m. vasario 7 d. duomenimis buvo skolinga 5110,72 Lt, be to, ieškovė 2008 m. kovo 17 d. buvo paėmusi EGO kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios limitas 1800 Lt, o pagal 2007 m. gruodžio 19 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), gavo 4800 Lt kreditą. Šiuo metu ieškovė kreditoriui UAB „Gelvora“ 2013 m. rugsėjo 12 d. jau skolinga 18438,04 Lt. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 ir 3 dalis bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija pažymėjo, kad, sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Ieškovė, siekdama, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole, turi procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Įrodymų, kuriuos į bylą pateikė ieškovė, nepakanka, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, todėl nėra pagrindo paskolos sutartį pripažinti bendra prievole. Nereikalauja iš ieškovės išlaikymo sau, neprieštarauja dėl santuokinės pavardės palikimo ieškovei.

Atsiliepimas

Ieškovė Z. R. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad kategoriškai nesutinka su atsakovo reikalavimu santuoką nutraukti dėl jos kaltės, nes santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo girtuokliavimo, visiško neprisidėjimo prie šeimos išlaikymo. Taip pat nesutinka su reikalavimu pripažinti šalių turimą nekilnojamąjį turtą asmenine atsakovo nuosavybe, nes šis turtas įgytas už abiejų šalių bei ieškovės motinos investicinius čekius, jis gali būti padalintas natūra, kiekvieno asmeninėn nuosavybėn priskiriant po ½ dalį nekilnojamojo turto. Toks turto padalijimo principas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-523/2008; kt.). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Kreditoriniai įsiskolinimai UAB „Gelvora“ nėra asmeniniai ieškovės skoliniai reikalavimai, nes kaip paskola gautos lėšos investuotos į šalių gyvenamąjį namą.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Gelvora“ su ieškiniu sutinka (b.l. 76), nurodė, kad pagal 2009 m. gegužės 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į Z. R. įsiskolinimus pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei Ego kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis CK 6.71 straipsniu, Z. R. buvo skaičiuojami 0,1 procento dienos delspinigiai, remiantis sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), buvo skaičiuojami 0,1 procento dydžio palūkanų delspinigiai. Pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) skaičiuojamos 13,5 procentų dydžio sutartinės palūkanos, pagal Ego kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) skaičiuojamos 15 procentų dydžio sutartinės palūkanos. Be to, UAB „Gelvora“ Z. R. skaičiuoja kreditoriaus patiriamas skolos išieškojimo išlaidas (už užklausas Nekilnojamojo turto registrui, Gyventojų registro tarnybai, raginimus įvykdyti įsipareigojimus telefonu bei pateikiant raštiškas pretenzijas, darbo priemones ir t.t. 2013 m. rugsėjo 10 d. duomenimis UAB „Gelvora“ gauta įmokų suma įsiskolinimams pagal minėtas kredito sutartis dengti sudaro 5280,00 Lt, ja padengta dalis įsiskolinimo pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1010,00 Lt skolos išieškojimo išlaidų) ir dalis įsiskolinimo pagal Ego kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2751,60 Lt skolos išieškojimo išlaidų, 350,00 Lt delspinigių bei 1168,40 Lt palūkanų). Šiai dienai įsiskolinimas yra 18438,04 Lt: 13918,59 Lt skola pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (3564,79 Lt pagrindinės skolos likutis, 4892,96 Lt delspinigių, 2093,98 Lt palūkanų, 2025,26 Lt palūkanų delspinigių ir 1341,60 Lt skolų išieškojimo išlaidų) bei 4519,45 Lt skola pagal Ego kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1887,64 Lt pagrindinės skolos likutis, 2240,51 Lt delspinigių, 24,00 Lt palūkanų ir 367,30 Lt palūkanų delspinigių) (b.l. 100-101, 102-122). Prašo bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Ieškovė Z. R. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad atsakovas jai buvo netolerantiškas, nepaslaugus, nesirūpino ieškovės ir jų vaikų gerove, nerėmė pinigais, vaikus skriausdavo vaikus, pareidavo girtas, per dieną pasigerdavo po penkis kartus. Santuokoje susilaukė trijų vaikų, jie visi jau pilnamečiai – 26, 25 ir 24 metų. Vaikai jau nuo 5 metų ieškovei sakydavo skirtis, bet ji gyveno su atsakovu dėl to, kad reikėjo užauginti vaikus. Atsakovas dirbo tik kolūkio laikais, o ji pati dirbo visada. Turėjo slėpti pinigus nuo atsakovo, nes šis, juos radęs, pasiimdavo. Ieškovė daug ką pirko išsimokėtinai - televizorių, lovą, šaldytuvą, nes pinigų trūko. Namas santuokoje pirktas už investicinius čekius, kurių daug davė ir ieškovės mama, tik už teisinę registraciją buvo sumokėta 320 Lt grynais pinigais. Žemės dokumentai nesutvarkyti, už ją tik įmokėta investiciniais čekiais, sutartys nesudarytos, nes atsakovas nevažiavo jų pasirašyti. Gyvulių mama buvo palikusi, atsakovo tėvai buvo davę veršį. Dabar yra likę arklys ir telyčia. Arklio vertė apie 3000 Lt, jį palieka atsakovui, telyčios vertė 1000 Lt. Daugumą baldų atidavė sesė, indai likę mamos. Iš namų ieškovė išėjo 2012 m. gruodžio 15 d., ten gyventi liko atsakovas ir jų sūnus G., kuris taip pat ruošiasi iš ten išsikelti. Ji iš namų išėjo dėl atsakovo smurtavimo, jis prieš ją kėlė ranką. Namą prašo padalinti tarp šalių per pusę, jei pati ten negyvens, paliks savo dalį vaikams, nes atsakovas vaikus veja iš namo. Name iš viso yra 10 kambarių ir 4 palėpės. Namas iš viso yra 200 kv. m ploto, anksčiau jame yra gyvenę kelios šeimos, buvęs paštas. Įregistruotas gyvenamasis plotas turbūt tik pirmojo aukšto, o dar antrame aukšte yra keturi kambariai, namas dviejų aukštų, jis visas priklauso šalims. Į namą anksčiau buvo 4 įėjimai, dabar yra vienas pagrindinis ir dar du atskiri. Ieškovė 1800 Lt ir 4800 Lt paskolas ėmė namo remontui ir vaikų mokslams, suremontavo vieną kambarį, išdažė lubas, ištapetavo sienas, name pakeitė 5 langus. Dukra tuo metu mokėsi Alytaus profesinio rengimo centre, jai reikėjo duoti pinigų savaitei pragyventi, o sūnūs mokėsi Balbieriškyje, jiems reikėjo pinigų ir kelionei. Dėl paskolos į banką buvo nuvykusi kartu su atsakovu, bet atsakovas paskolos negavo, nes nedirbo, todėl kitą dieną ieškovė nuvyko pati ir kaip dirbanti gavo paskolą. Atsakovas paskolų ėmimui neprieštaravo, tačiau jis finansiškai nepadėjo jų grąžinti. Visus mokesčius – už žemę, vandenį, elektrą ir kt. ieškovė mokėjo pati, nes tik ji dirbo. Paskolų laiku grąžinti nepajėgė, todėl išaugo procentai. Už langus ji sumokėjo 4000 Lt: vieną kartą sumokėjo 300 Lt, kitą kartą – 3600 L. Tuo metu ji dirbo UAB „Maxima“, gaudavo 800-1000 Lt. Už paskutinius metus mokesčių už žemę, šiukšlių išvežimą nemokėjo, sumokėjo atsakovo sesuo. Vaikai prižiūrėjo gyvulius, kai ieškovės nebuvo namuose, jie dirbo žemę. Atsakovui sumokėdavo uždarbį buteliu. Karvė buvo ieškovės mamos palikimas, išeidama iš namų, ieškovė ją išsivedė.

Atsiliepimas

Atsakovas R. R. teismo posėdyje priešieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, su ieškiniu sutiko tik iš dalies atsiliepime nurodytais motyvais ir santuoką prašė nutraukti dėl ieškovės kaltės. Paaiškino, kad ieškovė po 4 dienas negrįždavo namo – važiuodavo dirbti į Prienus. Jos darbo grafikas buvo nuo 8 iki 22 val., nuo jų namų iki Prienų yra 15 km, autobuso iš Prienų vėlai vakare nebūdavo. Ieškovė buvo neištikima, ją apie 21.30 val. parveždavo draugas. Nežino, ar su šiuo draugu ji buvo neištikima, įrodymų dėl neištikimybės neturi. Jis pats gėrė nelabai, ne kasdien išgerdavo, šeimoje nesmurtavo, tik balsą pakeldavo. Jis kolūkyje dirbo, vėliau dar bendrovėje ganė karves. Paskutinius penkerius metus jis pajamų negaudavo. Augino gyvulius, rūpinosi pašarais, ieškovė juos žiūrėdavo retai. Pardavusi gyvulius, ji pasiimdavo pinigus, nežino, kur juos išleisdavo. Buvo 3 karvės, du buliai, atsakovas juo šerdavo, o kai pats negalėdavo, šerdavo vaikai, karves melždavo ir jis pats, ir ieškovė, vaikai. Vaikai dabar užsidirba patys, kol buvo nepilnamečiai, juos išlaikė iš pinigų, gautų pardavus gyvulius. Jis uždarbiavo pas žmones, gaudavo už dieną 10-20 Lt. Šių pinigų jam pragyventi nepakako, ieškovė jam nupirkdavo batus, rūbus, pirko maistą. Jis santaupų neturi. Liko telyčia ir arklys, mano, kad telyčia verta 1300 Lt. Su nekilnojamųjų daiktų verte sutinka. Nepamena, ar ėjo su ieškove į banką dėl paskolos. Name pakeisti 5 langai, jis jų keitimu nesirūpino. Vienas kambarys ištapetuotas, dukros kambarys išdažytas. Namo antrame aukšte yra 4 kambariai, iš viso name gal 9 kambariai, jis ne visais naudojasi. Prie namo remonto jis pats neprisidėjo. Šeimai pinigų trūko, todėl vaikai vasaromis dirbdavo. Kai vaikai mokėsi Balbieriškyje, žmona juos rėmė, jis pats neturėjo iš ko padėti vaikams. Sutuoktinės uždarbio būstui, maistui, vaikų mokslams nepakako. Daržoves visi augino, bet maisto iš ūkio taip pat neužtekdavo. Savo namo dalį jis paliks sūnui G., o kompensacijai už namo dalį pinigų jam duos seserys.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Gelvora“ atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 156), gautas prašymas bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant (b.l. 157), todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant UAB „Gelvora“ atstovui (CPK 247 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Dėl santuokos nutraukimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad R. R. ir Z. R. Prienų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8), nepilnamečių vaikų neturi (b.l. 9).

CK 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.27, 3.30, 3.35-3.36, 3.92 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinio pareiga apima lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme įtvirtintas pareigas.

Byloje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovas santuokos metu prieš ieškovę ir jų vaikus naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, girtuokliavo, nepakankamai prisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Atsakovo nuolatinį girtavimą, fizinio ir psichinio smurto naudojimą šeimoje nurodė tiek pati ieškovė, tiek patvirtino liudytojai šalių vaikai V. R. ir S. R., taip pat ieškovės sesuo R. M., teigę, jog atsakovas kasdien būdavo girtas, išgėręs triukšmaudavo ir ant visų rėkdavo, keldavo konfliktus, prieš ieškovę keldavo ranką. Šie liudytojai patvirtino ir tai, jog atsakovas ilgus metus nedirbo, neprisidėjo nei prie bendro ūkio, nei prie vaikų išlaikymo. Šią aplinkybę objektyviai patvirtina ir Sodros pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog nuo 2002 metų atsakovas gaudavo minimalias pajamas, kaip patvirtino ir jis pats, nepakankamas netgi jo paties pragyvenimui – 2012 metais atsakovo metinės draudžiamosios pajamos siekė vos 579,00 Lt. Atsakovas pats pripažino, jog maistą šeimai ir jam pačiam pirko ieškovė, kuri jam pirko ir rūbus ar avalynę, liudytojai šalių vaikai S. R. ir V. R. parodė, kad tėvas nedirbo, neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, maistą šeimai pirko ir mokesčius mokėjo tik motina. Byloje pateikti duomenys apie ieškovės darbinę veiklą ir iš jos gautas pajamas nuo 2002 metų patvirtina, jog visą laikotarpį nuo 2002 m. iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo ieškovė dirbo arba buvo atleista iš darbo su teise gauti nedarbo draudimo išmokas (b.l. 19-21). Taigi, byloje įrodyta, jog atsakovas visiškai nesirūpino šeima, neteikė sutuoktinei nei moralinės, nei materialinės pagalbos, nors yra darbingas ir sveikas, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, vaikų išlaikymo, nuolat girtavo, smurtavo prieš sutuoktinę ir vaikus. Tuo jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir būtent dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Atsakovas savo priešieškinio reikalavimą nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės grindė tuo, jog ieškovė jam buvo nelojali, neištikima, ji paliko šeimą ir jau daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Tačiau, kaip jau minėta, jokių įrodymų apie ieškovės neištikimybę atsakovas nepateikė, o tiek pagal ieškovės, tiek liudytojų V. R. ir S. R. parodymus matyti, kad ieškovė iš namų išėjo, neapsikentusi atsakovo girtavimo ir priekabiavimo. Todėl laikytina, jog atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo. Dėl šių priežasčių teismas laiko, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo R. R. kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Abu sutuoktiniai yra tvirtai apsisprendę nutraukti santuoką, nė vienas nenori taikytis ir tęsti bendro santuokinio gyvenimo, todėl laikytina, kad nėra prasmės skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pageidavimu, jai paliktina santuokinė pavardė R. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl turto padalinimo

CK 3.117 straipsnyje preziumuojamas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas. Santuokinis turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatytos svarbios aplinkybės, sudarančios teisinį pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Šioje normoje nurodytos aplinkybės, kurios pripažintinos svarbiomis: sveikatos būklė, turtinė kiekvieno sutuoktinio padėtis, nepilnamečių vaikų interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo teismų praktiką, kad, nukrypstant nuo lygių dalių principo, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis, ir toks nukrypimas būtinas apginti sutuoktinio, nepilnamečių vaikų interesus. Nustačius kelias tokias aplinkybes, reikšmingas nukrypimui nuo lygių dalių principo, būtina nurodyti, kuriai iš jų teikiamas prioritetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. priimta nutartis Nr. 3K-3-251/2006). Svarbių aplinkybių sąrašas teismų praktikoje papildytas šiomis aplinkybėmis: vieno iš sutuoktinio giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą (jau minėtoje kolegijos nutartyje); vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. priimta nutartis Nr. 3K-3-126/2006); kai vienas iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdė nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. priimta nutartis Nr. 3K-3-226/2005). Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius realų poreikį nukrypti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. O. A. J., bylos Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Nelygios sutuoktiniams tenkančios turto dalys gali būti nustatytos ir konstatavus CK 3.123 straipsnio 2-4 dalyse nustatytus pagrindus.

Šalys santuokos metu, t.y. 1992 m. gegužės 12 d. įgijo šiuos nekilnojamuosius daiktus: 129,36 kv.m bendro ploto 11600 Lt vertės gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalį 66 Lt vertės ūkinio pastato (unikalus (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalį 198 Lt vertės ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-12, 13, 14, 15). Transporto priemonių šalys neturi (b.l. 16, 17, 93). Taip pat šalys santuokos metu įsigijo karvę, galvijo pasas AD Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 18), kurią abi šalys pripažįsta esant 1000 Lt vertės, taip pat arklį, vertės nenurodė. Dėl turto vertės ginčo tarp šalių nėra, taip pat atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu karvę palikti jos nuosavybėje, pripažįsta, jog jam lieka arklys, šalys nereikalauja viena iš kitos piniginės kompensacijos už joms atitenkančius naminius gyvulius.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jo asmeninėje nuosavybėje po santuokos nutraukimo paliktina 2/3 dalis šeimos nekilnojamųjų daiktų, nes namas pirktas už jo tėvų pinigus, tačiau jokių įrodymų šiai nurodytai aplinkybei pagrįsti nepateikė. Todėl pažymėtina, jog byloje nenustatytos pirmiau aptartos aplinkybės, kurių pagrindu galima nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtą. Byloje nėra duomenų, jog gyvenamojo namo ir jo priklausinių, žemės sklypų įgijimui būtų buvę panaudotos atsakovo artimųjų giminaičių piniginės lėšos ar tik vieno atsakovo iki santuokos įgytos asmeninės lėšos. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų, ieškovė visą santuokos laiką dirbo, rūpinosi namų ūkiu, išlaikė būstą, mokėjo mokesčius, kai pats atsakovas prie išlaidų būstui išlaikyti neprisidėjo. Taigi, atsakovas neįrodė, kad ieškovė visiškai neprisidėjo prie šeimos nekilnojamojo turto įgijimo ir jo išlaikymo. Priešieškinyje atsakovas visą nekilnojamąjį turtą prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe, įpareigojant atsakovą ieškovei išmokėti 5932 Lt piniginę kompensaciją, nes gyvenamasis namas yra tik 75,00 kv.m ploto, neturi izoliuotų kambarių, atskiro įėjimo, todėl ateityje kils ginčai dėl naudojimosi juo tvarkos nustatymo, taip pat nurodo, kad ieškovė turi kur gyventi. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė turi kito nekilnojamojo turto, taigi, atsakovas neįrodė, kad ieškovė turi kur gyventi be jokių tam papildomų išlaidų būsto nuomai ar pan. Be to, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, šalių turimas gyvenamasis namas yra didelis, pagal rašytinius bylos duomenis, jo bendras plotas ne 75,00 kv.m, o 129,36 kv.m (b.l. 11), kaip parodė ieškovė ir liudytojai, taip pat pats atsakovas, name yra net 10 kambarių, iš kurių 4 įrengti netgi atskirame aukšte, yra 3 atskiri įėjimai, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad šio turto negalima padalyti natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Toks padalijimas techniškai įmanomas, o gyvenamojo namo realus dydis ir tai, jog jame pakanka izoliuotų patalpų, duoda pagrindą teigti, kad abi šalys galės turto dalimis naudotis ir jas valdyti savarankiškai ir viena kitai netrukdydamos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taikytina CK 3.117 straipsnio nuostata ir nustatytinos lygios sutuoktinių bendro turto dalys - po ½ kiekvienam sutuoktiniui.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2013 m. liepos 9 d. pateikti duomenys patvirtina, kad Prienų rajono Naujosios Ūtos apylinkės tarybos 1993 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 54 „Dėl asmeninio ūkio naudojimo žemės išskyrimo N. Ūtos apylinkėje“ atsakovui R. R. skirta 3,05 ha asmeninio ūkio žemės (su namų valda), asmeninio ūkio žemės ir namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys su R. R. nesudarytos, nors R. R. 1993 m. kovo 15 d. už 0,0517 ha žemės sklypą sumokėjo 776 investicinius čekius, o 1994 m. gruodžio 6 d. už 3,00 ha žemės sklypą sumokėjo 180 investicinių čekių (b.l. 55, 56, 57). Kaip matyti iš šių duomenų, už asmeninio ūkio žemės ir namų valdos žemės sklypus R. R. sumokėjo šalims esant santuokoje, nėra jokių duomenų, kad šie sklypai buvo perkami tik už asmenines atsakovo lėšas, taigi, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad tik atsakovas turi teisę sudaryti šių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis.

Dėl sutuoktinių atsakomybės pagal prievoles UAB „Gelvora“

Iš „Swedbank“, AB ir UAB „Gelvora“ pateiktų duomenų matyti, kad su ieškove 2008 m. kovo 17 d. sudaryta Ego kortelės su kredito limitu sutartis, suteikiant 1800,00 Lt paskolos limitą (b.l. 67, 107-108), 2007 m. gruodžio 19 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis dėl 4800 Lt paskolos būsto remontui, bendra kredito suma 6311,55 Lt (b.l. 109-110). Pagal 2009 m. gegužės 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į Z. R. įsiskolinimus pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei Ego kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

UAB ‚Lux fausta“ PVM sąskaita faktūra LUX Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitas serija LFP Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Z. R. 2008 m. sausio 18 d. sumokėjo 3100,00 Lt už 5 vnt. plastikinių langų (b.l. 62, 64), prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas serija A Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Z. R. 2007 m. gruodžio 22 d. už 5 vnt. langų įdėjimą sumokėjo 350,00 Lt (b.l. 63).

Nors atsakovas teigė, jog tai yra asmeninės ieškovės prievolės, akivaizdu, kad 2007 m. gruodžio 19 d. 4800,00 Lt paskola paimta gyvenamojo namo remontui – ši paskirtis nurodyta pačioje paskolos sutartyje, iškart po paskolos sutarties sudarymo ieškovė įsigijo 5 langus ir sumokėjo už jų įdėjimą iš viso 3450,00 Lt. Nėra jokių duomenų, kad gautą kreditą ieškovė būtų naudojusi savo asmeninėms reikmėms. Nors atsakovas atsiliepime darė prielaidą, kad šie pinigai buvo išnaudoti ieškovės ir jos sugyventinio, akivaizdu, kad paskola paimta ieškovei tebegyvenant kartu su atsakovu vienuose namuose. Liudytojai S. R. ir V. R. patvirtino, kad ieškovė iš banko gautą kreditą panaudojo šeimos gyvenamojo namo remontui – langų pakeitimui, vieno kambario tapetavimui, dažymui, parodė, kad ieškovė, nepakankant pinigų šeimai išlaikyti, imdavo paskolas, už jas pirkdavo būtinus daiktus, baldus, skyrė pinigų besimokantiems trims vaikams. Dėl ieškovės 2008 m. kovo 17 d. sudarytos Ego kortelės su kredito limitu sutarties, suteikiant 1800,00 Lt paskolos limitą, pastebėtina, kad ir šios sutarties sudarymo metu ieškovė ir atsakovas gyveno bendrai ir vedė bendrą ūkį, išlaikė tris vaikus. Kaip nurodė pats atsakovas, o tą patvirtina ir į bylą pateikti duomenys iš Sodros apie R. R. darbinę veiklą ir iš jos gautas pajamas (b.l. 132-134), atsakovas 2007 metais gavo tik 3551,70 Lt draudžiamųjų pajamų, taigi, akivaizdu, kad visa namų ūkio, vaikų išlaikymo našta tuo metu teko ieškovei, todėl nėra jokio pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais ir liudytojų parodymais, jog ir kita - pagal Ego kortelės su kredito limitu sutartį gauta 1800,00 Lt paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti – pirkti namų ūkiui reikalingus daiktus, išlaikyti vaikams, užtikrinti jų auklėjimą ir švietimą. Taigi, byloje nenustatyta, kad ieškovės prievolės pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei Ego kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninės, susijusios su jos asmeniniu turtu ar jos asmeninių poreikių tenkinimu. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą ir švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Nenustatyta, kad ieškovės sudarytų langų įsigijimo sandorių kaina būtų aikštai per didelė ir neprotinga, paskolos paimtos būtiniems bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Todėl pripažintina, kad ieškovės prievolė UAB „Gelvora“ pagal 2009 m. gegužės 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria „Swedbank“, AB perleido UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į Z. R. įsiskolinimus pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei Ego kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra solidari.

Sutuoktiniai sau išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, todėl jis nepriteistinas.

Teismui patenkinus ieškinį visiškai, o priešieškinį atmetus, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 800 Lt bylinėjimosi išlaidos, turėtos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 6, 7, 52, 53, 54), kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių ir vertintinos atsižvelgiant į parengtus bylos dokumentus ir ieškovės atstovavimą teismo posėdžiuose, taip pat 409,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 26) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 92-93, 96 straipsniai). Iš atsakovo nepriteistinos 52,80 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, nes jis nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-T-1931-2293 (b.l. 41-42).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės Z. R., gimusios (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. R., gimusio (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą 1987 (duomenys neskelbtini) Prienų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo R. R. kaltės.

Palikti ieškovei santuokinę pavardę R.

Priteisti ieškovei Z. R. ½ dalį vieno buto pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį 1/6 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį 1/6 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir 1000 Lt vertės telyčią, galvijo pasas AD Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui R. R. ½ dalį vieno buto pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį 1/6 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį 1/6 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

Pripažinti ieškovei Z. R. teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl ½ dalies 0,0517 ha namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir ½ dalies 3,00 ha asmeninio ūkio žemės įsigijimo asmeninėn nuosavybėn.

Pripažinti atsakovui R. R. teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl ½ dalies 0,0517 ha namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir ½ dalies 3,00 ha asmeninio ūkio žemės įsigijimo asmeninėn nuosavybėn.

Nustatyti, kad ieškovė Z. R. ir atsakovas R. R. yra solidariai atsakingi už kreditorinius įsipareigojimus UAB „Gelvora“ pagal 2009 m. gegužės 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB „Swedbank“ perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į Z. R. įsiskolinimus pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei Ego kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. R. ieškovei Z. R. 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 409,00 Lt (keturis šimtus devynis litus 00 ct) žyminio mokesčio išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Inga Liubinienė