Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-229-354/2008

1.2.14.2.1., 2.4.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. birželio 26 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams su 130 Lt vertės turto konfiskavimu, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. L., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent, laikotarpyje tarp 2007-05-18 14 val. ir 2007-05-19 11 val., ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatytu laiku, per neįstiklintą oranžeriją, įsibrovė į D. P. statomą namą, esantį Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą, nukentėjusiajam D. P. priklausantį turtą: 9 vnt. pakuočių stiklo vatos „ISOVER" 900 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajam D. P. 900 Lt turtinę žalą, po to A. L. ir A. P., kuris tęsė šią nusikalstamą veiką, laikotarpyje tarp 2007 m. gegužės 18 d. 14 val. ir 2007 m. gegužės 19 d. 11 val., ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatytu laiku, veikdami bendrai per tą pačią neįstiklintą oranžeriją įsibrovė į tą patį D. P. statomą namą, esantį Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą, nukentėjusiajam D. P. priklausantį turtą: 8 vnt. pakuočių stiklo vatos „ISOVER" 800 Lt vertės, padarydami nukentėjusiajam D. P. 800 litų turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. P. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. A. P. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Pats nuteistasis neginčija jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir paskirtos bausmės už padarytą nusikalstamą veiką, nesutikdamas tik su jam paskirta galutine subendrinta bausme.

Apelianto manymu, teismas, bendrindamas jam paskirtą bausmę su 2008 m. kovo 4 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, turėjo taikyti bausmių apėmimą, o ne iš dalies bausmes sudėti.

Dėl paminėtų nuteistojo argumentų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje, konkrečiu atveju, kuri išnagrinėta priimant 2008 m. kovo 4 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį, bausmės buvo subendrintos pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 63 str. 9 d. ar 63 str. 1, 9 d. ir paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme – prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridedant švelnesnę.

Iš byloje esančio Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. nuosprendžio matyti, kad A. P. paskirta arešto bausmė (30 parų) už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. bausmių apėmimo būdu (pagal BK 63 str. 5 d. 2 p.) ši bausmė buvo subendrinta su Skuodo rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. nuosprendžiu (b. l. 161-163) paskirta laisvės atėmimo bausme 1 metams su 130 Lt turto konfiskavimu už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams su 130 Lt turto konfiskavimu (b. l. 164-165).

Tokiu būdu kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskyręs griežtesnę bausmę (laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams) ir ją dalinio sudėjimo būdu subendrinęs su švelnesne – Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatas ir pagrįstai netaikė bausmių apėmimo bendrinimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007).

Prašydamas taikyti švelnesnį bausmių bendrinimo būdą, nuteistasis A. P. apeliuoja į savo sveikatos būklę. Atsakydama į tai, kolegija pažymi, kad dėl ankščiau išdėstytų argumentų teismas negalėjo subendrinti bausmių apėmimo būdu, nes to nenumato Baudžiamasis įstatymas. Tačiau Lietuvos Respublikos BK 76 str. yra įtvirtinta nuostata, kad teismas gali atleisti asmenį nuo bausmės, jei iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku.

Iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme A. P. pateikė 2008-05-20 išrašą iš medicininių dokumentų apie savo sveikatos būklę, kur nurodyta, kad jam buvo nustatyta infiltracinė plaučių TBC S1-2/0, dalinės rezorbcijos fazė su irimu TM(+), kad jis, nustačius susirgimą 2007-09-28, iki 2007-12-28 buvo gydytas Lukiškių TI, o šiuo metu gydomas ambulatoriškai.

Iš kitų byloje esančių dokumentų matyti, kad A. P. yra priklausomas nuo alkoholio ir narkotikų (opiatų, amfetamino), jam ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė nereikalinga (b. l. 110; 113). Tuo pačiu pažymėtina, kad ir pats apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nusikaltimą padarė dėl to, jog reikėjo pinigų narkotikams (b. l. 204).

Esant tokiems bylos duomenims, nėra pagrindo spręsti klausimą apie galimą A. P. atleidimą nuo bausmės dėl ligos, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas sirgtų sunkia nepagydoma liga ar kad jo psichika būtų sutrikusi taip, kad jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, matyti, kad A. P. padarytas tyčinis nusikalstamas nėra atsitiktinis neigiamas jo poelgis. A. P. praeityje buvo ne sykį teisiamas už nusikaltimus nuosavybei (b. l. 84-87), baudžiamas už smulkų svetimo turto grobimą pagal ATPK 50 str. (b. l. 80-82) ir teistumui neišnykus vėl tyčia pažeidė baudžiamuosius įstatymus. Todėl, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, jis yra recidyvistas (BK 27 str.) – asmuo keliantis didesnį pavojų visuomenei, o tokiam asmeniui teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Dėl minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skyrė A. P. griežčiausią iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laivės atėmimą, nustatydamas bausmės terminą žymiai mažesnį nei minėtame straipsnyje numatytas tokios bausmės vidurkis (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Todėl, kolegijos nuomone, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Pažymėtina ir tai, kad prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės apylinkės teismas pridėjo tik dalį (9 mėnesius) subendrintos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2008 m. kovo 4 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.

Atsižvelgusi į visas paminėtas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinkanti Baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės skyrimo nuostatas ir bausmės paskirtį (BK 41 str.), ir apeliaciniame skunde nurodytais argumentais jos švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.