- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-09
- Bylos Nr.
- AS-99-442/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03411-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- R. J.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas perkelti jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Socialinės globos sektorių.
Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nutarė pareiškėjo skundą atsisakyti priimti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namuose dirbantį gydytoją, kad jam būtų paskirta socialinė globa ir jis būtų perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Socialinės globos sektorių, tačiau pareiškėjas perkeltas nebuvo. Tuomet pareiškėjas kreipėsi tiesiogiai į teismą, siekdamas, kad teismas tenkintų šį jo prašymą – perkeltų pareiškėją į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Socialinės globos sektorių atlikti jam paskirtą bausmę.
Visų pirma teismas pažymėjo, kad negali priimti nagrinėti pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo, nes teismas negali perimti viešojo administravimo subjekto kompetencijos ir už jį priimti sprendimą.
Spręsdamas dėl to, ar nėra procesinių kliūčių priimti pareiškėjo skundą nagrinėti, teismas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-409 patvirtinto Nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iš šio sektoriaus tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punktu, nustatė, kad: pareiškėjas dėl perkėlimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Socialinės globos sektorių reiškė prašymus Laisvės atėmimo vietų ligoninei ir Departamentui, kreipėsi į gydytoją; Laisvės atėmimo vietų ligoninė priėmė 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. S-5051 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo perkelti pareiškėją į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Socialinės globos sektorių ir neperduoti dokumentų Nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iš šio sektoriaus komisijai (toliau – ir Komisija). Tai nustatęs, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, kuris jam ir sukėlė teisines pasekmes. Dėl to, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, gali, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka, apskųsti Sprendimą per 1 mėnesį išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka Departamentui. Teismas pažymėjo, kad tokia Sprendimo apskundimo tvarka nurodyta ir pačiame Sprendime. Kadangi pareiškėjas Sprendimo apskundimo tvarka nepasinaudojo, o vietoje to tiesiogiai kreipėsi į teismą, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad, pasinaudojęs išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, pareiškėjas galėtų kreiptis į teismą su reikalavimais panaikinti jam teisines pasekmes ginčo klausimu sukeliančius sprendimus ir prašyti teismą įpareigoti atitinkamą instituciją atlikti tam tikrus veiksmus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir patenkinti pareiškėjo skundo prašymą – perkelti pareiškėją į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Socialinės globos sektorių.
Pareiškėjas atskirajame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, dėsto tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad su skundu kreipėsi tiesiogiai į teismą dėl to, jog visi kiti bandymai kreipiantis į kitas institucijas ir gydytojus, nebuvo sėkmingi, ir siekdamas, kad teismas įvertintų susidariusią situaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nustatęs, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, kuriuo Laisvės atėmimo vietų ligoninė netenkino pareiškėjo prašymo perkelti jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Socialinės globos sektorių ir kuris turėjo būti visų pirma ginčijamas privaloma išankstine nagrinėjimo ne per teismą tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis procesinių reikalavimų.
Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-54/2012).
Iš to seka, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą.
Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su pareiškėjo pareiga tiksliai suformuluoti skundo pagrindą (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.), t. y. skunde nurodyti aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą ir dalyką (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.), t. y. skunde nurodyti reikalavimą. Pareiškėjas skunde pagrindą ir dalyką turi suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas skundo dalyko ir pagrindo suformulavimas, be kita ko, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir pareiškėjo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą), o ne teismas. Dėl to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, sprendžiant, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas, tačiau nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-736-520/2019; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas teismui suformulavo reikalavimą perkelti jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Socialinės globos sektorių atlikti jam paskirtą bausmę. Iš pareiškėjo skundo turinio aišku, kad pareiškėjas siekia, jog ne viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju – Laisvės atėmimo vietų ligoninė), o teismas atliktų prašomus veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas prašo teismo panaikinti prie skundo pridėtą Sprendimą nėra teisinga.
Įvertinusi tai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Nustačius, kad pareiškėjas skunde nenurodė aiškaus skundo pagrindo ir dalyko, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, kad pareiškėjas patikslintų skundo dalyką (reikalavimą), kuris atitiktų pareiškėjo skunde dėstomas aplinkybes, t. y. skundo pagrindą.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nenustatęs termino pareiškėjo skundo trūkumams pašalinti, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikinama, perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.