Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs B. S., gyv. 2.7.4.4., Vilniaus rajonas, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. S., 2016-04-26 apie 14.10 val., Architektų g. 152 Vilniuje, vairuodama automobilį Honda Jazz, v/n (duomenys neskelbtini) kliudė stovėjusį automobilį VW Polo, v/n (duomenys neskelbtini) ir apgadino abi transporto priemones. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu B. S. neneigė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, manevruodama automobiliu, galėjo kliudyti stovinčią kitą transporto priemonę ir jas abi netyčia apgadinti. Tačiau ji laikėsi pozicijos, kad kontakto nepajuto ir neturėjo tyčios šalintis iš įvykio vietos bei vengti policijos pareigūnų ar kliudytojo automobilio savininko ar jo teisėto valdytojo.

Apklaustas teisme liudytojas R. B. paaiškino, kad 2016-04-26 policijos pareigūnai jam pranešė, kad buvo apgadintas jam priklausantis automobilis VW Polo, kuris stovėjo aikštelėje prie prekybos centro. Autoįvykio jis nematė. Atėjęs prie automobilio, pastebėjo nežymiai apgadintą automobilio galinį bamperį.

Apklausta teisme liudytoja V. S. paaiškino, kad 2016-04-26 d. apie 14.00 val. buvo netoli (25-30) metrų atstumu nuo Architektų g. 152, esančios automobilių stovėjimo aikštelės ir pastebėjo kaip merginos vairuojamas automobilis Honda Jazz, pažymėtas žaliu klevo lapu, kliudė stovėjusį automobilį ir nuvažiavo. Liudytoja nurodė, kad automobilių kontakto metu sukelto garso negirdėjo, nes netoliese vyko gatvės remonto darbai, tačiau matė, kaip kliudytas automobilis sujudėjo. Liudytojos įsitikinimu Honda Jazz vairuotoja turėjo suprasti, kad kliudė kitą transporto priemonę, nes jos vairuojamas automobilis iš pradžių stabtelėjo, o paskui nuvažiavo. Iš automobilio mergina nebuvo išlipusi. Apie eismo įvykį ji pranešė bendrosios pagalbos telefonu.

B. S. skirtina administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, kad B. S. inkriminuojami du administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Kaip matyti iš paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, duotų teismo posėdžio metu, ji neneigė, kad manevruodama galėjo kliudyti (prisiliesti) prie stovinčio R. B. automobilio, tačiau kontakto nepajuto. Minėti parodymai rodo, jog B. S. iš esmės neneigia, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Jos kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais - administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, liudytojos V. S. parodymais, transporto priemonių techninės apžiūros aktu ir fotonuotraukomis bei kita bylos medžiaga. Visų šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina viena kitą ir leidžia spręsti, kad B. S. veiksmuose yra visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, jog B. S. inkriminuojamas ir administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

ATPK 9 straipsnis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ATPK 130 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė inter alia už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, B. S. atžvilgiu nutrauktina. Teismo posėdyje apklausta B. S. kategoriškai neigė, jog ji būtų girdėjusi ar jautusi, kad kliudė stovintį VW Polo, todėl ir išvažiavo iš aikštelės. Kaip jauna vairuotoja (vairavimo stažas nuo 2016-02-05), visą savo dėmesį buvo sukaupusi į tai, kad neužgestų jos vairuojamas automobilis, nes netoliese pastebėjo mokyklos, kurioje ji dirba, mokinius ir bijojo, kad pastarieji iš jos šaipysis, jei užges jos automobilis. Byloje nėra pateikta įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti, jog B. S. pajuto, kad jos vairuojamas automobilis kontaktavo su kita transporto priemone, ar iškart po įvykio kaip nors į tai sureagavo. Nors teisme apklausta liudytoja V. S. ir tvirtino, kad automobilio Honda Jazz vairuotoja turėjo suprasti, kad kliudė kitą transporto priemonę, tačiau pripažino, kad automobilių kontakto metu įvykusio garso nebuvo galima girdėti net gatvėje, nes netoliese vyko statybos darbai, o Honda Jazz vairuotoja nebuvo išlipusiu iš savo automobilio, tik stabtelėjo. B. S. paaiškino, kad ji stabtelėjo, nes netoliese ėjo pėsčioji ir, kai jos pradėjo ieškoti policijos pareigūnai, pagalvojo, kad pėsčioji parašė skundą, kad ji ant jos vos neužvažiavo. Iš byloje esančio transporto priemonių Honda Jazz bei VW Polo nustatytų pažeidimų, bei fotonuotraukų matyti, kad abiejuose automobiliuose užfiksuoti apgadinimai yra nežymūs (nubrozdinti automobilių bamperiai). Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad B. S. po įvykusio kontakto buvo sustojusi, išlipusi ir apžiūrėjusi automobilius. Taigi šių aplinkybių visuma rodo, kad nėra paneigti B. S. parodymai, jog automobilių kontakto ji nejuto. Tyrimo eigoje ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta liudytojų mačiusių šį įvykį, kurie galėtų paneigti ar patvirtint B. S., ar liudytojos V. S. parodymus. Eismo įvykis nebuvo užfiksuotas vaizdo kameromis. Įvertinus šias aplinkybes, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti išvados, jog B. S. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Administracinėn atsakomybėn traukiamos B. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (neturi galiojančių administracinių nuobaudų), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir sprendžia, jog B. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina minimali minėto įstatymo straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

B. S., a/k (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

B. S. administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti unikalų mokėjimo kodą ROIK Nr. 16057891968 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.