Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas advokatas A. Ščigla teismo posėdžio metu ieškinį palaikė visiškai, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad šalys susitardavo tarpusavyje kada ir kas bus perkama namui, to raštu neaptardavo. Ieškovas paskutiniuose savo laiškuose nuo 2015-01-01 pasiūlė atsakovui, kad šis mokėtų pagal nuomos sutartį, „nubraukiant“ kitus įsiskolinimus. „Lesto“ raštas paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, kad elektros energija buvo atjungta ieškovo iniciatyva, nes ji buvo atjungta dėl nemokėjimo už elektros energiją. Sutarties nutraukimą ieškovas sieja su savo grįžimu į Lietuvą, nuo tada skaičiuoja sutarties nutraukimo terminą ir nuo 2015-11-05 iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos skaičiuoja delspinigius. Ieškovas pripažįsta, kad šalys buvo susitarę dėl to, kad šildymo sezono metu atsakovas bus atleistas nuo nuomos mokesčio mokėjimo. Mano, kad einamieji namo remonto darbai turėjo būti atliekami nuomininko sąskaita. Už 2014 metus skolą ieškovas skaičiuoja už vieną mėnesį, nors pagal susirašinėjimą prieštaringi parodymai. Kas sulaužyta skalbimo mašinoje nežino, ieškovas tokios informacijos nepateikė, tiesiog nurodė, kad šaldytuvas ir skalbimo mašina neveikia. Daiktai sutarties sudarymo metu nebuvo nauji, tačiau tvarkingi. Remonto išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, daiktų nusidėvėjimo ieškovas neskaičiavo, daiktų vertę nurodė pagal remonto kaštus, galbūt dėvėto kito daikto įsigijimo kainą. Prašo atlyginti būsimus baldų remonto kaštus, nes jie remontuojami. Ieškovas teigia, kad depozitas, sumokėtas pasirašant nuomos sutartį buvo panaudotas įvedinėjant vandenį name.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. G. prašė ieškinį atmesti, palaikė savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus, prašė jais remtis, papildomai paaiškino, kad už 2014 metus susidariusi skola buvo išskaičiuota už pirktus daiktus. Nurodė, kad išlaidos antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą gali būti pagrįstos, nes ieškovas tokiu būdu siekė surinkti bylai reikšmingus įrodymus. Rašytinis susitarimas ant sutarties priedo Nr. 1 buvo sudarytas tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta pateikta rašytinė nuomos sutartis. Šis susitarimas galiojo metus, o po to susitarė, kad šildymo sezono metu nuomos mokesčio nereikės mokėti išvis, nes namo šildymo išlaidos žiemą visada viršydavo 500 Lt. Pripažino, kad už 2014 metus nesumokėjo 650 Lt nuomos mokesčio, tačiau pirko du katilus, už kuriuos ieškovas jam yra neatsiskaitęs, nes iš 2015 metais mokėtino nuomos mokesčio yra neišskaičiuota 3350 Lt už katilą sumokėta suma. Paaiškinti, kodėl 2015-08-07 buvo gautas pranešimas apie elektros energijos nutraukimą, jei skola nebus padengta iki 2015-08-11, negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2010-08-01 tarp ieškovo V. V. ir atsakovo A. G. buvo sudaryta gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, pagal kurią atsakovui buvo išnuomotas nurodytas namas ir atsakovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti 188,25 Eur (650 Lt) nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines paslaugas. Nuomos sutartis sudaryta iki 2011-08-01 (7-11 b. l.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad minėtas gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso V. V. (12-15 b. l.).

Teismas sprendžia, kad šios rašytinės sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai (CK 6.576 straipsnis).

Pagal ieškovo atstovo ir atsakovo paaiškinimus pasibaigus terminuotos rašytinės sutarties terminui, atsakovas iš išnuomotų patalpų neišsikraustė ir liko jose gyventi. Rašytinio susitarimo dėl nuomos sutarties termino pratęsimo ir kitų nuomos sąlygų šalys pagal bylos duomenis, nesudarė. Dėl nuomos sąlygų tarėsi žodžiu.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad šalims nutarus tęsti nuomos santykius be rašytinės nuomos sutarties šalių sudaryta nuomos sutartis tapo neterminuota, tuo tarpu atsakovas teigia, kad sudaryta terminuota nuomos sutartis pasibaigė ir tarp šalių tarpusavio susitarimu buvo sudaryta nauja žodinė nuomos sutartis kitomis nei sutartyje nustatytomis sąlygomis ir ieškovas nepagrįstai teigia, kad sutartis tapo neterminuota.

Remiantis CK 6.481 straipsniu jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Todėl teismas sutinka su ieškovo nurodytu argumentu, kad tarp šalių sudaryta terminuota nuomos sutartis pasibaigus sutarties terminui ir šios sutarties nenutraukus tapo neterminuota. Tačiau remiantis CK 6.482 straipsnio 3 dalimi sudarant nuomos sutartį naujam terminui, jos sąlygos šalių susitarimu gali būti pakeistos. CK 6.577 straipsnio 2 dalis taip pat suteikia teisę gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalims – fiziniams asmenims, susitarti dėl nuomos sutarties sąlygų. Byloje kyla ginčas tarp nuomos sutarties šalių, jis nėra susijęs su trečiųjų asmenų teisėmis ir pareigomis, todėl aplinkybė, kad nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl nuomos sutarties pratęsimo esminės reikšmės nuomos sutarties galiojimui neturi, nes šalys neneigia, kad nuomos teisiniai santykiai tarp jų tęsėsi. Rašytinio susitarimo nebuvimas tik apsunkina teismo galimybę nustatyti tikrąjį šalių tarpusavio susitarimo turinį, jų tikrąją valią.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad šalys pasibaigus terminuotos nuomos sutarties terminui žodinio susitarimo pagrindu nutarė tęsti nuomos sutartį, pakeisdamos nuomos mokesčio mokėjimo tvarką, o likusių sutarties sąlygų iš esmės nekeitė. Teismas nepagrįstais vertina atsakovo argumentus, kad terminuota nuomos sutartis pasibaigė ir šalys sudarė naują žodinę nuomos sutartį, nes, kaip minėta, tarp šalių susiklostė ne nauji teisiniai nuomos santykiai, o tęsėsi rašytinės sutarties pagrindu susiklostę teisiniai santykiai. Tokią išvadą teismas daro remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais. Atsakovas pateikė priedą Nr. 1 prie 2010-08-01 nuomos sutarties, iš kurio matyti, kad buvo susitarta dėl keturių punktų, t.y. rugsėjo mėnesį (2010) mokėti 500 Lt, 6 mėnesius po 500 Lt (šildymo), po to po 650 Lt. Už šildymą 500 Lt per mėnesį, kas daugiau išskaičiuojama iš nuomos mokesčio (110 b. l.). Šis susitarimas patvirtintas A. G. ir V. parašais. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, kad ieškovas patvirtino, jog toks susitarimas buvo sudarytas. Atsakovas teigė, kad šis susitarimas galiojo jau nuo rašytinės sutarties sudarymo momento. Šiuos jo teiginius patvirtina ir nustatyta faktinė aplinkybė, kad susitarime minimas nuomos mokestis mokėtinas rugsėjo mėnesį (2010), leidžiantis teigti, kad nuomos mokesčio mokėjimo sąlygos keitėsi jau nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio, t.y. praėjus mėnesiui nuo rašytinės nuomos sutarties sudarymo.

Be to, atsakovas teigia, kad baigiantis sudarytos rašytinės terminuotos sutarties terminui, šalys susitarė, kad atsakovas mokės nuomos mokestį po 650 Lt (188,25 Eur) tik šešis mėnesius, likusius 6 mėnesius nuomos mokesčio nemokės, siejo tai su didelėmis sąnaudomis namo šildymui. Taip pat atsakovas teigia, kad šalys buvo susitarę, jog už namui pirktus daiktus ir suteiktas paslaugas sumoka ieškovas ir sumokėtos sumos jam kompensuojamos išminusuojant šias sumas iš mokėtino nuomos mokesčio. Beje, ir pagal rašytinės nuomos sutarties 4.1.3 punktą nuomotojas įsipareigojo atlyginti nuomininkui jo turėtas būtinąsias (pagrįstas dokumentais) perduotų valdyti ir naudotis patalpų pagerinimo išlaidas, padarytas nuomotojo leidimu. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nepaneigė šių atsakovo nurodytų aplinkybių, patvirtino, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika išskaičiuoti iš nuomos mokesčio sumas, ieškovo sumokėtas už pirktus daiktus ir paslaugas.

Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad 2015-01-07 ieškovas V. V. patvirtino, kad šildymas yra brangus, dėl tos priežasties 6 mėnesius per metus nereikia mokėti nuomos mokesčio, mano, kad tai pakankama kompensacija. Nurodė, kad norėdamas samdyti žmones ir techniką tvarkyti aplinkai turi daryti tai savo sąskaita (98 b. l.). Šiuos duomenis teismas vertina kaip patvirtinančius, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas nuomos mokestį skaičiuoti tik už pusę metų ir šis laikotarpis buvo siejamas su šildymo sezonu. Visuotinai žinomas faktas, kad šildymo sezonas Lietuvoje paprastai prasideda spalio mėnesį. Iš rašytinio šalių susitarimo taip pat matyti, kad šildymo sezono pradžia šalys nurodo spalio mėnesį, nes išskirtas nuomos mokestis rugsėjo mėnesį ir toliau nurodomos nuomos mokėjimo sąlygos šildymo sezono metu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pagal žodinį šalių susitarimą nuomos mokestis po 650 Lt (188,25 Eur) turėjo būti neskaičiuojamas ir nemokamas einamųjų metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais bei kitų metų sausio, vasario ir kovo mėnesiais. 188,25 Eur nuomos mokestį atsakovas turėjo mokėti kiekvienais metais nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio imtinai. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad tarp šalių galėjo būti sudarytas koks nors kitas susitarimas dėl nuomos mokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos byloje nėra.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 650 Eur nesumokėto nuomos mokesčio už 2014 metus ir 1913,91 Eur skolą už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-11-05.

Tarp šalių kyla ginčas dėl to, ar yra susidariusi nuomos mokesčio skola už 2014 metus ir 2015 metus. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovui 2015-03-18 atsiuntus pranešimą dėl 650 Eur nuomos mokesčio skolos, atsakovas prašė ieškovo patvirtinti, kad nurodyta skola yra susidariusi už 2014 metus ir ieškovas šią aplinkybę patvirtinto (99 b. l.). Dėl to teismas sprendžia, kad šis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas A. G. pripažino 650 Eur skolos už 2014 metus sumą pagrįstumą. Nors atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad nuomos mokestį už visus 2014 metus yra sumokėjęs, paaiškino, kad 2013 metų pabaigoje pirko šildymo katilą namui ir buvo sutarę su ieškovu, kad už šildymo katilą sumokėta suma bus išskaičiuota iš 2015 metais mokėtino nuomos mokesčio ir ieškovas reikalavo mokėti nuomos mokestį 2014 metais, toks atsakovo paaiškinimas prieštarauja elementariai logikai, neatitinka sąžiningam ir atidžiam žmogui keliamų elgesio standartų, kai atsakovas, žinodamas, kad ieškovas turi jam atlyginti katilo įsigijimą padengiančias išlaidas, nežinodamas kiek laiko gali tęstis nuomos santykiai, sutinka šių išlaidų atlyginimą gauti sekančiais metais ir moka nuomos mokestį už einamus metus, taip pat prieštarauja ir paties atsakovo aukščiau aptartam elgesiui, kai susirašinėjimo metu jis patvirtino, kad už 2014 metus yra susidariusi 650 Eur skola. Pažymėtina tai, kad atsakovo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog jis pirko šildymo katilą (93- 95 b. l.) nepaneigia aukščiau padarytos teismo išvados dėl skolos susidarymo už 2014 metus. Tarp šalių esant ginčui dėl sumos, sumokėtos už šildymo katilą įskaitymo į mokėtiną nuomos mokestį, atsakovas turėjo teisę priešieškiniu reikšti reikalavimą dėl įskaitymo, tačiau tokio reikalavimo nepareiškė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad ši suma turi būti įskaityta pagal nuomos sutarties sąlygas ir reikalauti nuostolių atlyginimo atsakovas nemato būtinybės, todėl priešieškinio byloje nereiškė. Tokiu būdu atsakovas patvirtino, kad žinojo apie galimybę pareikšti byloje priešieškinį, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovas aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas įskaityti už šildymo katilą sumokėtą 970,23 Eur (3350,00 Lt) sumą į atsakovo mokėtino nuomos mokesčio sumą neįrodė (CPK 178 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad pagal bylos duomenis, atsakovo skola už 2014 metus yra 650 Eur.

Kaip minėta, ieškovas taip pat prašo priteisti nuomos mokestį ir už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-11-05. Teigia, kad nuomos santykiai tarp šalių faktiškai nutrūko 2015-11-05, kai ieškovas grįžo į Šiaulius ir avariniu būdu atrakindamas namo spyną, pateko į namą. Tuo tarpi atsakovas teigia, kad nuomos sutartis faktiškai nutrūko 2015-08-03-04 dienomis, kai ieškovo prašymu ginčo name buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas ir tapo neįmanoma name gyventi. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių kyla ginčas dėl nuomos sutarties nutraukimo termino, teismas visų pirma pasisako dėl nuomos sutarties nutraukimo, nes tik nustačius šį terminą galima nustatyti iki kada turėtų būti skaičiuojamas nuomos mokesti ir ar jis sumokėtas.

Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo nuo 2015-03-15 matyti, kad šalys jau tuo metu bendravo dėl nuomos sutarties nutraukimo, derino atsiskaitymo sąlygas. 2015-03-18 ieškovo pranešime atsakovui nurodyta, kad ieškovas informuoja atsakovą, jog nuomos sutartį nutraukia nuo 2015-08-01 (96-97 b. l.). 2015-03-17 laiške atsakovas patvirtino, kad žino apie išsikėlimą, skolos padengimą ir nuomos mokėjimą iki išsikėlimo. Nurodo, kad jam tiktų kuo vėlesnė data dėl skolos padengimo, be to, kad išsikėlimas būtų nors 08-10 (21 b. l.). 2015-04-15 atsakymas į 2015-03-18 pranešimą patvirtina, kad atsakovas informavo ieškovą, kad žino apie tai, kad turi išsikelti iš namo iki 2015-08-01 (24 b. l.). 2015-07-29 pranešimu – pretenzija, išsiųsta paštu ieškovo atstovas advokatas A. Ščigla siūlė nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2015-08-10 atsakovui sumokėti skolą už komunalinius patarnavimus, išsikraustyti iš patalpų ne vėliau kaip iki 2015-08-10 ir iki 2015-08-10 sumokėti nuomotojui 650 Eur skolą už 2014 metus pagal 2015-02-01 pranešimą bei 1506,02 Eur nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-07-31 už 8 mėnesius (25-26 b. l.). Iš 2015-08-09 ieškovo elektroninio laiško matyti, kad jis informavo atsakovą, jog 2015-08-11 atvyksta perimti namo (100 b. l.). Atsakovas tiek pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad namo raktus ieškovui perdavė 2015-08-11, o iš namo išsikėlė 2015-08-04 atjungus elektros tiekimą namui. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Atsakovas įrodymų, patvirtinančių, kad elektros energijos tiekimas į namą buvo nutrauktas 2015-08-04 nepateikė, pateikto prašymo išreikalauti duomenis iš AB Lesto kada buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas ir kieno iniciatyva nebepalaikė. Iš byloje ieškovo pateikto AB Lesto 2015-07-22 įspėjimo dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo matyti, kad 2015-07-18 buvo nustatyta, jog už name (duomenys neskelbtini), sunaudotą elektros energiją yra susidariusi 334,76 Eur skola, raginama skolą sumokėti iki 2015-08-11, įspėjama, kad kitą dieną ar vėliau po nurodyto termino elektros tiekimas bus nutrauktas be atskiro įspėjimo (17 b. l.). AB Lesto 2015-08-07 pranešimas patvirtina, kad ieškovui buvo išsiųstas priminimas, kad yra skolingas 369,69 Eur už suvartotą elektros energiją (18 b. l.). Šie duomenys, teismo vertinimu, patvirtina, kad elektros energijos tiekimas name galėjo būti nutrauktas ne anksčiau kaip 2015-08-11 ir dėl to, kad nebuvo padengta skola, o ne dėl to, kad ieškovas prašė nutraukti elektros energijos tiekimą, kaip nurodo atsakovas. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad šalių nuomos teisiniai santykiai nutrūko būtent 2015-08-04.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nors ir informavo atsakovą apie tai, kad 2015-08-11 atvyks perimti namo, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kodėl namo nurodytą dieną neperėmė, kad tą dieną namo negalėjo perimti būtent dėl atsakovo kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties nutraukimą 2015-11-05 ieškovas sieja būtent su savo paties grįžimu į Šiaulius ir faktinių aplinkybių name konstatavimu šią dieną, tačiau nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių negalėjo anksčiau to padaryti, teismas sprendžia toks sutarties nutraukimo termino skaičiavimas yra visiškai nepagrįstas. Teismas įvertinęs visas aukščiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad šalys nesudarė rašytinio patalpų perdavimo – priėmimo akto, pats ieškovas 2015-03-18 informavo ieškovą apie tai, kad nutraukia sutartį 2015-08-01, vėliau terminą išsikraustyti iš nuomojamo namo pratęsė iki 2015-08-10 (26 b. l.), dėl skolų už elektros energijos tiekimą nuo 2015-08-11 galėjo būti nutraukta elektros energijos tiekimas, dėl ko name galėjo tapti neįmanoma gyventi, nesant tikslių duomenų, kada tiksliai atsakovas išsikraustė iš namo ir pats ieškovas elgėsi pasyviai, nesidomėdamas, ar atsakovas iki nurodyto termino išsikraustė, sprendžia, kad yra pagrindas vertinti, jog šalių sudaryta nuomos sutartis buvo nutraukta 2015-08-10 pasibaigus ieškovo įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminui. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, šis terminas atitinka ir CK 6.480 straipsnyje nustatytą reikalavimą įspėti šalį apie sutarties nutraukimą prieš tris mėnesius, nes atsakovas apie sutarties nutraukimą buvo įspėtas 2015-03-18.

Taigi teismas sprendžia, kad konstatavus, jog nuomos sutartis nutraukta 2015-08-10, būtent iki šio termino turėjo būti skaičiuojamas nuomos mokestis. Pagal ieškinyje pateiktą skaičiavimą, ieškovas nuomos mokestį skaičiuoja po 188,25 Eur (650 Lt) už visus mėnesius nuo 2015-01-01 iki 2015-11-05. Kaip jau minėta aukščiau, teismas konstatavo, kad šalys buvo susitarusios dėl nuomos mokesčio mokėjimo už balandžio – rugsėjo mėnesius. Pagal CK 6.598 straipsnio 2 dalį pakeisti fizinių asmenų sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį galima tik nuomininkui su nuomotoju susitarus. Šiuo atveju ieškovas, remdamasis vien tik ta aplinkybe, kad tarp šalių sudaryta nuomos sutartis tapo neterminuota, nepagrįstai skaičiuoja nuomos mokestį už visus mėnesius. Pats ieškovas 2015-01-07 elektroniniu laišku patvirtino, kad nuomos mokestis skaičiuojamas tik už pusę metų (98 b. l.). Aplinkybė, kad tarp šalių kilo nesutarimų dėl to kieno sąskaita turi būti tvarkoma namo aplinka, dėl namo priežiūros, tai nesuteikia teisės ieškovui teisės nesant susitarimo su atsakovu vienašališkai nuspręsti skaičiuoti nuomos mokestį pagal pradinį šalių susitarimą, neatsižvelgiant į vėlesnius šalių tarpusavio susitarimus. Teismo vertinimu, priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pažeistų atsakovo teisėtų lūkesčių ir šalių interesų pusiausvyros principus. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovas ieškovui už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-08-10, t.y. iki sutarties nutraukimo, turėjo iš viso sumokėti už balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesius bei 10 dienų rugpjūčio mėnesį 815,75 Eur (4x188,25 Eur + 62,75 Eur). Dėl atsakovo argumento, kad ieškovas jam skolingas 188,25 Eur (650 Lt) sumokėtą depozitą, teismas pažymi, kad įvertinus tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, atsižvelgiant į tai, sutartis galiojo 5 metus, į nuomos mokestį buvo įskaitomos įvairios sumos, šalys pripažįsta, kad ginčo dėl atsiskaitymo iki 2014 metų nėra labiau tikėtina, kad šis depozitas, sumokėtas pagal 2010-08-01 nuomos sutarties 2.3 punktą buvo įskaitytas už atliktus darbus name, kaip nurodė ieškovo atstovas, todėl įskaityti šią sumą į atsakovo nesumokėtą nuomos mokesčio dalį nėra teisinio pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Remiantis CK 6.487 straipsnio 1 dalimi, nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių, kad yra sumokėjęs ieškovui teismo apskaičiuotą 1465,75 Eur (650 Eur + 815,75 Eur) nuomos mokesčio skolą už 2014 metus ir 2015 metų atitinkamą laikotarpį, nepateikė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1465,75 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas, likusioje dalyje reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 58,88 Eur delspinigius. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad delspinigiai apskaičiuoti pagal nuomos sutarties 5.2 punktą už 46 pradelstas dienas nuo visos nesumokėtos 2563,91 Eur nuomos mokesčio sumos už kiekvieną dieną skaičiuojant po 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsakovas su delspinigių skaičiavimu nesutinka, nurodydamas, kad pagal naują žodinę nuomos sutartį dėl delspinigių mokėjimo su ieškovu nesitarė. Atsižvelgdamas į aukščiau aptartus argumentus dėl šios atsakovo pozicijos dėl naujos nuomos sutarties sudarymo nepagrįstumo, teismas jų pakartotinai nenurodydamas, nesant duomenų, kad šalys, tęsdamos nuomos sutartį, keitė sutarties sąlygas, susijusias su delspinigių skaičiavimu, sprendžia, kad ieškovas, nustačius delsimą laiku mokėti nuomos mokestį, pagrįstai skaičiuoja nuomos sutarties 5.2 punkte numatyto 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Teismas patikslina iš atsakovo priteistiną ieškovo nurodytą delspinigių sumą, nekeisdamas nurodyto termino, už kurį prašoma priteisti delspinigius ir įvertinęs mažinamą priteisiamos nuomos mokesčio sumos dydį 33,71 Eur (1465,75 x 0,05 proc.. 0,73 Eur x 46 dienos).

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo516,17 Eur skolą už nesumokėtas komunalines paslaugas, teismas pažymi, kad iš ieškovo teismui pateiktos UAB „Šiaulių vandenys“ skolos apmokėjimo sąskaitos Nr. HRSF850609 matyti, kad skola iki 2015-09-30 už paslaugas yra 44,65 Eur, priskaičiuota 0,83 Eur delspinigių, iš viso mokėtina suma 45,48 Eur. 2015-11-04 mokėjimo kvitas patvirtina, kad 45,48 Eur skola apmokėta (16 b. l.). Iš byloje ieškovo pateikto AB Lesto 2015-07-22 įspėjimo dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo matyti, kad 2015-07-18 buvo nustatyta, jog už name adresu (duomenys neskelbtini), sunaudotą elektros energiją yra susidariusi 334,76 Eur skola, raginama skolą sumokėti iki 2015-08-11, įspėjama, kad kitą dieną ar vėliau po nurodyto termino elektros tiekimas bus nutrauktas be atskiro įspėjimo (17 b. l.). AB Lesto 2015-08-07 pranešimas patvirtina, kad ieškovui buvo išsiųstas priminimas, kad yra skolingas 369,69 Eur už suvartotą elektros energiją (18 b. l.). Ieškovas, nors ir nurodo, kad skola už sunaudotas gamtines dujas sudaro 101 Eur, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę nepateikė. Pagal nuomos sutarties 2.1 punktą atsakovas įsipareigojo mokėti mokesčius už namo eksploaticines išlaidas. Atsakovas teismo posėdžio metu neneigė, kad yra susidariusi nurodyto dydžio skola už elektros energiją, tačiau šios sumos nemokėjo, nes ieškovas jam yra skolingas. Teigė, kad vandenį naudojo iš šulinio ir miesto vandentiekiu nesinaudojo, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, o iš pateikto kvito matyti, kad skola yra susidariusi iki 2015-09-30. Teismas pažymi, kad nors ir vertina, kad sutartis tarp šalių buvo nutraukta 2015-08-10, tačiau pagal bylos duomenis laikotarpiu nuo 2015-08-10 iki 2015-11-05 ginčo name nei ieškovas, nei kiti tretieji asmenys negyveno, todėl teismas sprendžia, kad pagal pateiktus rašytinius įrodymus ieškovui iš atsakovo priteistina visa 45,48 Eur už vandenį priskaičiuota suma ir 369,69 Eur už suvartotą elektros energiją, iš viso 415,17 Eur, o reikalavimas dėl 101 Eur skolos už dujas priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 90,00 Eur už avarinį durų atrakinimą, 100,00 Eur už faktinių aplinkybių ginčo name konstatavimą, 300,00 Eur už sugadintus odinius baldus, 100 Eur už sulaužytą skalbimo mašiną bei 200,00 Eur už sugadintą šaldytuvą.

Kiekvienas asmuo privalo laiku ir tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartines prievoles, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 1,2 dalys). Civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. neteisėta veika, kuria padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakingo už žalą asmens veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio (atsakingo už žalą) asmens kaltė. Taigi ieškinio patenkinimui turi būti įrodyta, kad buvo padaryta žala ieškovo turtui, kad žala buvo padaryta dėl atsakovo kaltų veiksmų ir kad tarp atsakovo kaltų veiksmų ir kilusios žalos turtui yra priežastinis ryšys.

Prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitas Nr. 213 patvirtina, kad 2015-11-05 už avarinį durų atidarymą ir cilindrų keitimą V. V. sumokėjo 90 Eur (28 b. l.). 2015-11-05 kasos pajamų orderis Nr. 992800 patvirtina, kad V. V. antstolei Eurikai Rulienei už faktinių aplinkybių konstatavimą sumokėjo 100 Eur (29 b. l.). Iš priedo Nr. 1 prie nuomos sutarties matyti, kad nuotraukose yra užfiksuoti ieškovo nurodyti daiktai – minkštų baldų komplektas, šaldytuvas ir skalbimo mašina, tačiau, kaip teisingai teismo posėdžio metu pastebėjo atsakovas, sutartyje nėra aptarta daiktų būklė. Iš prie bylos medžiagos prijungto 2015-11-05 antstolės E. Rulienės atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad nuotraukose yra užfiksuoti ieškovo nurodyti kaip sugadinti daiktai, paminėta tai, kad pirmame aukšte pirties patalpoje su baseinu skalbimo mašina „Bosch WFF-1400“, antro namo aukšto pirmame kambaryje buvo odiniai baldai, suplėšyti ir sudraskyti, trečiame aukšte sandėliuke buvo senas šaldytuvas, detali šių daiktų būklė neaprašyta (30-70 b. l.). Iš 2015-05-20 elektroninio laiško matyti, kad atsakovas reiškė pretenzijas ieškovui dėl namo būklės nurodydamas, kad skalbimo mašina sugedusi (23 b. l.).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d.). Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Žalos dydžio įrodinėjimo pareiga tenka nukentėjusiajam asmeniui. Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Pažymėtina, kad žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, jei turtas dar neatkurtas po sugadinimo ir ieškovas dar tuo metu neturėjo realių išlaidų. Tokiu atveju neužkertamas kelias reikalauti žalos atlyginimo, tačiau padaryta žala turi būti nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2003).

Teismas pažymi, kad parengiamojo teismo posėdžio metu siūlė ieškovo atstovui pateikti įrodymus, pagrindžiančius nurodytų sugadintų daiktų vertę, jų įsigijimo dokumentus, tačiau ieškovo atstovas paaiškino, kad jokių papildomų įrodymų pateikti negali. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovas pripažįsta, kad daiktai nebuvo nauji, tačiau jie buvo tinkami naudoti, daiktų vertę ieškovas nurodė pagal daiktų remonto kaštus ar kitų dėvėtų daiktų įsigijimo kainą. Tiksliau paaiškinti kokie buvo skalbimo mašinos gedimai paaiškinti negalėjo, nurodė tik, kad berods, sulūžęs jos stalčius. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė teismui jokių daiktų įsigijimą ir jų įsigijimo metu buvusią vertę patvirtinančių įrodymų, teismas negali net preliminariai įvertinti daiktų vertę. Be to, nepateikti jokie skaičiavimai kiek galėtų kainuoti nurodytų daiktų remontas, ar tie daiktai yra remontuoti, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad daiktai yra dažno naudojimo kilnojamieji daiktai, nuomos teisiniai santykiai tęsėsi 5 metus, t.y. pakankamai ilgą laiko tarpą, per kurį daiktai galėjo natūraliai nusidėvėti, sugesti, o įrodymų, patvirtinančių, kad daiktai galėjo būti tyčia sugadinti ar sulaužyti, ieškovas nepateikė, iš nuotraukų vizualiai matosi, kad baldai suplyšę per siūles, oda sutrūkinėjusi, teismas sprendžia, kad ieškovas žalos fakto ir dydžio neįrodė. Nenustačius žalos padarymo fakto dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų teismas detaliau nepasisako. Ieškovo reikalavimas dalyje turtinės žalos už daiktų sugadinimą atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Byloje pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuotas ginčo namas, fiksuojamos bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti su faktinių aplinkybių konstatavimu susijusias 100,00 Eur išlaidas vertintinas kaip pagrįstas, ši suma priteistina iš atsakovo. Byloje pateikta medžiaga patvirtina, kad ieškovas į ginčo namą 2015-11-05 pateko avariniu būdu, nors atsakovas ir nurodė, kad raktus ieškovui perdavė 2015-08-11, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-08-11 namas nebuvo perduotas ieškovui, nelogiška būtų manyti, kad ieškovas sąmoningai būtų didinęs išlaidas, avariniu būdu atrakindamas namą, jei būtų turėjęs jo raktus, todėl teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dalyje dėl 90,00 Eur išlaidų, susijusių su avariniu spynos atrakinimu, priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinio reikalavimai dalyje dėl 2070,92 Eur skolos bei 33,71 Eur delspinigių priteisimo pagrįsti, todėl tenkinami, likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui iš dalies patenkinus ieškovo reikalavimus dėl skolos ir delspinigių priteisimo, tenkintinas ir išvestinis iš pagrindinio ieškinio reikalavimo kylantis reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos 2104,63 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2016-01-05, iki sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies , išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies, t.y. patenkinta 54 procentai ieškinio reikalavimų. Ieškovas pateikė įrodymus, kad yra sumokėjęs 88,00 Eur žyminį mokestį ir 350,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija rekomenduojamų dydžių, yra protingos pagal bylos trukmę ir sudėtingumą, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistinos iš atsakovo ieškovui. Ieškovui iš atsakovo priteistinas 236,52 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsakovas jokių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui klausimas nespręstinas.

Kadangi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą suma neviršija nustatytos minimalios priteistinos 3,00 Eur sumos, todėl valstybei nepriteistina (CPK 92 str., 93 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 2070,92 Eur (dviejų tūkstančių septyniasdešimties eurų 92 centų) skolą, 33,71 Eur (trisdešimt trijų eurų 71 cento) delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 2104,63 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 236,52 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.