Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: L. L., R. L. , antstolė E. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, kuriuo prašoma nustatyti, kad skolininkei L. L. nuosavybės teise priklauso ½ sutuoktinio R. L. gaunamų ar ateityje gaunamų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla skolininkės L. L. atžvilgiu, t. y. vykdomoji byla Nr. 0009/19/02290 dėl 3570,00 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 3349,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. kovo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ naudai. Antstolė nustačiusi, kad skolininkės sutuoktinis R. L. dirba ir gauna darbo užmokestį, 2024 m. kovo 25 d. patvarkymu Nr. Sn-13197 ir 2024 m. kovo 25 d. Turto arešto aktu Nr. Sn-13192 areštavo darbo užmokestį, gaunamą UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini) – ½ dalį nuo gaunamo darbo užmokesčio dalies viršijančios Vyriausybės nustatyto MMA ir ½ dalį nuo darbo užmokesčio dalies neviršijančios Vyriausybės nustatytą MMA; skolininkės L. L. turtines teises į pinigines lėšas ar ateityje gautinas iš trečiųjų asmenų (išskyrus lėšas, iš kurių CPK 739 straipsnyje ar kitose teisės normose numatytais atvejais išieškojimas negalimas), įskaitant gaunamas ar ateityje gautinas lėšas, tokias kaip darbo užmokestis, pensija ar kitos darbo užmokesčiui prilyginamos pajamos bei kitas pinigines lėšas, kurios gaunamos ar gautinos skolininkės L. L. sutuoktinio R. L. vardu. Minėtais patvarkymais antstolė buvo informavusi skolininkę, kad ji ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo šių patvarkymų surašymo dienos turi pateikti antstolei užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkė gavusi minėtus patvarkymus su turto arešto aktais, per antstolės nustatyta terminą nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, todėl antstolė 2024 m. balandžio 23 d. priėmė patvarkymą Nr. Sn-17853, kuriuo pasiūlė išieškotojai ir skolininkės sutuoktiniui per vieną mėnesį nuo šio patvarkymo surašymo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotoja nepraleidusi nustatyto termino, kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad išieškojimas yra vykdomas iš skolininkės L. L., kuri yra sudariusi santuoką su suinteresuotu asmeniu R. L. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Teismui nepateikta duomenų apie tai, jog sutuoktiniai L. L. ir R. L. būtų sudarę vedybų sutartį, todėl laikytina, jog jų atžvilgiu taikytinas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkės sutuoktinis R. L. gauna darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini). Esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad sutuoktinių vardu įgytas turtas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl pripažintina, jog sutuoktinių L. L. ir R. L. bendro turto dalys yra lygios. Byloje taip pat nėra duomenų, kad skolininkės L. L. ir suinteresuoto asmens R. L. santuoka būtų nutraukta, taip pat jų turtas nėra padalintas, nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nustatytina, kad skolininkei L. L. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu R. L. priklauso ½ dalis sutuoktinio R. L. gaunamo darbo užmokesčio uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskaželbtini).

Pareiškėja taip pat prašė nustatyti skolininkės turto dalį į sutuoktinio R. L. ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintinų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Minėta, antstolis turi aprašyti bendrą turtą, tai yra realų ir egzistuojantį arešto metu, kas sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nors antstolė 2024 m. kovo 25 d. patvarkymu Nr. Sn-13197 ir turto arešto aktu Nr. Sn-13192 areštavo skolininkės L. L. turtines teises į pinigines lėšas, gautas ar ateityje gautinas iš trečiųjų asmenų (išskyrus lėšas, iš kurių CPK 739 straipsnyje ar kitose teisės normose numatytais atvejais išieškojimas negalimas), įskaitant gaunamas ar ateityje gautinas lėšas, tokias kaip darbo užmokestis, pensija ar kitos darbo užmokesčiui prilygintos pajamos, bei kitas pinigines lėšas, kurios gaunamos ar gautinos sutuoktinio R. L. vardu, tačiau pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį teismas pareiškėjos prašymu sprendžia tik dėl skolininko turto dalies nustatymo konkrečiame bendrame su kitais asmenimis turte, kuris yra areštuotas ir aprašytas antstolio, o ne dėl bet kokio esamo / būsimo turto.

Pažymėtina ir tai, jog CPK 267 straipsnis nustato, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą CPK 262 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 267 straipsnį draudžiama priimti sąlyginius sprendimus, sprendimai turi būti besąlyginiai. Sąlyginiai sprendimai negali būti priimami, nes jais neišsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas ir tuo taip pat paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog antstolės 2024 m. kovo 25 d. turto arešto akte Nr. SN-13192 nurodyta, jog areštuojamos skolininkei priklausančios turtinės teisės į pinigines lėšas, gautas ar ateityje gautinas iš trečiųjų asmenų, įskaitant gaunamas ar ateityje gautinas lėšas, tokias kaip darbo užmokestis, pensija ar kitos darbo užmokesčiui prilygintos pajamos, bei kitos piniginės lėšos, kurios gaunamos ar gautinos sutuoktinės vardu, nėra identifikuotas kaip konkretus bendrasis turtas, o tik galimai nuspėjamas (ateityje gautinas iš trečiųjų asmenų turtas), tačiau šių lėšų neįvardijimas neatitinka CPK 667 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir tokio teismo sprendimo priėmimą draudžia CPK 267 straipsnis, nes tokios nutarties vykdymas priklausytų nuo sąlygos, tai yra nuo gautinų pajamų atsiradimo, šioje dalyje prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 666–667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkės L. L., a. k. (duomenys neskelbtini), dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), sudaro ½ dalis skolininkės L. L. sutuoktinio R. L. gaunamo darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje prašymą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas Nr. 0009/19/02290 grąžinti antstolei E. M.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.