Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei Vitalijai Mataitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173⁹ str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž., būdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovu, pažeidė pinigų nurašymo bei išdavimo iš mokėtojų sąskaitų nustatytą tvarką, o būtent : 2012-12-04 AB „(duomenys neskelbtini)“, kurio centrinė būstinė (duomenys neskelbtini), pagal 2012-06-11 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimą pervedė į pareiškėjos R. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, jai priteistus 50 173,09 Lt, o 2012-12-10 ir 2012-12-31, vadovaujantis banko apskaitos ir atskaitomybės tarnybos vadovės V. A. atitinkamai raštu Nr. 6129 ir potvarkiu Nr. 6548, iš R. K. sąskaitos buvo išskaityta bendra 14 432,32 Lt suma gyventojų pajamų mokesčiui ir socialinio draudimo įmokomis sumokėti. Bankas, kaip kredito įmonė, neturėjo teisės ne ginčo tvarka, tik savo iniciatyva išskaityti iš R. K. asmeninės sąskaitos pinigų sumos.

A. Ž. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą paaiškino, kad apie minėtą atvejį yra informuotas, tačiau asmeniškai su minėtu skundu ir medžiaga nėra susipažinęs ir įsigilinęs, buvo šį atvejį pavedęs nagrinėti banko teisės departamentui.

A. Ž. atstovė advokatė Vitalija Mataitė teismo posėdžio metu paaiškino, jog protokolas surašytas netinkamam subjektui ir nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. A. Ž. jokio pažeidimo nepadarė, nes jis, būdamas banko administracijos vadovu, neturėjo galimybės įtakoti ar reguliuoti nurašymą nuo klientų sąskaitų dėl to, kad bankas pakankamai didelis, yra 10 filialų, apie 70 klientų aptarnavimo skyrių, išsimėčiusių po visą Lietuvą. Į administracijos vadovo pareigas neįeina tikrinti, kaip nurašomi nuo klientų sąskaitų pinigai. Pagal inkriminuojamą straipsnį A. Ž. yra netinkamas subjektas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad protokolas surašytas tada, kai A. Ž. jau nebėjo administracijos vadovo pareigų. Mano, kad to pažeidimo nebuvo ir negalėjo būti, kadangi nukentėjusioji R. K. buvo (duomenys neskelbtini) darbuotoja. O (duomenys neskelbtini) ją atleidus iš užimamų pareigų prasidėjo teisminiai ginčai ir Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patenkintas jos ieškinys ir priteista kompensacija už priverstines pravaikštas. Buvo priteista 61284.64 Lt suma. (duomenys neskelbtini), gavęs sprendimą, kuris buvo įsiteisėjęs, 2012-12-04 teismo sprendime nurodytą sumą pervedė į R. K. sąskaitą. Kadangi sprendimas buvo neaiškus ir dviprasmiškai surašytas, jame nebuvo išskirta, kiek reikia pravesti gyventojų pajamų mokesčio ar valstybinio socialinio draudimo įmokų, tai, praėjus kuriam laikui, bankas pastebėjo, kad pervesta visa suma, o nuo tos sumos bankas nėra apskaičiavęs įmokų Sodrai ir gyventojų pajamų mokesčių. Todėl (duomenys neskelbtini) vadovaudamasis gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 23 str. 1 d. reikalavimu apskaičiavo ir sumokėjo į biudžetą 9020,20 Lt iš R. K. pervestos sumos. Taip pat apskaičiavo pagal valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 1 d. reikalavimą 5412,12 Lt ir šią sumą pervedė į Sodros biudžetą. R. K. negalėjo patirti jokios žalos, kadangi mokesčius privaloma mokėti pagal gyventojų pajamų įstatymą ir pagal valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Taip pat žalos nepatyrė valstybės biudžetas ir Sodros biudžetas. Buvo ištaisyta klaida, kurios pasekoje niekas žalos nepatyrė. (duomenys neskelbtini) kaip kredito įstaiga turėjo teisę nurašyti nuo R. K. sąskaitos pinigus ištaisant klaidą. Todėl bankas vadovavosi 2006-03-09 sutarties Nr. 719-00106, kuri buvo sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) ir R. K., 16 punktu. Taip vadovavosi AB „(duomenys neskelbtini)“ bendrųjų mokėjimo paslaugų teikimo ir banko sąskaitos tvarkymo taisyklių 9.43 punktu. Pagal nurodytą sutartį R. K. yra suteikusi teisę AB „(duomenys neskelbtini)“ ne ginčo tvarka nurašyti klaidingai į R. K. sąskaitą įskaitytas lėšas. Bankas pasinaudojo šia teise ir pervedė tai kas priklauso pagal įstatymus privalomus mokėjimus. Todėl nėra nei banko, nei A. Ž. neteisėtų veiksmų.

Nukentėjusioji R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog negali pasakyti, ar konkrečiai A. Ž. yra atsakingas, bet yra atsakingas banko vadovas tuo metu einantis pareigas. Tuo metu, kai ji kreipėsi dėl administracinio teisės pažeidimo, A. Ž. dirbo banke. Kad lėšos jai buvo pervestos klaidingai ir, kad bankas taisė klaidą, nesutinka, nes (duomenys neskelbtini) pervedė teismo nurodytą sumą, nors sprendime nebuvo nurodyta, ar su mokesčiais ar be mokesčių. Bet kokiu atveju , nei banko vidaus dokumentas, nei kodeksas neleidžia nurašyti pinigus nuo kliento sąskaitos ir nesvarbu, ar tai būtų darbuotojas, ar banko klientas, niekam, išskyrus teismo sprendimą. O šiuo atveju banko vyriausioji buhalterė nurašė pinigus du kartus. Mokesčius turime mokėti, tačiau galimai ji turi daugiau įsiskolinimų, tai negi bankas imsis tvarkyti jos skolas. Tai nesuteikia teisės nei kaip darbdaviui, nei kaip banko įstaigai. Nesutinka, kad tai klaidingai užskaityta suma, nes tai yra suma, kuri jai yra teismo priteista. Nesutinka, kad jai nepadaryta turtinė žala. Pagal gyventojų pajamų mokesčio įstatymą kiekvienas turime deklaruoti pajamas, tai turime padaryti iki gegužės 1 d., todėl iki gegužės 1 d. ji negalėjau disponuoti jokiais pinigais.

Liudytoja V. A. teismo posėdžio metu parodė, jog toks įvykis banke buvo pirmą kartą ir pagal taisykles aiškinosi teismo sprendimą. Iš pradžių jį suprato vienaip, t.y. , jog tai priteistos sumos, nesusijusios su darbo užmokesčiu, t.y. žala, ir iš jų nedaromos išskaitos Sodrai ir mokesčių inspekcijai, o paskui rado išaiškinimą ir taisė padarytą klaidą. R. K. pinigus turėjo pervesti atskaičius mokesčius ir tai traktuotina kaip alga. Kai buvo pervedami pinigai, R. K. banke jau nedirbo. Kadangi buvo taisyta klaida, tai liudytojos nurodymu išėmė iš jos sąskaitos dalį pinigų. Tai buvo biudžeto įmokėjimai, o ne asmeniniai pinigai. VMI galima deklaruoti nuo B klasės pajamų, o šiuo atveju pajamos- darbo užmokesti, yra priskiriamos A klasės pajamoms ir pats asmuo jų deklaruoti negali- tai turi padaryti darbdavys. Jei VMI būtų patikrinus banką, tai būtų nustačiusi pažeidimą dėl pervestos visos sumos ir bankas būtų gavęs baudą. Dabar bankas atitaisė klaidą ir padarė tai, kas priklauso. 2012 m. Ž. buvo banko vadovas. Jis nežino apie klaidas, nes liudytoja atsakinga už tokio pobūdžio dalykus. Jei R. K. sąskaita būtų buvusi kitame banke, liudytojos priimti potvarkiai negaliotų ir būtų kreipusis į kitą banką raštu.

Iš Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, jog R. K. priteista iš AB „(duomenys neskelbtini)“ 61284.64 Lt. vidutinį darbo užmokestį ( b.l. 2-12, prijungta medžiaga Nr. 0113000351723).

Iš rašto ir potvarkio 2012-12-31d. Nr. 6518 ir 2012-12-10 d. Nr. 6192 matyti, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji buhalterė V. A. nurodė atblokuoti R. K. sąskaitas ir padaryti mokėjimus Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai ( b.l. 110-111, prijungta medžiaga Nr. 0113000351723).

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ bendrosios mokėjimo paslaugų teikimo ir banko sąskaitos tvarkymo taisyklių bei banko sąskaitos sutarties matyti, jog R. K. buvo sudarius sutartį su AB „(duomenys neskelbtini)“ ( b.l. 20-34).

Iš informacijos pateikimo matyti, jog 2012-12-31d. potvarkio Nr. 6548 AB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo priimta ( b.l. 117).

Iš pranešimo ir banko valdybos protokolų matyti, jog A. Ž. nedirba AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2014-02-01d. ( b.l. 105-107).

Byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai: R. K. paaiškinimas, liudytojos V. A. paaiškinimai, byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai- AB „(duomenys neskelbtini)“ bendrosios mokėjimo paslaugų teikimo ir banko sąskaitos tvarkymo taisyklės bei banko sąskaitos sutartis ( b.l. 20-34), banko pranešimas bei valdybos protokolai ( b.l. 105-107), informacijos pateikimas ( b.l. 117), raštas ir potvarkis ( b.l.110,111- prijungta medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)) , teismo sprendimas ( b.l.2-12, prijungta medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)), sąskaitos išrašas ( b.l. 13-14, prijungta medžiaga Nr. 0113000351723), patvirtina, jog A. Ž. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173⁹ str. 3 d. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str. 1 d., Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 9 str. 1 d. gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas privalo sumokėti darbdavys. Akivaizdu, jog šių mokesčių AB ,, (duomenys neskelbtini)“, 2012 m. gruodžio 4 d. pervesdamas pareiškėjai R. K. į jos banko sąskaitą priteistą nesumokėtą darbo užmokestį, dėl netinkamo įstatymų taikymo nenuskaitė ir Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nesumokėjo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į susiklosčiusių santykių pasikeitimą nuo to momento, kuomet buvo pervesti pinigai į R. K. sąskaitą: pervedant pinigus, priteistus 2012-06-11d. Ukmergės apylinkės teismo sprendimu R. K. kaip darbo užmokestį, AB „(duomenys neskelbtini)“, kaip darbdavys privalėjo išskaičiuoti ir įmokas Sodrai bei pajamų mokestį. Tačiau tai nebuvo padaryta. Po priteisto darbo užmokesčio pervedimo į R. K. sąskaitą, AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos V. A. toliau atliktų veiksmų, kaip darbdavio, laikyti negalima, nes darbo santykiai tarp šalių nutrūkę. Vadinasi šie teisiniai santykiai pasikeičia į banko, kaip kredito įstaigos, ir banko kliento santykius. Šiuo atveju bankas, kaip kredito įstaiga, neatliko jokių pavedimų į R. K. sąskaitą, todėl ir laikyti pervestus R. K. pinigus- priteistą darbo užmokestį- klaida ar apsirikimu- negalima ir, priimant lokalinį teisės aktą- banko darbuotojos potvarkį, iš sąskaitos paimti pinigus, teismo nuomone, negalima. Tai nurodo ir liudytoja apklausta V. A., kuri paaiškino, jog jei R. K. sąskaita būtų buvusi kitame banke, AB „(duomenys neskelbtini)“ neturėtų jokios teisės, priėmęs savo vidinius potvarkius, daryti kokius nors išskaitymus iš R. K. sąskaitos. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pripažįsta, jog bankas, ne ginčo tvarka, nurašęs pinigus iš R. K. sąskaitos , pažeidė pinigų nurašymo tvarką, t.y. nesilaikė AB (duomenys neskelbtini)bendrosios mokėjimo paslaugų teikimo ir banko sąskaitos tvarkymo taisyklių, bei banko sąskaitos sutarties, kur nėra nurodytas leidimas bankui atlikti išskaitymus iš kliento sąskaitos tik savo iniciatyva.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173⁹ str. 3 d. numato atsakomybę banko vadovams- sąrašas baigtinis, plečiamai dėl subjektų taikyti- negalima. Taigi, minėtose įstatymo nuostatose aprašyti specialūs subjekto požymiai – banko vadovas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Ž. pažeidimo padarymo metu buvo AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (105-107 b. l.), todėl yra tinkamas atsakomybės subjektas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012-12-04 iki 2012-12-31 savo iniciatyva ne ginčo tvarka nurašė pinigus iš mokėtojos R. K. sąskaitos pažeisdamas nustatytą tvarką. AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu laikotarpiu nuo 2012-12-04 iki 2012-12-31 buvo A. Ž., todėl jis buvo atsakingas už tinkamą pavaldinių klientų sąskaitų tvarkymą. Kokiu būdu jis nustato, kas atlieka kokias pareigas- šiuo atveju neturi reikšmės, nes kaip minėta, atsakomybė kyla banko vadovui, o ne padalinio vadovui ar kokiam kitam įgaliotam asmeniui. Tai, kad A. Ž. šiuo metu nėra AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nešalina jo atsakomybės už ankstesnio laikotarpio veiklą. A. Ž. neteisėti veiksmai atitinka ATPK 173⁹ straipsnio 3 dalies požymius, nes jis, kaip banko vadovas, nesudarė reikiamų sąlygų, jog banko darbuotojai (šiuo atveju banko apskaitos ir atskaitomybės tarnybos vadovė V. A.) neinicijuotų neteisėtų išskaitymų iš asmeninės R. K. banko sąskaitos.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (4 b. l.), matyti, kad A. Ž. inkriminuotame kaltinime nurodyta, kad gyventojų pajamų mokestis bei socialinio draudimo įmokos Sodrai buvo išskaitytos iš R. K. banko sąskaitos pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos ir atskaitomybės tarnybos vadovės V. A. 2012-12-10 raštą Nr. 6129 bei 2012-12-31 potvarkį Nr. 6548, nors iš bylos medžiagos matyti, kad nurodyti veiksmai buvo atlikti, vadovaujantis V. A. 2012-12-10 raštu Nr. 6192 bei 2012-12-31 potvarkiu Nr. 6518. Taisytinas Institucijos (Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK VP skyriaus PP tyrėjos J. S.) rašymo apsirikimas, padarytas 2014-05-20 administracinio teisės pažeidimo protokole, nurodant, kad gyventojų pajamų mokestis bei socialinio draudimo įmokos Sodrai buvo išskaitytos iš R. K. banko sąskaitos pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos ir atskaitomybės tarnybos vadovės V. A. 2012-12-10 raštą Nr. 6192 bei 2012-12-31 potvarkį Nr. 6518 ( b.l. 117).

Motyvuojamoji dalis

A. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą), veikos pasekmes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 30¹ str. ir skiriant jam nuobaudą – baudą, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas jos minimumas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str., 30² str.). Teismas atsižvelgia į nuobaudos skyrimo teisingumo principą, atitinkamai vertinant padarytos veikos pavojingumą, bei pažeidėjo asmenybę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., 224 str., 286 str., 287 str., 291-293 str., 272 str., teismas

nutaria:

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173⁹ straipsnio 3 dalį skirti 500 (penkių šimtų) litų baudą, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį.

A. Ž. išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis. Tokiu atveju pažeidėjai reikės sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 312 str., 314 str.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.