- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- I-2117-162/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
2015 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą, kildinamą iš pareiškėjo laikymo Plungės rajono policijos komisariato areštinėje tiksliai neįvardintais periodais bei laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 5 d. iki 2013 m. sausio 7 d. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (b. l. 5) ir paaiškinime (b. l. 41) nurodo, kad Plungės rajono policijos komisariato areštinės kamerose buvo laikomas pažeidžiant minimalų kameros plotą, skirtą vienam asmeniui. Kamerose nebuvo langų, buvo bloga ventiliacija, nebuvo pasivaikščiojimų kiemelių. Be to, kamerose buvo neatitverti tualetai, o vaizdo stebėjimo kameros įrengtos kamerų viduje. Mano, kad tokiu būdu pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis ir nežmoniškomis sąlygomis, kankinant bei pažeidžiant žmogaus teises. Teigia dėl to patyręs nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją, o patirtą žalą įvertina 500 eurų.
Pareiškėjas V. S. apie teismo posėdį informuotas tinkamai šaukimu (b. l. 65). Marijampolės pataisos namai pateikė pareiškėjo patvirtinimą, kad jam įteiktas Klaipėdos apygardos administracinio teismo šaukimas bei siųsti procesiniai dokumentai (b. l. 66-67). Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 21 d. papildomame paaiškinime prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 41).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimais (b. l. 8-9, 51-52) su pareiškėjo skundu nesutinka.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimuose nurodo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Plungės rajono policijos komisariate areštinės nėra, tačiau nuo 2012 m. lipos 1 d. yra ilgalaikio sulaikymo patalpos, kurios naudojamos vadovaujantis Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 30-V-1094 patvirtintu leidimu. Nurodo, kad sulaikymo patalpos yra įrengtos vadovaujantis Teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimais (toliau – ir Eksploatavimo reikalavimai), patvirtintais Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 5-V-263. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2013 m. sausio 7 d. buvo laikomas Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariate ilgalaikio sulaikymo patalpose nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose langų nėra, kadangi jie neprivalomi. Nėra įrengtas pasivaikščiojimo kiemelis, kadangi pagal teisės aktų nuostatas jis taip pat neprivalomas.
Nurodo, kad Telšių visuomenės sveikatos centras 2012 m. gruodžio 17 d. atlikto patikrinimo metu konstatavo, kad Plungės rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo kamerose yra įrengta veikianti mechaninė vėdinimo sistema.
Pabrėžia, jog Eksploatavimo reikalavimų 33.15 punkte įtvirtintas imperatyvus reikalavimas dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo ilgalaikio sulaikymo patalpose, t. y. nurodyta, kad uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros ir pamainos pareigūnams sudaromos sąlygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį.
Šalies argumentai
Prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodo, jog pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 14 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.126 straipsnio 2 dalimi, dėl galimai padarytos neturtinės žalos atlyginimo turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas ir vertinamos aplinkybės už pareiškėjo buvimo areštinėje laiką po 2012 m. rugpjūčio 14 d. Teigia, jog informacijos apie pareiškėjo buvimą areštinėje, t. y. kokiose ar kokio dydžio kamerose buvo laikomas iki 2011 m. gruodžio 31 d. pateikti negali, kadangi vadovaujantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 ir Policijos įstaigų veiklos dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-959/V-98 bei Klaipėdos miesto (apskrities) vyriausiojo policijos komisariato 2006-2014 metų dokumentacijos planais, jų pakeitimais ir papildymais „Asmenų laikomų policijos areštinėje paskirstymo knygos“ saugomos tris metus ir yra sunaikintos. Klaipėdos AVPK yra likę duomenys tik apie asmenis laikytus Plungės rajono policijos komisariato areštinėje nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d., tačiau turimais duomenimis, 2012 m. Plungės rajono policijos komisariato areštinėje pareiškėjas nebuvo laikomas.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 45). Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Į teismo posėdį neatvykus proceso šalims nei jų atstovams, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Plungės rajono policijos komisariato areštinėje tiksliai neįvardintais periodais bei laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 5 d. iki 2013 m. sausio 7 d., atlyginimo priteisimo.
Dėl teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013).
Dėl ieškinio senaties termino
Pagal Civilinio kodekso 126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovas nagrinėjamoje byloje prašo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir vertinti pareiškėjo laikymo Plungės rajono policijos komisariato areštinėje sąlygas už laikotarpį po 2012 m. rugpjūčio 14 d.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-553/2014 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 26, 2014) 143 punkte nurodyta, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios nepriimtinų kalinimo sąlygų metu, atlyginimo taikomas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 pažymėjo, jog atsakovui prašant, nuo patirtos žalos atsiradimo iki kreipimosi į teismą praėjęs laiko tarpas gali būti pagrindas ieškinio senačiai taikyti.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo skundas surašytas ir Klaipėdos apygardos administraciniam teismui išsiųstas 2015 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 6), o teisme gautas 2015 m. rugpjūčio 20 d. (b. l. 5), t. y. yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą už laikotarpį iki 2012 m. rugpjūčio 14 d. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nors ir nenurodo, kad prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį iki 2012 m. rugpjūčio 14 d., tačiau iš skundo turinio galima suprasti, jog pareiškėjas neturtinę žalą prašo priteisti ne tik už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 5 d. iki 2013 m. sausio 7 d., tačiau ir ankstesnius periodus, kurie pareiškėjo skunde nėra įvardinti. Todėl šiuo atveju atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013).
Teismas pažymi, kad teisės normose, reglamentuojančiuose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat analogiškai laikomasi pozicijos, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-327/2005, 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006, 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2008).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-363/2012 yra pažymėta, kad ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai. Be to, ieškinio senatis sudaro realias galimybes pažeistas teises apginti. Teismų darbas tampa efektyvesnis, sudaromos objektyvios prielaidos nustatyti materialiąją tiesą byloje, nes praėjus tam tikram laikui faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingas.
Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas anksčiau būtų teikęs žodžiu ar raštu kokius nors skundus kompetentingoms įstaigoms (tame tarpe ir Plungės rajono policijos komisariato vadovams) dėl jo netinkamų kalinimo sąlygų, ar kad būtų dėl objektyvių priežasčių (pvz., liga, kreipimasis dėl antrinės teisinės pagalbos ir kt.) negalėjęs tokių skundų teikti ar kreiptis į teismą.
Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde nurodo, kad Plungės rajono policijos komisariato areštinėje buvo laikomas ploto reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, nebuvo langų, ventiliacijos ir kt., vadinasi, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė.
Pabrėžtina ir tai, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) Plungės rajono policijos komisariato viršininko S. V. 2015 m. rugsėjo 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-S-95339 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 10) nurodyta, kad duomenų apie pareiškėjo buvimą areštinėje iki 2012 metų neturi, kadangi vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, dokumentai apie Plungės rajono policijos komisariato areštinėje patalpintus asmenis saugomi 3 metus. Nurodyta, kad iki Plungės rajono policijos komisariato areštinės uždarymo 2012 m. liepos 1 d., Plungės rajono policijos komisariate yra likę duomenys tik apie 2012 metais patalpintus asmenis, tačiau 2012 metais V. S. Plungės rajono policijos komisariato areštinėje nebuvo. Klaipėdos AVPK taip pat pateikė 2015 m. balandžio 9 d. dokumentų naikinimo aktą Nr. 30-IL-4945, kuris patvirtinta, kad areštuotų asmenų dokumentai, žurnalai ir kiti rašytiniai įrodymai yra sunaikinti (b. l. 11-18). Vadinasi, net ir atnaujinus ieškinio senaties terminą už laikotarpį iki 2012 m. rugpjūčio 14 d., įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti, kokiais periodais pareiškėjas buvo laikomas Plungės rajono policijos komisariato areštinėje ir ar minėtais periodais buvo pažeistos pareiškėjo teisės, nebėra išlikę, todėl eismas dėl sunaikintų dokumentų negalėtų nustatyti objektyvios tiesos byloje ir šioje dalyje pareiškėjo skundo netenkintų. Remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalies, 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatomis atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį tenkintinas ir pareiškėjo reikalavimo daliai dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2012 m. rugpjūčio 14 d. taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2012 m. rugpjūčio 14 d. atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo
Pareiškėjas teigia neturtinę žalą patyręs dėl netinkamų laikymo sąlygų Plungės rajono policijos komisariato areštinėje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, teismas patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013), o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2014 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1559/2014).
Bylos medžiaga nustatyta, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 5-V-134 „Dėl kai kurių policijos areštinių likvidavimo“ nuo 2012 m. liepos 1 d. buvo likviduota Plungės rajono policijos komisariato areštinė (b. l. 19-20), o Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 30-V-1094 buvo leista pradėti eksploatuoti Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpas (b. l. 54). Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato viršininko S. V. 2015 m. spalio 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-S-114906 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2013 m. sausio 7 d. buvo laikomas Plungės rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose (b. l. 53).
Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija (toliau – ir Instrukcija), patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553, reglamentuoja policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo tvarką (Instrukcijos 1 punktas). Instrukcijos 2 punkte nurodyta, jog sulaikymo patalpos – specialiai įrengta patalpa, skirta nustatyta tvarka laikinai asmenims, pristatytiems į policijos įstaigą, uždaryti. Sulaikymo patalpos, atsižvelgiant į jų įrengimą, skirstomos į laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pagal Instrukcijos 39 ir 41 punktus, į laikino sulaikymo patalpas asmuo gali būti uždarytas ne ilgiau nei 5 valandoms, o į ilgalaikio sulaikymo patalpas uždarytas ne ilgiau nei 48 valandoms.
Remiantis minėtomis nuostatomis, teismas sprendžia, jog pareiškėjas ilgalaikio sulaikymo patalpoje buvo laikomas ilgiau nei 48 valandas (apie 3 paras), t. y. iš esmės vieną parą ilgiau nei numato Instrukcijos 41 punktas. Pažymėtina, jog pareiškėjas nagrinėjamoje byloje dėl Instrukcijos 41 punkto pažeidimo neturtinės žalos atlyginimo nekildina, todėl teismas ex officio negali konstatuoti, kad pareiškėjas ilgalaikio sulaikymo patalpoje buvo laikomas ilgiau nei nustatyta teisės aktuose.
Pareiškėjas teigia, kad Plungės rajono policijos komisariato kameroje nebuvo langų ir nepateko šviesa, buvo prasta ventiliacija, neatitverti tualetai.
Teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimuose (minėta, toliau – ir Eksploatavimo reikalavimai), patvirtintuose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 5-V-263, nustatyti policijos komisariatų laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpoms taikomi reikalavimai. Eksploatavimo reikalavimų 33 punkte nustatyti reikalavimai ilgalaikio sulaikymų patalpų įrengimui. Eksploatavimo reikalavimų 33.6 punkte nustatyta, kad patalpoje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamąja pertvara. Sanitariniame mazge įrengiama metalinė praustuvė ir grindyse montuojamas unitazas. Sanitarinio mazgo sienos ir grindys turi būti padengtos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcinėms medžiagoms bei mechaniniams pažeidimams atsparia danga; užtikrinama dirbtinio apšvietimo norma (33.10.1); langai (įrengti neprivaloma) (33.12 punktas).
Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato viršininko S. V. 2015 m. spalio 29 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-S-114906 nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje (ilgalaikio sulaikymo patalpoje) Nr. 3. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ilgalaikio sulaikymo patalpos (tame tarpe ir vaizdo stebėjimo kameros bei ventiliacija) įrengtos vadovaujantis Eksploatavimo reikalavimais ir atitinka šiuos reikalavimus. Pažymėta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2013 m. sausio 7 d. pareiškėjas V. S. 12,33 kvadratinių metrų kameroje buvo laikomas vienas. Nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemelio nėra, kadangi jo neturi būti. Iš V. S., jam būnant ilgalaikio sulaikymo patalpose, jokių skundų negauta.
Telšių visuomenės sveikatos centras 2012 m. gruodžio 6 d. atliko Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato sulaikytų ir nuteistų asmenų ilgalaikio sulaikymo patalpų periodinį patikrinimą, siekdamas įvertinti areštinės atitiktį Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu) (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009), patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 reikalavimams (b. l. 58-59). Patikrinimo metu nustatyta, kad Plungės rajono policijos komisariate 2012 m. įrengtos 3 sulaikytų ir nuteistų asmenų ilgalaikio sulaikymo patalpos. Nustatyta, kad jose laikomiems asmenims sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka; kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas (unitazas, praustuvė), kuris atskirtas 1,2 metro aukščio pertvara; kameros vėdinamos per langus ir veikiančia mechanine patalpų vėdinimo sistema. Telšių visuomenės sveikatos centras 2012 m. gruodžio 17 d. patikrinimo aktu Nr. AP-1-190 nustatė Higienos normos HN 37:2009 pažeidimus dėl netinkamai užtikrinamos asmens sveikatos priežiūros (Higienos normos HN 37:2009 12 punkto pažeidimas) ir dėl netinkamų medžiagų, kurios naudojamos ilgalaikio sulaikymo patalpų dezinfekcijai (Higienos normos HN 37:2009 50 punkto pažeidimas). Tačiau pažeidimų, kuriuos nagrinėjamoje byloje nurodė pareiškėjas, nenustatė.
Telšių visuomenės sveikatos centras 2013 m. sausio 25 d. atliko Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato sulaikytų ir nuteistų asmenų ilgalaikio sulaikymo patalpų grįžtamąjį patikrinimą, siekdamas įvertinti areštinės atitiktį Higienos normos HN 37:2009 12 ir 50 punktų reikalavimams, kurių pažeidimai buvo nustatyti 2012 m. gruodžio 6 d. atlikus Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato sulaikytų ir nuteistų asmenų ilgalaikio sulaikymo patalpų periodinį patikrinimą (b. l. 55-56). Patikrinimo metu nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato sulaikytų ir nuteistų asmenų ilgalaikio sulaikymo patalpos atitinka Higienos normos HN 37:2009 12 ir 50 punktų reikalavimus.
Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad Plungės rajono policijos komisariate ilgalaikio sulaikymo patalpose tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas (atskirtas 1,2 metro aukščio pertvara), kameros vėdinamos per langus ir veikiančią mechaninę vėdinimo sistemą. Todėl pareiškėjo argumentas, kad kameroje buvo prasta ventiliacija ir sanitariniai mazgai (tualetai) neatitverti, laikytinas nepagrįstu. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime nurodė, kad Plungės rajono policijos komisariate ilgalaikio sulaikymo patalpose langų nėra. Šiuo atveju nesutampa atsakovo atstovo Klaipėdos AVPK nurodytos aplinkybės su aplinkybėmis, konstatuotomis Telšių visuomenės sveikatos centro, t. y. kad kameros vėdinamos per langus ir veikiančią mechaninę patalpų vėdinimo sistemą, kadangi atsakovo atstovas nurodė, kad Plungės rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose langų nėra. Tačiau nepaisant šių netikslumų, pažymėtina, kad pagal Eksploatavimo reikalavimų 33.12 punktą, langų įrengti ilgalaikio sulaikymo patalpose neprivaloma. Vadinasi, net ir tuo atveju, jei Plungės rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose langų nėra, tai nebūtų laikytina pažeidimu. Todėl pareiškėjo argumentas dėl jo teisių pažeidimo, kildinamo iš langų neįrengimo, laikytinas nepagrįstu.
Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje taip pat teigia, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose neteisėtai įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.
Eksploatavimo reikalavimų 33.9 punktas numato, kad virš durų įrengiama niša apšvietimui (niša neturi būti didesnė nei 15 x 15 cm) ir vaizdo stebėjimo kamerai (vaizdo stebėjimo kameros vieta gali būti pasirinkta ir kita); uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros ir pamainos pareigūnams sudaromos sąlygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį. Vaizdo stebėjimo kameros turi būti apsaugotos nuo tyčinio sugadinimo. Vaizdo stebėjimo kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų (33.15 punktas).
Įvertinus Eksploatavimo reikalavimų 33.9 ir 33.15 punktus, darytina išvada, jog kamerose (ilgalaikio sulaikymo patalpose) gali būti įrengtos stebėjimo kameros sulaikytų asmenų nuolatiniam stebėjimui. Šiuo atveju minėtos kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų. Duomenų, kad stebėjimo kameros fiksavo sanitarinį mazgą žemiau kaip 150 cm nuo grindų, nagrinėjamoje byloje nėra. Atlikęs patikrinimus Telšių visuomenės sveikatos centras šio pažeidimo taip pat nenustatė. Todėl pareiškėjo argumentas, kad neteisėtai ilgalaikio sulaikymo patalpoje (kameroje) įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, laikytinas nepagrįstu.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš pasivaikščiojimo kiemelių neįrengimo.
Instrukcijoje ir Eksploatavimo reikalavimuose nėra nustatyta, kad policijos komisariatuose, kuriuose yra įrengtos tik laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpos, privalo būti pasivaikščiojimo kiemeliai. Todėl pareiškėjo argumentas, kad Plungės rajono policijos komisariate turėjo būti įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai, laikytinas nepagrįstu.
Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje akcentuoja, kad buvo kalinamas pažeidžiant minimalų kameros plotą skirtą vienam asmeniui.
Eksploatavimo reikalavimų 33.1 punkte numatyta, kad vienam laikomam asmeniui gyvenamasis plotas negali būti mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
Minėtame Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato viršininko Sauliaus Vaičekausko 2015 m. spalio 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-S-114906 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2013 m. sausio 7 d. pareiškėjas V. S. 12,33 kvadratinių metrų kameroje buvo laikomas vienas, t. y. pareiškėjas buvo laikomas ilgalaikio sulaikymo patalpoje nepažeidžiant Eksploatavimo reikalavimų 33.1 punkto, reglamentuojančio vienam laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydį.
Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo laikymo ilgalaikio sulaikymo patalpose sąlygas, aptartas įrodinėjimo taisykles, darytina išvada, jog nustatyti pareiškėjo nurodyti teisės aktų pažeidimai iš kurių nagrinėjamoje byloje kildinama jam padaryta neturtinė žala..
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas prašo priteisti 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą teigdamas, kad dėl kalinamo netinkamomis ir nežmoniškomis sąlygomis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją ir kt.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tačiau teisminėje praktikoje ir teisės teorijoje neturtinė žala suprantama kaip ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Asmens laisvės apribojimas neabejotinai vertintinas kaip sukeliantis neigiamus išgyvenimus ir sukrėtimą veiksnys, tačiau neturtine žala gali būti pripažįstami tik neigiamo poveikio sukelti netrumpalaikiai ir nevienkartiniai išgyvenimai ar emocijos. Be to, pagal administracinių bylų teiseną reglamentuojančias teisės normas, pareiškėjas turi pareigą įrodyti, jog prašoma atlyginti žala buvo realiai patirta. Tokį įrodinėjimo pareigą nustatančių teisės normų aiškinimą teikia ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nurodydamas, kad pateikti įrodymus dėl tariamos žalos buvimo ir jos dydžio turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neįrodė ir neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtent dėl, pareiškėjo teigimu, netinkamų kalinimo sąlygų Plungės rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose būtų pablogėjusi jo sveikata ar jis būtų patyręs kitas neigiamas pasekmes, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme, o nenustačius vieno iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį.
Byloje surinktų įrodymų ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktu pagrindu konstatuojama, jog nenustačius, kad pareiškėjas Plungės rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo kameroje laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2013 m. sausio 7 d. buvo laikomas pažeidžiant teisės aktus, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus.
Nenustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygų (nagrinėjamu atveju nenustatytas nei žalos padarymo faktas nei atsakovo neteisėti veiksmai), pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.