Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad:

5.1. Administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyrius 2017-10-10 raštu Nr. KA22-102 Įmonei išsiuntė pranešimą apie įmonės, vežančios keleivius ir (ar) krovinius, patikrinimą (toliau – Pranešimas apie patikrinimą) (1 t., b. l. 136–138), kuriuo informavo Įmonės vadovą apie tai, kad 2017-11-02 nuo 13 val. bus atliekamas planinis Įmonės veiklos patikrinimas ir paprašė iki patikrinimo pradžios parengti ir tikrinimo metu pateikti, be kita ko, nuo 2017-06-05 iki 2017-07-16 krovinių ir (ar) keleivių vežimo dokumentus.

5.2. Administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriaus viršininkas 2017-11-02 pavedimu Nr. 23KA-207 (toliau – Pavedimas tikrinti) (1 t., b. l. 64–65) pavedė pareiškėjui (Administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento vyresniajam inspektoriui) ir vyresniajam inspektoriui R. M. patikrinti Įmonę. Pavedime tikrinti nurodyta per dvi darbo dienas atlikti planinį patikrinimą, kurio tikslas – naudojant patikrinimo klausimyną, patikrinti licencijavimo taisyklių reikalavimų laikymąsi, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo apskaitos tvarkymą, krovinių ar keleivių vežimo dokumentus, jei Įmonė užsiima pavojingų krovinių vežimu, pakrovimu ir (ar) iškrovimu bei laikinu sandėliavimu, pavojingų krovinių vežimą, pakrovimą ir (ar) iškrovimą bei laikiną sandėliavimą reglamentuojančių teisės aktų ir kitų norminių aktų reikalavimų laikymąsi Įmonėje laikotarpiu nuo 2017-11-02 iki 2017-11-02 (toliau – Įmonės patikrinimas). Patikrinimą pradėti Įmonės patalpose, o, surašius dokumentų priėmimo pažymą, patikrinimą vykdyti Inspekcijos patalpose.

5.3. Administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento vyresniojo inspektoriaus R. M. pasirašyta 2017-11-02 dokumentų patvirtinimo pažyma (toliau – 2017-11-02 pažyma) patvirtina, kad Įmonės patikrinimo metu iš jos buvo paimti, be kita ko, vairuotojų, dirbusių su transporto priemonėmis valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registracijos lapai už laikotarpį nuo 2017-06-05 iki 2017-07-16, taip pat 1 segtuvas krovinių vežimo važtaraščių (3 t., b. l. 48). Įmonės patikrinimą pareiškėjas atliko vienas (1 t., b. l. 180–183). Atlikęs Įmonės patikrinimą pareiškėjas surašė 2017-11-02 patikrinimo aktą Nr. KKA-R-2017-088 (toliau – 2017-11-02 patikrinimo aktas) (1 t., b. l. 141–155), prie kurio pridėtame „Ūkio subjekto, vežančio keleivius ir (ar) krovinius ir (ar) užsiimančio pavojingųjų krovinių vežimu, jų pakrovimu ir (ar) iškrovimu, laikinu sandėliavimu, patikrinimo klausimyne“ (toliau – Klausimynas), be kita ko, nustatė, kad: Įmonei yra išduotos 2 Bendrijos licencijos vežti krovinius, suteikiančios teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos (toliau – Bendrijos licencijos) ir Licencija verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais, suteikianti teisę vežti krovinius Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos (toliau – Vidaus licencija); Įmonė turi iš viso 2 transporto priemones, t. y. 2 transporto priemones su galiojančiomis Vidaus licencijos kopijomis ir vežančias krovinius savo sąskaita (žr. 1 t., b. l. 144). Prie 2017-11-02 patikrinimo akto pridėto Klausimyno 1.3 punkte pareiškėjas pažymėjo, kad Įmonė veiklą vykdo turėdama atitinkamai galiojančią licenciją (verstis licencijuojama keleivių ir (ar) krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veikla) (žr. 1 t., b. l. 145). Šio Klausimyno 3.1 punkte pareiškėjas, be kita ko, pažymėjo, kad: Įmonė veža krovinius, turėdama krovinio vežimo dokumentus, t. y. važtaraštį ir (ar) tarptautinio krovinių vežimo keliais (CMR) važtaraštį (3.1.1 punktas); Įmonė, veždama krovinius savo sąskaita, laikosi krovinių vežimo savo sąskaita reikalavimų (3.1.2 punktas) (žr. 1 t., b. l. 150). Taip pat prie 2017-11-02 patikrinimo akto pridėtame Klausimyne pareiškėjas konstatavo, kad Įmonėje pavojingi kroviniai bei sunkiasvoriai ir didžiagabaričiai kroviniai, taip pat keleiviai nevežami (3.2, 3.3, 3.4 punktai; žr. 1 t., b. l. 150–152, 153).

5.4. Administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriaus viršininkas R. V. 2017-11-16 gavo elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, kad Įmonės direktorius nebuvo nubaustas, nors mašinos važinėja be licencijų (3 t., b. l. 29). R. V. 2017-11-22 pavesta įvertinti gautą informaciją ir organizuoti patikrinimą (3 t., b. l. 30–30A).

5.5. Administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriaus vyriausiasis inspektorius (netiksliai nurodytos pareigos, turėtų būti Administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriaus viršininkas) R. V., atlikęs Įmonės neplaninį patikrinimą (toliau – Neplaninis patikrinimas), 2017-12-07 surašė patikrinimo aktą Nr. KKA-R-2017-102 (toliau – 2017-12-07 patikrinimo aktas) (2 t., b. l. 83–97), kuriuo Įmonėje, be kita ko, nustatė, kad Įmonė veža krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais kelių transporto priemone už atlygį neturint arba turint negaliojančią Bendrijos licenciją arba Vidaus licenciją ar jos kopiją (2 t., b. l. 84). Prie 2017-12-07 patikrinimo akto pridėtame Klausimyne, be kita ko, nustatyta, kad: Įmonei yra išduotos 4 Bendrijos licencijos ir Vidaus licencija; Įmonė turi iš viso 2 transporto priemones, t. y. 2 transporto priemones su galiojančiomis Vidaus licencijos kopijomis ir vežančias krovinius savo sąskaita (žr. 2 t., b. l. 87). Šio Klausimyno 1.3 punkte pažymėta, kad laikotarpyje nuo 2017-06-05 iki 2017-07-16 transporto priemonėmis, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo gabenami kroviniai už atlygį neturint galiojančių Bendrijos licencijų kopijų (žr. 2 t., b. l. 88). Šio Klausimyno 3.1 punkte, be kita ko, pažymėta, kad: Įmonė veža krovinius, turėdama krovinio vežimo dokumentus, t. y. važtaraštį ir (ar) tarptautinio krovinių vežimo keliais (CMR) važtaraštį (3.1.1 punktas); Įmonė, veždama krovinius savo sąskaita, laikosi krovinių vežimo savo sąskaita reikalavimų (3.1.2 punktas) (žr. 2 t., b. l. 92). Taip pat prie 2017-12-07 patikrinimo akto pridėtame Klausimyne pareiškėjas konstatavo, kad Įmonėje pavojingi kroviniai bei sunkiasvoriai ir didžiagabaričiai kroviniai, taip pat keleiviai nevežami (3.2, 3.3, 3.4 punktai; žr. 2 t., b. l. 92–94, 95).

5.6. Remdamasi 2017-12-07 patikrinimo aktu, Inspekcijos vyriausioji specialistė 2017-12-15 surašė administracinio nusižengimo protokolą (2 t., b. l. 2–4), kuriuo Įmonės direktoriui skyrė 30 Eur baudą už tai, kad laikotarpiu nuo 2017-06-05 iki 2017-07-16 Įmonei priklausančiomis transporto priemonėmis, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo nuolat gabenami kroviniai už atlygį, neturint Bendrijos licencijos kopijų, taip pažeidžiant 2009-10-21 priimtų Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių 3 straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 8 straipsnio reikalavimus bei padarant administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 1 dalyje.

5.7. Iš Išvados matyti, kad Administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriaus viršininkas R. V. 2018-01-10 pranešimu Nr. 11B-50 (4 t., b. l. 5) informavo apie tai, kad pareiškėjas, atlikdamas Įmonės patikrinimą, užfiksuotą 2017-11-02 patikrinimo akte, nenustatė visų Įmonės pažeidimų, nepažymėjo jų ir pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį netaikė poveikio priemonių, kurios turėjo būti taikytos dėl Įmonei priklausančiomis transporto priemonėmis vykdomo krovinių pervežimo neturint reikalingos Bendrijos licencijos kopijos.

5.8. Iš Išvados matyti, kad Administracijos prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus vedėja G. S., vadovaudamasi Administracijos direktoriaus 2018-01-10 pavedimu, pradėjo pareiškėjo ir vyresniojo inspektoriaus R. M. tarnybinio nusižengimo tyrimą.

5.9. Pareiškėjas 2018-01-11 Administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus vedėjai pateikė paaiškinimą (4 t., b. l. 5a–6) (toliau – Paaiškinimas) dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (iš Paaiškinimo turinio matyti, kad pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjas gavo tą pačią dieną, o šis pranešimas buvo pakankamai išsamus). Jame pareiškėjas paaiškino šias aplinkybes:

(1) vykdydamas Pavedimą tikrinti, jis patikrino Įmonės duomenis informacinėje sistemoje „Keltra“, sužinojo, kad Įmonė, su galiojančiomis Bendrijų licencijų kopijomis turi dvi transporto priemones, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir apie tai nurodė prie 2017-11-02 patikrinimo akto pridėtame Klausimyne;

(2) nuvykęs į Įmonės buveinę, jis susitiko su Įmonės vadovu, kuris, pateikęs dar dvejų transporto priemonių duomenis (valstybinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), nurodė, kad tikrinamuoju laikotarpiu kroviniai šiomis transporto priemonėmis buvo vežami savo sąskaita, todėl Bendrijos licencijų kopijos jiems nebuvo reikalingos. Minėtą informaciją Įmonės vadovas patvirtino žodiniais paaiškinimais, todėl pareiškėjas Įmonės patikrinimo dokumentuose pažymėjo, kad tikrinamuoju laikotarpiu t. y. nuo 2017-06-05 iki 2017-07-16, Įmonėje dvi transporto priemonės krovinius vežančios savo sąskaita, kurioms licencijų kopijos nereikalingos ir dvi transporto priemonės, kurios yra licencijuotos;

(3) Įmonės patikrinimą jis atliko vadovaudamasis Metodika, kurioje nėra įtvirtintos imperatyvios nuostatos, jog krovinių važtaraščiai privalo būti tikrinami, nustatant ar įmonė vykdo krovinių pervežimą neturėdama reikalingos Bendrijos licencijos kopijos. Metodika galioja ir šiuo metu, o jos X skirsnio 22 punkte yra nurodyti 3 atvejai kada tikrinama pagal CMR važtaraščių, važtaraščių, PVM sąskaitų-faktūrų duomenis. Metodikos 29.23 punkte nurodyta, kad atlikus tikrinimą pagal 22 punkto klausimus bei palyginus įmonės vadovo pateiktus CMR važtaraščius, važtaraščius, PVM sąskaitas-faktūras, kuriuose nurodyta vežamo krovinio svoris, transporto priemonės markė ir valstybinis numeris su transporto priemonės nuosavu svoriu nurodytu transporto priemonės registracijos dokumente, nurodomi nustatyti pažeidimai ar neatitikimai faktiniams duomenims. Vadovaujantis Metodika, CMR, važtaraščių tikrinimo paskirtis yra nustatyti ar nebuvo vežti sunkiasvoriai, ar didžiagabaričiai kroviniai, o jei tokie buvo vežami – ar buvo vežami turint leidimus. Metodikoje nėra imperatyvios nuostatos, kad CMR, važtaraščiai tikrinami, siekiant nustatyti atvejus, ar nebuvo įmonėje vežami kroviniai už atlygį neturint Bendrijos licencijos kopijos. Administracijoje praktika tikrinti CMR, važtaraščius siekiant nustatyti ar nebuvo kroviniai vežami už atlygį nebuvo taikoma tikrinant ūkio subjektus, dėl to nebuvo gauta Administracijos vadovybės raštiško ar žodinio nurodymo.

(4) Įmonės vadovas transporto priemonių, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), popierinių krovinių važtaraščių pareiškėjui nepateikė, o atlikti išsamesnio patikrinimo jokie norminiai teisės aktai pareiškėjo neįpareigojo.

5.10. Administracijos prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus vedėja G. S. 2018-01-29 surašė Išvadą (tai, kad Išvada priimta 2018-01-29 ir jos reg. Nr. 11B-180 matyti iš Įsakymo turinio) (1 t., b. l. 131), kurioje:

(2) konstatuota, kad: pareiškėjo veiksmuose yra neveikimo požymių, nustatyta neatsargi kaltės forma (aplaidumas); pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktus, Pareigybės aprašymo 6.7, 6.8, 7.2 punktus, Etikos kodekso 8.7.2, 8.9.3 punktus; VTĮ 30¹ straipsnyje nurodytos sunkinančios aplinkybės nenustatytos, pareiškėjas galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, tačiau šia veika buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas (Įmonė žinodama, jog atliko pažeidimą, nebuvo už jį nubausta), dėl pareiškėjo neveikimo į valstybės biudžetą nebūtų surinkta 150 Eur (už ANK 150 straipsnio 1 dalies pažeidimą numatyta bauda nuo 300 iki 850 Eur), todėl vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, už padarytą tarnybinį nusižengimą, pasiūlyta pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą;

(3) siekiant teisinio aiškumo ir sistemiškumo, pasiūlyta panaikinti Metodiką ir pakartotinai supažindinti ūkio subjektų priežiūrą atliekančius asmenis, kokiais teisės aktais vadovaujantis atliekami įmonių, vežančių keleivius ir (ar) krovinius, planiniai ir neplaniniai patikrinimai.

7. Pareiškėjo tarnybinę atsakomybę reglamentuoja VTĮ, kurio 28 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 29 straipsnyje nustatyta, kad: tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (2 dalis); už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (3 dalis). VTĮ 30 straipsnyje įtvirtinta tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka, kuri detalizuojama Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – Nuobaudų skyrimo taisyklės). LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien konstatuoti faktą, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr. pvz., 2008-02-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Taip pat LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis, kad, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles (žr., pvz., 2012-03-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012, 2013-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).

8. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas, patikėjęs Įmonės patikrinimo metu jam Įmonės vadovo žodžiu pateikta ir popieriniuose važtaraščiuose esančia informacija apie tai, kad nuo 2017-06-05 iki 2017-07-16 Įmonei priklausančiomis dviem transporto priemonėmis, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir kurios neturėjo Bendrijos licencijos kopijų, nebuvo gabenami kroviniai už atlygį, nesinaudojo i.VAZ posisteme ir joje netikrino tikrinamuoju laikotarpiu nurodytomis transporto priemonėmis gabentų krovinių važtaraščių. Taip pat bylos duomenimis (t. y. remiantis liudytojų parodymais, 2017-12-07 patikrinimo aktu, teismo posėdyje pateiktais šalių paaiškinimais) nustatyta, kad Įmonės patikrinimo metu pasinaudojęs i.VAZ posisteme ir sutikrinęs šioje VMI duomenų bazėje esančius tikrinamuoju laikotarpiu nurodytomis transporto priemonėmis gabentų krovinių važtaraščius, pareiškėjas būtų galėjęs nustatyti pažeidimą, kurį vėliau 2017-12-07 patikrinimo akte fiksavo Neplaninį patikrinimą atlikęs R. V..

10. Nagrinėjamoje byloje pirmiausiai būtina nustatyti, ar pareiškėjas atliko priešingą teisei veiką, t. y. ar pagrįstai konstatuota, kad šiuo atveju pareiškėjas neatliko pareigų, kurias privalėjo atlikti.

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad: priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma ne tik aktyviai, bet ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų. Taip pat LVAT yra konstatavęs, kad valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.); taigi, nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., 2010-09-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-706/2010; 2011-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011). Dėl valstybės tarnautojo pareigų apibrėžtumo ir konkretumo paminėtina, kad LVAT ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad reikalavimai valstybės tarnautojams, numatyti VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų) bei 3 punkte (gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams), yra bendro pobūdžio, o tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis), kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (žr., pvz., 2012-09-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012).

12. Teisės normose, už kurių pažeidimą pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, nustatyta, kad: valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas), laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas); vyresnysis inspektorius turi gebėti savarankiškai planuoti ir organizuoti savo veiklą (Pareigybės aprašymo (1 t., b. l. 128–130) 6.7 punktas), būti pareigingas, lojalus ir sąžiningas (Pareigybės aprašymo 6.8 punktas), vyresnysis inspektorius vykdo ūkio subjektų, vykdančių keleivių ir (ar) krovinių vežimo veiklą, kontrolę (Pareigybės aprašymo 7.2 punktas). Etikos kodekso (galiojo iki 2018-05-08) 8.7, 8.7.2 punktuose įtvirtintas atsakomybės principas, kuriuo vadovaudamiesi tarnautojai privalo nevengti atsakomybės už blogai atliktą darbą, padarytas klaidas ar priimtą neteisėtą sprendimą ir stengtis klaidas kuo greičiau ištaisyti. Etikos kodekso (galiojo iki 2018-05-08) 8.9, 8.9.3 punktuose įtvirtintas pavyzdingumo principas, kuriuo vadovaudamiesi tarnautojai privalo vykdyti savo pareigas atsakingai, rūpestingai, atidžiai ir profesionaliai, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku įvykdyti pavestas užduotis.

13. Įvertinus nurodytose teisės normose įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad teisės normos, už kurių pažeidimą pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, yra bendro pobūdžio. Šiuo teisiniu reguliavimu iš pareiškėjo, kaip ir iš kitų valstybės tarnautojų, reikalaujama, kad jis tinkamai ir laiku atliktų pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pavestas užduotis, laikytųsi jo veiklą reglamentuojančių teisės normų, tačiau jame neformuluojamos jokios konkrečios elgesio taisyklės, kuriomis pareiškėjas turėjo vadovautis atlikdamas ginčo Įmonės patikrinimą. Vadinasi, tam, kad nagrinėjamu atveju būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas, atlikdamas Įmonės patikrinimą 2017 m. lapkričio 2–10 d. dėl neatsargumo nenustatė visų pažeidimų, nepažymėjo jų tikrinimo akte, dėl to netinkamai pritaikė administracinio nusižengimo poveikio priemones, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir tokiu būdu pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose, Pareigybės aprašymo 6.7, 6.8, 7.2 punktuose, Etikos kodekso (galiojo iki 2018-05-08) 8.7, 8.7.2, 8.9, 8.9.3 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, turėjo būti nustatyta, kokias ir kur įtvirtintas konkrečias elgesio taisykles, susijusias su tokio pobūdžio įmonių veiklos patikrinimo procedūromis, pareiškėjas pažeidė.

14. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Įmonės patikrinimą atliko, nepažeisdamas Pavedime tikrinti nustatyto termino, jis šį patikrinimą įformino nustatytos formos 2017-11-02 patikrinimo aktu (žr. šio teismo sprendimo 5.2 ir 5.3 punktus). Šiame kontekste paminėtina, kad Pavedime tikrinti nebuvo jokių specialių pavedimų (inter alia (lot. k. be kita ko) nebuvo nurodyta, kad patikrinimo metu turi būti atliekama patikra i.VAZ posistemėje), be to jame klaidingai buvo nurodytas pavedimo laikotarpis (t. y. nurodytas laikotarpis nuo 2017-11-02 iki 2017-11-02, nors kaip nustatyta, Pranešime apie patikrinimą Įmonės veikla turėjo būti tikrinama už laikotarpį nuo 2017-06-05 iki 2017-07-16). Prie Įmonės patikrinimo metu užpildyto 2017-11-02 patikrinimo akto pridėto Klausimyno duomenys (žr. šio teismo sprendimo 5.3 punktą; 1 t., b. l. 144, 145, 150–152, 153) patvirtina, kad Įmonės patikrinimo metu pareiškėjas nustatė, kad: Įmonė iš viso turi 2 transporto priemones, kurioms yra išduotos Bendrijos licencijos, Vidaus licencijos ir kurios veža krovinius savo sąskaita; Įmonė veiklą vykdo turėdama atitinkamai galiojančią licenciją (verstis licencijuojama keleivių ir (ar) krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veikla); Įmonė veža krovinius, turėdama krovinio vežimo dokumentus, t. y. važtaraštį ir (ar) tarptautinio krovinių vežimo keliais (CMR) važtaraštį ir laikosi krovinių vežimo savo sąskaita reikalavimų; Įmonėje pavojingi kroviniai bei sunkiasvoriai ir didžiagabaričiai kroviniai, taip pat keleiviai nevežami. Sulyginus nurodytus duomenis su duomenimis, įtvirtintais Neplaninio patikrinimo metu užpildyto 2017-12-07 patikrinimo akto Klausimyne (žr. šio teismo sprendimo 5.5 punktą; 2 t., b. l. 84, 87, 88, 92–94, 95), matyti, kad jie iš esmės vienodi, tik Neplaninio patikrinimo metu papildomai nustatytas pažeidimas, t. y. nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2017-06-05 iki 2017-07-16 transporto priemonėmis, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo gabenami kroviniai už atlygį neturint galiojančių Bendrijos licencijų kopijų.

15. Nagrinėjant šią bylą nustatyta, kad pareiškėjas Įmonės patikrinimo metu pažeidimo, kuris buvo nustatytas Neplaninio patikrinimo metu, nenustatė iš esmės tik dėl to, kad neatliko pakartotinės Įmonės vadovo pateiktų krovinių vežimo dokumentų patikros i.VAZ posistemėje. Nustatyta ir tai, kad, siekiant užtikrinti vienodas keleivius ar (ir) krovinius vežančių įmonių kontrolės procedūras, buvo parengta Metodika (žr. 2 t., b. l. 64–75), kad ši Metodika galiojo Įmonės patikrinimo metu, kad būtent ja vadovavosi pareiškėjas atlikdamas Įmonės patikrinimą. Iš Metodikos turinio matyti, kad joje nėra jokių įpareigojimų naudoti i.VAZ posistemę. Nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra jokių nuorodų, kad, atlikdamas Įmonės patikrinimą, pareiškėjas būtų pažeidęs konkrečius šios Metodikos punktus. Teismas nesutinka su atsakovės teiginiais, kad pareiškėjas, atlikdamas Įmonės patikrinimą, galėjo nesivadovauti galiojančia ir pareiškėją, kaip ir kitus atitinkamus patikrinimus atliekančius pareigūnus įpareigojančia Metodika, ar kad, tai darydamas, jis elgėsi savavališkai. Kartu pažymėtina, kad Išvadoje pasiūlyta panaikinti Metodiką ir pakartotinai supažindinti ūkio subjektų priežiūrą atliekančius asmenis, kokiais teisės aktais vadovaujantis atliekami įmonių, vežančių keleivius ir (ar) krovinius, planiniai ir neplaniniai patikrinimai. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjo tarnybinį patikrinimą atlikusi valstybės tarnautoja taip pat konstatavo, kad keleivius ar (ir) krovinius vežančių įmonių kontrolės procedūros sureguliuotos neaiškiai, o esantis teisinis reguliavimas, įtvirtintas Metodikoje yra nepakankamas.

16. Atsakovė teigia, kad pareiškėjas, atlikdamas Įmonės patikrinimą, privalėjo vadovautis ne Metodika, o Priežiūros taisyklėmis. Vertinant šį atsakovės teiginį, pabrėžtina, kad nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra jokių nuorodų, kad, atlikdamas Įmonės patikrinimą, pareiškėjas būtų netaikęs, ar netinkamai taikęs Priežiūros taisyklėse įtvirtintas teisės normas, ar kad Priežiūros taisyklėse būtų įtvirtintas įpareigojimas naudoti i.VAZ posistemę. Vadinasi, nėra jokio pagrįsto pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas Priežiūros taisyklėmis nesivadovavo.

17. Atsižvelgiant į tai, kad teisės normos, už kurių pažeidimą pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, yra bendro pobūdžio, kad nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra jokių nuorodų, jog, atlikdamas Įmonės patikrinimą pareiškėjas būtų netaikęs, ar netinkamai taikęs Metodikoje ar Priežiūros taisyklėse įtvirtintas teisės normas, kad Pavedime tikrinti nebuvo jokio specialaus pavedimo, atliekant Įmonės patikrinimą, atlikti patikrą i.VAZ posistemėje, o tokių patikrų atlikimas apskritai niekaip nėra reglamentuojamas, konstatuotina, kad nėra jokio pagrįsto pagrindo teigti, kad pareiškėjas, atlikdamas Įmonės patikrinimą, padarė Išvadoje ir Įsakyme nurodytą tarnybinį pažeidimą. Teismo vertinimu, esant tokiam neapibrėžtam teisiniam reguliavimui, Įmonės patikrinimo metu pareiškėjas galėjo pagrįstai nesuvokti, kad jis, atlikdamas šį patikrinimą, privalėjo (net ir, jo nuomone, nesant pagrįstų įtarimų) naudotis i.VAZ posisteme. Kitaip tariant, tinkamai nesureguliavus i.VAZ posistemės naudojimo atliekant patikrinimus tvarkos, nėra teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėjas, atlikęs Įmonės patikrinimą, visų pažeidimų nenustatė, jų tikrinimo akte nepažymėjo, netinkamai pritaikė administracinio nusižengimo poveikio priemones dėl savo kaltės (neatsargumo).

18. Pabrėžtina, kad išvados, jog nagrinėjamu atveju esant tokiam neapibrėžtam keleivius ar (ir) krovinius vežančių įmonių kontrolės procedūrų atlikimo teisiniam reguliavimui, Įmonės patikrinimo metu pareiškėjas galėjo pagrįstai nesuvokti, kad jis, atlikdamas šį patikrinimą, privalėjo (net ir nesant pagrįstų įtarimų) naudotis i.VAZ posisteme, nekeičia ir faktas, kad pareiškėjas turėjo prisijungimą prie i.VAZ posistemės ir kad (kaip patvirtino liudytojai) pareiškėjas buvo supažindintas kaip šia posisteme naudotis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta ne už tai, kad jis i.VAZ posisteme nemokėjo naudotis apskritai, o už tai, kad jis ja nepasinaudojo konkrečioje situacijoje, t. y. atlikdamas Įmonės patikrinimą. Teismo vertinimu, tai, kad iš esmės visi teisme parodymus davę liudytojai patvirtino, jog atliekant patikrinimus i.VAZ posistemė turėtų būti naudojama, nekeičia Įmonės tikrinimo metu buvusio keleivius ar (ir) krovinius vežančių įmonių kontrolės procedūrų atlikimo teisinio reguliavimo neapibrėžtumo.

19. Remiantis nurodytais argumentais, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atlikdamas Įmonės patikrinimą, atliko priešingą teisei veiką, t. y. neatliko pareigų, kurias privalėjo atlikti. Nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra nurodyta, kokias konkrečias (t. y. susijusias su keleivius ar (ir) krovinius vežančių įmonių tikrinimu) Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pavestas užduotis pareiškėjas atliko netinkamai ir (ar) ne laiku, kokių konkrečių keleivius ar (ir) krovinius vežančių įmonių kontrolės procedūras reglamentuojančių teisės normų jis nesilaikė. Nagrinėjamu atveju nenustatytas būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė. Todėl pareiškėjo skundas tenkintinas, skundžiamas Įsakymas naikintinas.

20. Pareiškėjas ir atsakovė procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018-02-21 įsakymą Nr. 3BE-69 „Dėl tarnybinės nuobaudos D. P. skyrimo“.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.