- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- ATP-322-245/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-06997-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. R. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-01-31 nutarties A. R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau- Institucija) Administracinės veiklos skyriaus viršininkas A. A. 2012-10-31 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje A. R. K. paskyrė 400 litų baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesių laikotarpiui už tai, kad jis 2012 m. spalio 17 d. 9 val. 55 min. kelyje Kaunas - Marijampolė - Suvalkai 50 - ame kilometre vairavo automobilį Opel Corsa Van, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieš lenkdamas neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva, pradėjo lenkti priekyje važiavusį automobilį, dėl ko iš priekio važiavęs automobilis turėjo staigiai keisti važiavimo kryptį ir stabdyti tam, kad užtikrintų savo bei kitų asmenų saugumą, tokiais veiksmais sukeldamas pavojingą situaciją. Pažeidimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d.
A. R. K. apskundus šį nutarimą, Kauno apylinkės teismas 2013-01-31 nutartimi skundą atmetė, paliko galioti Institucijos nutarimą nepakeistą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. R. K. skundžia apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti, panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Kitu atveju, nepanaikinus skundžiamos nutarties ir institucijos nutarimo, pakeisti Institucijos nutarimą – neskirti nubaustajam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Apeliantas, 2012-10-17 važiuodamas keliu Kaunas – Marijampolė, privažiavo priekyje važiavusį krovininį automobili su priekaba. Kurį laiką važiavo paskui minėtą krovininį automobilį. Galimai pamatęs apeliantą per galinio vaizdo veidrodėlį, krovininio automobilio vairuotojas po kurio laiko pasitraukė į dešinę šalikelę, taip sudarydamas erdvę jam jį aplenkti. Įsitikinęs lenkimo galimumu, neviršydamas leistino greičio, apeliantas ėmė lenkti minėtą krovininį automobilį. Lenkimo metu pastebėjo, kad prieš jo lenkiamą krovininį automobilį važiuoja dar vienas toks pats krovininis automobilis su priekaba. Pastarasis taip pat pasitraukė į dešinę kelio šalikelę, taip sudarydamas erdvę jį aplenkti, bei ėmė lėtinti savo važiavimo greitį. Tuo metu apeliantas pastebėjo iš priekio artėjantį automobilį, tačiau pilnai sugrįžti į savo eismo juostą negalėjo, kadangi atstumas tarp jo lenkiamo pirmojo krovininio automobilio ir prieš jį važiavusio antrojo krovininio automobilio tapo pavojingai mažas. Apelianto manymu, bandydamas pilnai sugrįžti į savo eismo juostą, jis būtų sukėlęs tikrai pavojingą situaciją tiek sau, tiek lenkiamam automobiliui, todėl pradėtą lenkimą baigė, aplenkdamas ir antrąjį krovininį automobilį. Skunde pažymima, kad priešais atvažiuojantis automobilis teturėjo šiek tiek pasitraukti į dešinę, jis neturėjo staigiai keisti savo važiavimo krypties ar stabdyti. Priešais atvažiuojantis automobilis, iš anksto matydamas jo manevrą, ramiai pasitraukė į dešinę, savo važiavimo krypties nekeitė, nestabdė, su apelianto vairuojamu automobiliu prasilenkė saugiai, kadangi vietos prasilenkti buvo visiškai pakankamai. Todėl jo veiksmuose nėra ATPK 124² str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, t.y. apelianto vairavimas nesukėlė pavojingos situacijos, neprivertė kitų eismo dalyvių staigiai keisti judėjimo greitį ar kryptį. Tariamą pažeidimą fiksavęs policijos pareigūnas R. P. parodė, kad apeliantas lenkimą pradėjo, likus apie 40-50 metrų iki priešais atvažiuojančio policijos pareigūnų automobilio. Kadangi policijos pareigūnai nefiksavo, jog lenkdamas krovininius automobilius apeliantas viršijo leistiną greitį kelyje Kaunas - Marijampolė (90 km/h), laikytina, kad lenkimo momentu jis važiavo maksimaliu leistinu greičiu - 90 km/h. Tokiu būdu, važiuodamas tokiu greičiu, per 1 sekundę jis nuvažiavo 25 metrus (90 km/h = 90 000 m/h arba 1500 m/min arba 25 m/s). Atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūnų automobilis važiavo priešpriešine kryptimi, ir neabejotinai važiavo leistinu greičiu, apelianto automobiliui tariamai pradėjus lenkimo manevrą, abu automobiliai turėtų prasilenkti maždaug už 1 sekundės. Minėta, kad policijos pareigūnas parodė, jog aš lenkimą apeliantas pradėjo iki jų priešais atvažiuojančio automobilio likus apie 40-50 metrų. Iš nurodyto akivaizdu, kad tokie policijos pareigūno parodymai kelia abejones jų patikimumu, kadangi, kaip matyti iš apelianto pateiktų pažeidimo vietos foto nuotraukų, toje vietoje kelias yra tiesus, matomumas jame geras. Kadangi lenkimą apeliantas pradėjo priešais važiavusiam krovininiam automobiliui pasitraukus į dešinę šalikelę, taip sudarant erdvę jam jį aplenkti, priešprieša atvažiuojantį policijos ekipažo automobilį pastebėjo artėjantį tik baigdamas pirmojo krovininio automobilio lenkimą, tačiau lenkimą buvau priverstas tęsti dėl to, kad prieš jo lenkiamą krovininį automobilį važiavo dar vienas toks pats krovininis automobilis su priekaba. Pastarasis taip pat pasitraukė į dešinę kelio šalikelę, taip sudarydamas erdvę jį aplenkti, bei ėmė lėtinti savo važiavimo greitį. Pilnai sugrįžti į savo eismo juostą, aplenkęs pirmąjį automobilį negalėjo, kadangi atstumas tarp lenkiamo pirmojo krovininio automobilio ir prieš jį važiavusio antrojo krovininio automobilio tapo pavojingai mažas. Bandydamas pilnai sugrįžti į savo eismo juostą, apeliantas būtų sukėlęs tikrai pavojingą situaciją tiek sau, tiek lenkiamam automobiliui, todėl savo pradėtą lenkimą baigė aplenkdamas ir antrąjį krovininį automobilį. Apeliantas įsitikinęs, jog priešais atvažiuojantis policijos automobilis teturėjo šiek tiek pasitraukti į dešinę, jis neturėjo nei staigiai keisti savo važiavimo krypties, nei stabdyti. Todėl jo vairavimas nesukėlė pavojingos situacijos, neprivertė kitų eismo dalyvių staigiai keisti judėjimo greitį ar kryptį, bei stabdyti. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas nesudarė galimybės pašalinti abejonių kylančių iš liudytojo, policijos pareigūno, R. P. parodymų. Teismas atsisakė apklausti antrąjį tariamą pažeidimą fiksavusį policijos pareigūną, nors to prašė apelianto atstovas, policijos pareigūnas buvo kviečiamas į teismo posėdžius, tačiau vieną kartą neatvyko dėl tariamai prastų eismo sąlygų, o antrą - dėl ligos. Dėl šios priežasties apylinkės teismas neištyrė reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos bylai teisingai išspręsti. Be to, motyvuodamas savo prisipažinimą dėl inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, pirmos instancijos teismui apeliantas nurodė, kad tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek ir priimant skundžiamą nutarimą, jis nesupratau pažeidimo, kuriuo yra kaltinamas esmės, sudėties, bei nežinojo visų jo galimų sankcijų. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas informavo, kad apeliantui gresia 400 Lt dydžio piniginė bauda. Skubėdamas darbo reikalais, bei manydamas, kad prisipažinus administracinio teisės pažeidimo padarymu jam skirta bauda bus mažesnė, tą ir padarė. Paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokole už pažeidėją suformulavo ir parašė pareigūnas, pildęs administracinio teisės pažeidimo protokolą. To visiškai nepagrįstai nepripažino pirmos instancijos teismas, kadangi jo paaiškinimas protokole rašytas kompiuteriu, policijos mašinoje, kas neabejotinai įrodo, jog paaiškinimą formulavo ir surašė policijos pareigūnas, pildęs protokolą. Apeliantas iš dalies pripažįsta faktines situacijos aplinkybes, tačiau nesutinku, kad jos atitinka ATPK 124² str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Nubaustojo manymu, pirmos instancijos teismas nustatęs, kad pažeidimas visgi padarytas, sprendžiant skirtų nuobaudų paskyrimo klausimą, teismas taip pat turėjo įvertinti, ar ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai negali būti pasiekti, paskyrus švelnesnę nei įstatyme įtvirtintą nuobaudą. Pažymėtina, kad kaltės dėl galimai padaryto pažeidimo apeliantas niekada neneigė, bendradarbiavo su pažeidimą nustačiusiais pareigūnais, administracinės atsakomybės nevengė, dėl susidariusios situacijos nuoširdžiai gailisi. Mano, jog ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę nei įstatyme įtvirtintą nuobaudą tuo atveju, jei bus nustatyta, kad inkriminuojamas pažeidimas vis dėlto padarytas. Apeliantas dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku Kauno regiono pardavimų padalinyje. Būtent darbinėms funkcijoms vykdyti man yra paskirtas tarnybinis automobilis, o netekus teisės vairuoti transporto priemonę, negalėtų tinkamai vykdyti savo darbines pareigas, kurios yra neatsiejamai susijusios su nuolatiniu transporto priemonės naudojimu. Darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas ypač teigiamai, nebaustas administracine tvarka. Transporto priemonę vairuoja ne vienerius metus, yra patyręs vairuotojas, o tai yra jo pirmasis toks kelių eismo taisyklių pažeidimas. Nurodytų faktinių aplinkybių visuma gali būti laikoma kompleksu faktinių duomenų, leidžiančių taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 124² str. 1 d. sankcijoje. Faktinė situacija šioje byloje analogiška Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 11-946-428/2008 faktinę situaciją, kur Kauno apygardos administracinis teismas 2008-11-10 nutartimi pakeitė nutarimą, kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 124² str. 1 d. - 600 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams, ir neskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo aplikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
A. R. K. apeliacinis skundas atmetamas.
A. R. K. K. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno 2012-10-31 nutarimu nubaustas pagal ATPK 124² str. 1 d. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesių laikotarpiui ir 400 Lt bauda už tai, kad jis 2012-10-17, 09.55 val., Marijampolėje, kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 50 km., vairuodamas automobilį ir prieš lenkdamas neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva, pradėjo lenkti priekyje važiavusį automobilį, dėl ko iš priekio važiavęs automobilis turėjo staigiai keisti važiavimo kryptį ir stabdyti tam, kad užtikrintų savo, bei kitų asmenų saugumą. Tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją, pažeidė Kelių eismo taisyklių 141.3 punkto reikalavimus.
Kauno apylinkės teismas A. R. K. skundo dėl priimto nutarimo netekino, konstatavo, kad jo kaltė įrodyta ir skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą.
A. R. K. nepagrįstai apeliaciniame skunde prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį, Kauno AVPK KPV pareigūno nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apylinkės teismas teisingai įvertino surinktus byloje įrodymus ir konstatavo, kad A. R. K. padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą įrodo bylos duomenys, patikrinti ir įvertinti teismo posėdžio metu. Apeliaciniame skunde iš esmės nurodomos tos pačios aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos Kauno apylinkės teisme. Pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patruliuojant tarnybiniu automobiliu, pastebėta, kaip iš priekio A. R. K. vairuojamas automobilis staiga išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, t.y. į tą, kuria važiavo patruliai. Norėdami išvengti susidūrimo, policijos pareigūnai buvo priversti staigiai sukti į dešinę ir stabdyti. Tai teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas policijos pareigūnas R. P.. Pastebėję daromą priešingą teisei veiką, pareigūnai teisėtai sulaikė teisės pažeidimą padariusį asmenį ir surašė administracinio teises pažeidimo protokolą. Nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, nenustatyta, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi asmenys ar kaip kitaip turėtų tikslą pakenkti apeliantui. Pastebėtina ir tai, kad pažeidimo fiksavimo metu apeliantas sutiko su jam inkriminuojamu teisės pažeidimu. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas jo prisipažinimas „Vairavau automobilį, lenkiau kitą automobilį ir nepastebėjau iš priekio atvažiuojančio automobilio, dėl ko jis turėjo trauktis į šoną. Dėl padaryto pažeidimo sutinku ir dėl to nuoširdžiai gailiuosi“ (b. l. 10). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė - tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, nurodyta ir Kauno AVPK KPV nutarime pripažinti A. R. K. kaltu pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, todėl skirė jam sankcijoje numatytą minimalią 400 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėn. Apylinkės teismo nutartyje teisingai pažymėta, kad pažeidėjas dalyvavo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime (tai patvirtina jo parašas nutarime), todėl visas skunde išdėstytas aplinkybes jis galėjo išdėstyti bylą nagrinėjančiam pareigūnui, tačiau to nepadarė. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad Kauno apylinkės teismas skundą dėl Institucijos nutarimo išnagrinėjo netinkamai. A. R. K. administracinio teisės pažeidimo byla ištirta visapusiškai, tinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti dėl Institucijos pareigūno nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo pagrindo nėra.
Apeliantas prašo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti nuobaudą, nesusijusią su specialiosios teisės atėmimu. Šuo aspektu pažymėtina tai, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu pažeidėjui būtų galima taikyti minėto straipsnio nuostatas. Tai, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga darbe, susiformavusioje teismų praktikoje nevertinama kaip išimtinė aplinkybė, o be to, A. R. K. teisė vairuoti atimta tik 3 mėn., kas nelaikytina neproporcinga ir nesąžininga priemone nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Tiriamu atveju Institucija nuobaudą A. R. K. paskyrė teisingai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Apeliantas skunde paminėjo Kauno apygardos administracinio teismo nutartį analogiškoje byloje, tačiau išaiškintina apeliantui, kad bendrosios kompetencijos teismams nėra privaloma atsižvelgti į administracinių teismų praktiką. Sutinkamai su Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Be to, Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad A. R. K. atžvilgiu priimtas nutarimas ir skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti, todėl jie paliekami galioti, apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
A. R. K. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.