Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjas Augustinas Mitkus rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. B. ir V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Radviliškio rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjų vardu užregistruoti statiniai, klėtis, molinė, statyta 1933 metais, du garažai pastatyti ir valdomi nuo 2015 metų, tačiau pirminiai dokumentai neišlikę (6 b.l.), jiems suteiktas adresas (7 b.l.). Iš nekilnojamojo daikto kadastro matavimų bylos matyti, kad klėties statybos metai 1933, tai nesudėtinga statinys, 53 kv.m. (27-28 b.l.), abiejų garažų statybos pradžia 2015 metai, pabaiga 2020 metai (29-32 b.l.). Valstybės įmonės Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyrius priėmė sprendimą, kuriuo D. B. 2021-02-01 prašymą Nr. 26078433 įregistruoti fizinio asmens nuosavybės teises į klėtį ir du garažus nuspręsta atmesti, nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisės atsiradimą į šiuos statinius (b. l. 5).

8. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Pagal Civilinio kodekso nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23 straipsnis, 4.68 straipsnis). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68 straipsnis, 4.71 straipsnis).

9. Teismui konstatavus visas šias sąlygas valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo (t. y. pagal 1964 m. CK) ir tęsiasi jam įsigaliojus.

10. Sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar taikytinos CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatos. Šioje teisės normoje nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

11. Nagrinėjamu atveju iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad nekilnojamasis daiktas – klėtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės į jį neįregistruotos, nekilnojamajam daiktui atlikti kadastriniai matavimai (b. l. 24-28). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad nėra ir nebuvo gavusi duomenų apie galimą minėto turto perėjimą valstybei, pretenzijų į minėtą pastatą neturi (b. l. 44-46, 71-73). Radviliškio rajono savivaldybė nurodytam prašymui prieštaravimų nepateikė (b. l. 59-60, 87-88).

12. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjų pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis nustatyta, kad pareiškėjas nekilnojamąjį turtą – klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), valdo nuo 2000 m. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad klėtį įgijo iš nepažįstamo asmens, tuo metu teisinė registracija nebuvo atlikta, nors statinys stovi nuo 1933 metų. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys, aukščiau išvardinti ir teismo įvertinti rašytiniai įrodymai.

13. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas – klėtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas – jam atliktas kadastrinis matavimas, suteiktas unikalus numeris (b. l. 27-28).

14. Pagal CK 4.57 str. 2 d., 4.58 str. 2 d. nuostatas, nekilnojamasis turtas pripažįstamas bešeimininkiu, kai pagal mokesčių inspekcijos prašymą teismas priima sprendimą. Šiuo metu toks sprendimas nėra priimtas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesikreipė dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu.

15. Teismas sprendžia, jog nekilnojamasis turtas – klėtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir viešajame registre nėra įregistruotas jokio kito asmens vardu (CK 4.69 str. 3 d.).

16. Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

17. Aptarti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu, bet turtą valdė kaip savą nepertraukiamai ir sąžiningai, t. y. būdamas pagrįstai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau teisių į įgyjamą nekilnojamąjį daiktą, apie 20 metų, t. y. nuo 2000 metų, atvirai ir nepertraukiamai valdė ir rūpinosi nekilnojamuoju turtu, atliko būtinus veiksmus, siekiant šį nekilnojamąjį turtą išlaikyti ir išsaugoti. Šias aplinkybes patvirtino byloje surinkti rašytiniai įrodymai (b. l. 6-7, 27-28). Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kai pareiškėjas valdė nekilnojamąjį turtą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktai neįregistruoti kitų asmenų vardu.

18. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad yra visos įstatymo numatytos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui, todėl pareiškimas šioje dalyje tenkintinas, nustatytinas faktas, kad pareiškėjai įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

19. Kiti du statiniai, garažai, nurodyti pareiškime, pastatyti 2015 metais, todėl negali būti įgijimo pagal įgyjamąją senatį objektais, nes tai nekilnojamieji daiktai, ir nuo jų sukūrimo praėjo mažiau nei 10 metų (CK 4.68 straipsnis), dėl to pareiškimas šioje dalyje atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. B. (duomenys neskelbtini) gyvenantys adresu (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškimą dalyje dėl dviejų garažų įgijimo pagal įgyjamąją senatį, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.