- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- Ik-1877-629/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Gintaras Dzedulionis, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio, Irenos Paulauskienės,
dalyvaujant pareiškėjo A. J. atstovui advokatui Arūnui Bertuliui, atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Dainai Jakimauskienei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Remigijui Černiauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. J. su skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą prašydamas paikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. (9.1)7-P-2263 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. (9.8)I-8170 bei nutraukti jo atžvilgiu priverstinio išieškojimo procedūrą dėl 590,81 Lt skolos (551,13 Lt įmokų ir 39,68 Lt delspinigių).
Pareiškėjas nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2010 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (9.1)7-P-2263 pateikė antstolei B. Č. priverstiniam išieškojimui vykdyti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-17709 dėl 590,81 Lt skolos (551,13 Lt įmokų ir 39,68 Lt delspinigių). Pareiškėjo teigimu, kadangi jis su tokiu VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmu nesutiko, šiuos veiksmus apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodydamas, kad pasibaigė priverstinio išieškojimo senaties terminas.
Pareiškėjo teigimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2010 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (9.8)I-8170 atmetė jo skundą, kuriame nurodė, jog prašomas taikyti priverstinio išieškojimo senaties terminas prasidėjo ne nuo tada, kai atsirado pareiga sumokėti socialinio draudimo įmokas, bet nuo prievolės paaiškėjimo dienos. Pareiškėjas su tokiu VSDFV sprendimu nesutinka, kadangi, jo manymu, jis yra neteisėtas.
Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo) 16 str. 8 d. nustatyta taisyklė, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos turėjo būti sumokėtos.
Be kita ko, pareiškėjas nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (aktuali įstatymo redakcija nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki 2005 m. lapkričio 16 d.) 4 str. 3 d. buvo nustatyta, jog savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla, turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Taigi, pasak pareiškėjo, remiantis šia norma jam draudimo įmoka valstybinės socialinio draudimo pensijos papildomai daliai buvo apskaičiuota už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. rugpjūčio 7 d. Pareiškėjo teigimu, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 5 d. buvo nustatyta, kad šio įstatymo 4 str. 3 d. nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per ketvirtį, ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos. Todėl, anot pareiškėjo, už 2005 m. I ketvirtį socialinio draudimo įmokas (225 Lt) jis turėjo sumokėti iki 2005 m. II ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos, t. y. iki 2005 m. birželio 15 d., įmokas (225 Lt) už 2005 m. II ketvirtį iki III ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos, t. y. iki 2005 m. rugsėjo 15 d., o įmokas už dalį (101,13 Lt) 2005 m. III ketvirčio iki IV ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos, t. y. iki 2005 m. gruodžio 15 d.
Pareiškėjas, remdamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 8 d. nustatyta taisykle, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos turėjo būti sumokėtos, daro išvadą, jog atsakovo teisė priverstinai išieškoti įmokas valstybinės socialinio draudimo pensijos papildomai daliai už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. rugpjūčio 7 d. atsirado už 2005 m. I ketvirtį – 2005 m. birželio 16 d., už 2005 m. II ketvirtį – 2005 m. rugsėjo 16 d., už 2005 m. III ketvirtį – 2005 m. gruodžio 16 d.
Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 10 d. buvo nustatyta, kad „<...> šio įstatymo 17 str. nurodytais būdais pradėjus laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos, o priverstinio išieškojimo senaties terminas nutraukiamas“. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 str. 3 d. nurodyta, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai įmokų, delspinigių, baudų išieškojimą gali perduoti antstoliams.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, VSDFV Vilniaus skyrius antstolei B. Č. priverstiniam išieškojimui perdavė vykdyti sprendimą dėl priverstinio ieškojimo tik 2010 m. lapkričio 11 d., įmokos ir delspinigiai nėra išieškoti ir skundo padavimo dienai, taigi, anot pareiškėjo, jau praėjo 5 metai po to, kai VSDFV Vilniaus skyriui atsirado teisė priverstinai išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas. Todėl, pasak pareiškėjo, laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų priverstinio išieškojimo procedūra buvo pradėta tik po to, kai pasibaigė 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime (b. l. 16-20) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, jog valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir socialinis draudimas) rūšis, socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, draudėjų ir apdraustųjų asmenų teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647.
Atsakovas remiasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 str. 8 d., A. J. personalinės įmonės socialinio draudimo įmokų skolos priskaičiavimo laikotarpiu (2005 metais) galiojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 3 d., 7 str. 2 d.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nurodė, jog Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 4 d. ir Taisyklių 20.11. p. numatyta, kad individualios įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus. Anot atsakovo, A. J. personalinės įmonės socialinio draudimo įmokų skolos priskaičiavimo laikotarpiu (2005 metais) galiojusių Taisyklių 27. p. buvo nustatyta, kad savarankiškai dirbančių asmenų, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis ir asmenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 str. 2 d. 1-7 p. (atvejai, kada asmenys socialinio draudimo įmokų gali nemokėti) socialinio draudimo įmokos valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai gauti mokamos kartą per ketvirtį, šios įmokos mokamos už einamąjį ketvirtį ir turi būti sumokėtos ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos. Atsakovas, be kita ko, remiasi Taisyklių 28. p., 30 p., 31 p. 38 p.
Pažymėjo, jog Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 7 d. nustatyta, kad į valstybinio socialinio draudimo fondą (toliau – ir Fondas) nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai; 16 str. 8 d. nustatyta, kad teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos turėjo būti sumokėtos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius atsiradimo dienos. Pasak atsakovo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 str. nuostatos Fondo valdybos teritoriniams skyriams suteikia teisę laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas išieškoti priverstine tvarka. Be to, anot atsakovo, Fondo valdybos teritoriniai skyriai gali duoti nurodymą kredito įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas nurašyti iš draudėjo sąskaitos kredito įstaigoje (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p.); Fondo valdybos teritoriniai skyriai socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų išieškojimą gali perduoti antstoliams (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 str. 3 d.).
Atsakovo teigimu, pareiškėjas A. J. yra A. J. personalinės įmonės (draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, Juridinių asmenų registre įregistruota 1995 m. balandžio 11 d.), kuri draudėju įregistruota VSDFV Vilniaus skyriuje, savininkas. Taip pat A. J. nuo 2005 m. rugpjūčio 8 d. vykdo individualią veiklą ir draudėju yra registruotas VSDFV Trakų skyriuje (draudėjo kodas (duomenys neskelbtini)).
Anot atsakovo, VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. I ketvirtį iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinės mokesčių inspekcijos) centralizuotai informacinių technologijų pagalba gavo duomenis apie savarankiškai dirbančių asmenų deklaruotų pajamų sumas už 2005 metus. Atsakovo teigimu, pagal šiuos duomenis A. J., kaip savarankiškai dirbantis asmuo, Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo 138 160,70 Lt pajamų metinę sumą (apskaičiuotą iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą), kuri yra didesnė nei 12 minimalių mėnesinių algų suma, todėl už 2005 metus privalėjo sumokėti ne mažiau kaip 945,00 Lt socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai. Pažymėjo, jog A. J. kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą (draudėju registruotas VSDFV Trakų skyriuje), sumokėjo 393,87 Lt socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai už laikotarpį nuo 2005 m. rugpjūčio 8 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. Pasak atsakovo, įvertinus sumokėtą 393,87 Lt socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai sumą, A. J. personalinė įmonė už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. rugpjūčio 7 d. privalėjo sumokėti 551,13 Lt socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai.
Taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją (pateiktą 2011 m. sausio 28 d. elektroniniu paštu) A. J. kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2005 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2006 m. gegužės 2 d., tad, anot atsakovo, pagal Taisyklių 31. p. (redakcija, galiojusi 2005 metais) nuostatas A. J. socialinio draudimo įmokas papildomai pensijos daliai privalėjo sumokėti iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai nustatyto termino paskutinės dienos, t. y. iki 2006 m. gegužės 2 d. Pažymėjo, kad šios prievolės pareiškėjas nevykdė ir nustatytu laiku socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai nesumokėjo, tuo pažeisdamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 str. 2 d. įtvirtintą draudėjų pareigą teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų.
Atsiliepimas
Atsakovas, be kita ko, nurodė, jog VSDFV Vilniaus skyrius, informacinių technologijų pagalba centralizuotai gavęs iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie A. J. deklaruotą pajamų sumą už 2005 metus, 2010 m. kovo 18 d. surašė valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotų pajamų sumų sutikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovo, minėta pažyma bei 2010 m. kovo 18 d. raginimas Nr. R-1339 „Dėl A. J. personalinės įmonės skolos sumokėjimo“, kuriuo A. J. personalinė įmonė buvo informuota apie 551,13 Lt socialinio draudimo įmokų ir 39,68 Lt delspinigių įsiskolinimą buvo išsiųsti A. J. personalinei įmonei. Taip pat A. J. buvo išsiųstas VSDFV Vilniaus skyriaus raštas Nr. (8.5)3-20679 „Dėl A. J. PĮ duomenų apie savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokas teikimo“.
Atsakovo teigimu, pareiškėjas 2010 m. balandžio 9 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2010 m. balandžio 6 d. prašymą, kuriuo prašė pagrįsti apskaičiuotą socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumą. VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (8.5)3-28713 „Dėl A. J. valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo“ informavo pareiškėją, kokiu teisiniu pagrindu ir kaip buvo apskaičiuotas socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai įsiskolinimas už 2005 metus.
Pasak atsakovo, A. J. personalinei įmonei nesumokėjus 551,13 Lt socialinio draudimo įmokų ir 39,68 Lt delspinigių skolos, VSDFV Vilniaus skyriuje buvo priimtas 2010 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. (8.5)7-10-17709 „Dėl A. J. personalinės įmonės skolos išieškojimo priverstine tvarka“. Siekdamas išieškoti įsiskolinimą, VSDFV Vilniaus skyrius laikotarpiais nuo 2010 m. balandžio 20 d. iki 2010 m. balandžio 28 d. ir nuo 2010 m. gegužės 14 d. iki 2010 m. gegužės 21 d. pateikė debeto mokėjimo nurodymus į asmenines pareiškėjo sąskaitas kredito įstaigose. Kredito įstaigoms neįvykdžius VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktų debeto mokėjimo nurodymų, kadangi, kaip nurodo atsakovas, pareiškėjo sąskaitose nebuvo lėšų, VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (9.1)7-P-2263 „Dėl sprendimo išieškoti A. J. personalinės įmonės skolą priverstine tvarka vykdymo“ perdavė 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-17709 „Dėl A. J. personalinės įmonės skolos išieškojimo priverstine tvarka“ vykdyti antstolei B. Č..
Atsakovo teigimu, pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmus apskundė VSDFV, kuri 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. (9.8)I-8170 „Dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus veiksmų“ pareiškėjo skundą atmetė ir informavo pareiškėją, kad VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai išieškant socialinio draudimo įmokų skolą yra teisėti ir pagrįsti.
Atsakovas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad A. J. personalinės įmonės prievolė sumokėti socialinio draudimo įmokas papildomai pensijos daliai VSDFV Vilniaus skyriuje paaiškėjo tik 2010 metų I ketvirtį, todėl, anot atsakovo, VSDFV Vilniaus skyrius, priimdamas 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-17709 „Dėl A. J. personalinės įmonės skolos išieškojimo priverstine tvarka“ ir 2010 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (9.1)7-P-2263 „Dėl sprendimo išieškoti A. J. personalinės įmonės skolą priverstine tvarka vykdymo“ perdavęs šį sprendimą vykdyti antstolei B. Č., nepraleido Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 7 d. numatyto nesumokėtų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių priverstinio išieškojimo senaties termino.
Tačiau, anot atsakovo, pareiškėjas socialinio draudimo įmokas papildomai pensijos daliai privalėjo sumokėti iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos (kurią pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2006 m. gegužės 2 d.) pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai nustatyto termino paskutinės dienos, t. y. iki 2006 m. gegužės 2 d., o tai, atsakovo manymu, reiškia, kad teisė priverstinai išieškoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas atsirado nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos, t. y. nuo 2006 m. gegužės 3 d. Todėl, pasak atsakovo, ir šiuo atveju nėra praleistas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 7 d. numatytas nesumokėtų socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas.
Tad, VSDFV Vilniaus skyriaus manymu, VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. (8.5)7-10-17709 ir 2010 m. lapkričio 11 d. raštas Nr. (9.1)7-P-2263, kuriuo minėtas sprendimas buvo perduotas vykdyti antstolei B. Č., yra teisėti ir pagrįsti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime (b. l. 33-34) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV nurodė, jog Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 7 ir 8 d. nustatyta, kad į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Teisė priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos turėjo būti sumokėtos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius atsiradimo dienos.
Pasak VSDFV, pareiškėjas 2010 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė patikslintą A. J. personalinės įmonės 2005 metų deklaruotą pajamų metinę sumą. Valstybinė mokesčių inspekcija šiuos duomenis VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2010 m. vasario 14 d. Pagal šiuos duomenis pareiškėjas, kaip savarankiškai dirbantis asmuo, privalėjo sumokėti už 2005 metus ne mažiau kaip 945 Lt socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai. 2005 metais laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 8 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas taip pat vykdė individualią veiklą ir sumokėjo 393,87 Lt socialinio draudimo įmokų. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, atsižvelgiant į pareiškėjo, kaip asmens vykdžiusio individualią veiklą sumokėtą 393,87 Lt socialinio draudimo įmokų sumą, A. J. personalinė įmonė už 2005 m. sausio 1 d.–2005 m. rugpjūčio 7 d. laikotarpį privalėjo sumokėti 551,13 Lt socialinio draudimo įmokų. Dėl pareiškėjo padaryto A. J. personalinės įmonės 2005 metų deklaruotos pajamų metinės sumos patikslinimo minėta prievolė paaiškėjo tik 2010 m. I ketvirtyje. Pasak trečiojo suinteresuoto asmens, kadangi socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolės paaiškėjimas priežastiniu ryšiu susijęs su pareiškėjo veiksmais – pajamų metinės sumos patikslinimu Valstybinei mokesčių inspekcijai, priverstinio išieškojimo senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo formalaus prievolės vykdymo termino, o nuo momento, kada atsirado objektyvi galimybė nustatyti socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolę, t. y. nuo 2010 m. vasario 14 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo A. J. atstovas advokatas Arūnas Bertulis prašė patenkinti skundą, jame nurodytais argumentais (b. l. 54-57). Papildomai pateikė prašymą sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 20. p. 7. d. (2002 m. balandžio 15 d. redakcija Nr. 530, Žin., 2002, Nr. 41-1535, galiojusi nuo 2004 m. rugsėjo 20 d. iki 2005 m. birželio 16 d.) ta dalimi, kuria nustatyta pareiga sumokėti socialinio draudimo įmokas iki metinės pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 str. 3 d., konstituciniam teisinės valstybės principui ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2535, Žin., 2004 m. lapkričio 26 d., Nr. 171-6295, aktuali nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. lapkričio 16 d.) 9 str. 5 d. (b. l. 52-53).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė Daina Jakimauskienė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais (b. l. 54-57). Dėl pareiškėjo atstovo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašė spręsti teismo nuožiūra.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Remigijus Černiauskas prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais (b. l. 54-57). Dėl pareiškėjo atstovo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašė spręsti teismo nuožiūra.
Teismo posėdyje pareiškėjas A. J. nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 48).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Administracinis ginčas kilo dėl atsakovo priimto sprendimo išieškoti priverstine tvarka iš pareiškėjo turto skolą, susidariusią iš socialinio draudimo įmokų ir delspinigių, perdavimo vykdyti.
Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 3 d. (2004 m. lapkričio 4 d. redakcija) savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Taigi, asmenys, besiverčiantys individualia veikla, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, yra privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Šie asmenys papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, arba pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi 12 minimalių mėnesinių algų sumai arba didesnė.
Individuali veikla apibrėžiama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d., nustatančioje, jog individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 4 d. savarankiškai dirbantys asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į Fondo valdybos teritorinio skyriaus sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. J. nuo 2005 m. rugpjūčio 8 d. iki 2010 m. sausio 1 d. vykdė individualią veiklą ir yra registruotas draudėju VSDFV Trakų skyriuje, ginčo dėl to nėra (b. l. 35-36).
Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 5 d. (redakcija galiojusi nuo 2005 m. sausio 1 d.) šio įstatymo 4 str. 3 d. nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per ketvirtį, ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos, o Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 10 d. įtvirtinta, kad socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 530 (redakcija galiojusi nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. birželio 16 d.), 20 p. nustatyta, kad savarankiškai dirbančių asmenų, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis ir asmenis, nurodytus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 str. 4 d. 1-7 p., valstybinio socialinio draudimo įmokos valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai gauti mokamos kartą per ketvirtį. Šios įmokos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos. Savarankiškai dirbančių asmenų, nurodytų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 str. 4 d. 1-7 p., įmokos valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai gauti gali būti mokamos tokiais pat terminais ir periodiškumu. Savarankiškai dirbančių asmenų, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, įmokos papildomai pensijos daliai gauti mokamos tik tuo atveju, jeigu individualių įmonių savininkų, individualių įmonių nuomininkų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, o asmenų, kurie verčiasi individualia veikla pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimus, pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą (toliau vadinama - pajamų metinė suma), yra lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų. Pajamų metinė suma apskaičiuojama pasibaigus mokestiniams metams pagal metinę pajamų (pelno) mokesčio deklaraciją. Įmokos privalo būti sumokėtos iki metinės pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos termino paskutinės dienos. Pavėlavus sumokėti įmokas (įmokų skirtumą) iki nurodytojo termino, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai skaičiuoja delspinigius ir išieško įsiskolinimus įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 (redakcija galiojusi nuo 2005 m. birželio 17 d.), 28 p. nustatyta, kad savarankiškai dirbančių asmenų, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, socialinio draudimo įmokos valstybinės socialinio draudimo pensijos papildomai daliai gauti mokamos tik tuo atveju, jeigu individualių įmonių savininkų, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, o asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimus, pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą (toliau vadinama – pajamų metinė suma), yra lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų, taikomų asmens draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti, sumą. Valstybiniam socialiniam draudimui deklaruota pajamų metinė suma, nuo kurios mokamos socialinio draudimo įmokos valstybinės socialinio draudimo pensijos papildomai daliai gauti, negali būti mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų sumą. Taisyklių 30 p. nustatė, kad pajamų metinė suma apskaičiuojama pasibaigus mokestiniams metams pagal metinę pajamų (pelno) mokesčio deklaraciją, o 31 p. nustatyta, kad socialinio draudimo įmokos privalo būti sumokėtos iki metinės pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. Pavėlavus sumokėti socialinio draudimo įmokas (socialinio draudimo įmokų skirtumą) iki nurodytojo termino, Fondo valdybos teritoriniai skyriai skaičiuoja delspinigius ir išieško įsiskolinimus įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Taisyklių 38 p., tais atvejais, kai savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, pateikia kelias metines pajamų (pelno) mokesčio deklaracijas, asmens metinė pajamų suma apskaičiuojama bendrai iš visų pateiktų metinių pajamų (pelno) mokesčio deklaracijų.
Pagal tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo redakcijos 51 str. 2 d. metinė pelno mokesčio deklaracija pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos. Taigi, socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai sumokėjimo už 2005 metus terminas (atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. spalio 1 d. buvo ne darbo diena) buvo 2006 m. spalio 2 d.
Nustatyta, kad A. J. metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2005 m. FR0462 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2006 m. gegužės 2 d. Šią informaciją Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Rajonų mokesčių mokėtojų skyriaus Trakų poskyrio vyriausioji specialistė Irena Tracevičiūtė 2011 m. sausio 28 d. rašte nurodė VSDFV Vilniaus skyriaus Draudėjų ir apdraustųjų skyriaus vedėjos pavaduotojai L. N. (b. l. 22).
2010 m. gegužės 3 d. pareiškėjas VMI pateikė patikslintą A. J. personalinės įmonės 2005 m. deklaruotą pajamų metinę sumą, o VSDFV pareiškėjo deklaracijos patikslinimą už 2005 m. gavo 2010 m. vasario 14 d. (b. l. 37). Tuo pagrindu 2010 m. kovo 18 d. VSDFV Vilniaus skyriaus valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotų pajamų sumų sutikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada, kad A. J. personalinė įmonė valstybiniam socialiniam draudimui laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. rugpjūčio 7 d. nedeklaravo arba klaidingai deklaravo ir nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų arba valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjo mažiau ir papildomai pensijos daliai įsiskolinimas sudaro 551,13 Lt (b. l. 23).
VSDFV Vilniaus skyrius A. J. personalinei įmonei 2010 m. kovo 18 d. surašė raginimą Nr. R-1339 „Dėl A. J. personalinės įmonės skolos sumokėjimo“, kuriame nurodė, jog A. J. personalinė įmonė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 590,81 Lt (551,13 Lt įmokų ir 39,68 Lt delspinigių) (b. l. 24).
2010 m. kovo 19 d. išraše apie savarankiškai dirbančių asmenų, kurie 2005 m. privalėjo deklaruoti metines pajamų sumas ir sumokėti įmokas, tačiau jų nedeklaravo arba deklaravo klaidingai ir įmokų nesumokėjo, arba sumokėjo mažiau nurodyta, jog A. J., kaip savarankiškai dirbantis asmuo, Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2005 m. deklaravo 138 160,70 Lt pajamų (b. l. 21).
2010 m. kovo 22 d. VSDFV Vilniaus skyrius rašte Nr. (8.5)3-20679 „Dėl A. J. PĮ duomenų apie savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokas teikimo“ pareiškėjui nurodė reikalavimą iki 2010 m. balandžio 5 d. pateikti VSDFV Vilniaus skyriui teisingai užpildytą SAV pranešimą su SAV3BSD priedu apie A. J. PĮ VSD įmokas per 2005 m. I-III ketvirčius bei pateikti paaiškinamąjį raštą dėl kokių priežasčių šie duomenys nebuvo pateikti iki nustatyto termino (b. l. 25).
VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. balandžio 9 d. gavo pareiškėjo prašymą, kuriuo prašė pagrįsti apskaičiuotą socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumą (b. l. 26). VSDFV Vilniaus skyrius į pareiškėjo prašymą 2010 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (8.5)3-28713 „Dėl A. J. valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo“ papildomai informavo pareiškėją, kokiu teisiniu pagrindu ir kaip buvo apskaičiuotas socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai – 551,13 Lt įsiskolinimas už 2005 metus (b. l. 27-28).
VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. (8.5)7-10-17709 „Dėl A. J. personalinės įmonės skolos išieškojimo priverstine tvarka“, kuriuo nuspręsta išieškoti priverstine tvarka iš A. J. personalinės įmonės į Fondo biudžetą 590,81 Lt skolą (551,13 Lt įmokų, 39,68 Lt delspinigių) (b. l. 6, 29, 41). Pažymėtina, jog pareiškėjas neginčijo pastarojo sprendimo bei paties fakto, kad netinkamai mokėjo įmokas į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.
Žemesnės instancijos teismas
VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (9.1)7-P-2263 „Dėl sprendimo išieškoti A. J. personalinės įmonės skolą priverstine tvarka vykdymo“ persiuntė antstolei B. Č. vykdyti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (8.5)7-10-17709 dėl 590,81 Lt skolos išieškojimo priverstinė tvarka iš pareiškėjo turto (išskyrus pinigines lėšas kredito įstaigose) į Fondo biudžetą (b. l. 4-5, 30-31, 39-40).
Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmais, pateikė skundą VSDFV, kuris gautas 2010 m. lapkričio 26 d., prašydamas panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. (9.1)7-P-2263 „Dėl sprendimo išieškoti A. J. personalinės įmonės skolą priverstine tvarka vykdymo“ ir jo atžvilgiu nutraukti priverstinio išieškojimo procedūrą (b. l. 38). Nurodė, jog jo atveju 2010 m. rugsėjo 16 d. baigėsi 5 m. priverstinio išieškojimo senaties terminas.
VSDFV 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. (9.8)I-8170 „Dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus veiksmų“ atmetė pareiškėjo skundą, nurodant, kad VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai išieškant socialinio draudimo įmokų skolą yra teisėti (b. l. 7-8). Taip pat pažymėjo, kad prašomas taikyti priverstinio išieškojimo senaties terminas prasidėjo ne nuo tada, kai atsirado pareiga sumokėti socialinio draudimo įmokas, bet nuo prievolės paaiškėjimo dienos. VSDFV teigimu, kadangi pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai 2010 m. pateikė patikslintą A. J. personalinės 2005 m. deklaruotą pelno metinę sumą, šiuos duomenis Valstybinė mokesčių inspekcija VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2010 m. vasario 14 d. Dėl patikslinimo prievolė paaiškėjo tik 2010 m. I ketvirtyje, todėl, pasak VSDFV, VSDFV Vilniaus skyrius priimdamas skundžiamus sprendimus nepraleido 5 m. priverstinio išieškojimo senaties termino.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas gali išieškoti duodami nurodymą kredito įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas nurašyti iš draudėjo sąskaitos kredito įstaigoje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 754 str. nustatyta tvarka, o to paties straipsnio 3 d. įtvirtinta, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai įmokų, delspinigių, baudų išieškojimą gali perduoti antstoliams.
Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 7 d. į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, o to paties straipsnio 8 d. – teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos turėjo būti sumokėtos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius atsiradimo dienos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms.
Teismo vertinimu, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius atsiradimo dienos, trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimai, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo formalaus prievolės vykdymo termino, o nuo momento, kada atsirado objektyvi galimybė nustatyti socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolę, t. y. nuo 2010 m. vasario 14 d., yra nepagrįsti.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius ir baudas atsirado 2006 m. gegužės 3 d., priverstinio išieškojimo senaties terminas praleistas nebuvo, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimą nutraukti pareiškėjo atžvilgiu priverstinio išieškojimo procedūrą dėl 590,81 Lt skolos (551,13 Lt įmokų ir 39,68 Lt delspinigių).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 11 d. raštas Nr. (9.1)7-P-2263 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. (9.8)I-8170, kaip atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, yra teisėti ir pagrįsti.
Pareiškėjo atstovo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 20. p. 7. d. (2002 m. balandžio 15 d. redakcija Nr. 530, Žin., 2002, Nr. 41-1535, galiojusi nuo 2004 m. rugsėjo 20 d. iki 2005 m. birželio 16 d.) ta dalimi, kuria nustatyta pareiga sumokėti socialinio draudimo įmokas iki metinės pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 str. 3 d., konstituciniam teisinės valstybės principui ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2535, Žin., 2004 m. lapkričio 26 d., Nr. 171-6295, aktuali nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. lapkričio 16 d.) 9 str. 5 d. netenkinamas, kadangi teismui nekyla abejonių dėl nurodytų nuostatų konstitucingumo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjo A. J. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.