Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), ankščiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį;

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo bendro naudojimo kieme, 2014-03-04 apie 16.30 val., trenkė S. S. įėjimo į namą durimis į veidą, rankų pirštais sugriebė už kaklo – smaugė, rankomis ir kojomis mušė per įvairias kūno vietas, portfeliu mušė per galvą ir nugarą, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą bei dešinio dilbio distalinės dalies vidiniame paviršiuje apie 1,5x1 cm, kairio dilbio distalinės dalies stipinkauliniame paviršiuje 1 cm skersmens ir 2 cm skersmens (4 cm atstumu), vidiniame paviršiuje dvi po 1 cm skersmens (2 cm atstumu) melsvai violetines poodines kraujosruvas, t. y. padarė S. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

S. S. kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji 2014-03-04 apie 17 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrame koridoriuje, pirmame aukšte, prie išėjimo durų puolė S. M. kumščiais, ne mažiau 6 kartų kumščiais sudavė jam į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvą, į krūtinės sritį, šiais smūgiais ir stūmimu rankomis išstūmė iš koridoriaus į kiemą, parbloškė ant žemės, t. y. nuvertė S. M. ant betoninio slenksčio, spyrė gulinčiam ne mažiau kaip tris kartus kojomis į įvairias kūno vietas, jam atsistojus dar du kartus parvertė jį ant žemės, o jam atsistojus išeiti iš kiemo į gatvę, namo kieme, kumščiais ne mažiau 8 kartų trenkė į galvą ir į nugarą, t. .y. sukėlę S. M. fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje S. M. dėl jam reiškiamo kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2014-03-04 jis išėjo iš buto, tuo pat metu grįžo S. S. ir jie susitiko laiptinėje. Ji priėjo prie savo buto durų, o jis ėjau lauk iš namo. Ji prikibo prie jo, kad jis neuždaro kiemo vartų, paleido ant jo savo šunis. Jis paprašė, kad ji uždarytų šunis. Ji šūktelėjo mamai, kad skambintų policijai, nes jis ją užgavo durimis. Tuo metu ji priėjo prie jo ir pradėjo stipriai purtyti, trenkė jam apie 6 kartus. Vienas smūgis buvo toks stiprus, kad jis pargriuvo. Jis buvo šokiruotas, sėdėjo, negalėjo suprati, kas atsitiko. Ji su didesne jėga jį pastūmė namo išėjimo link. Jis stipriai krito ant betono, gulėjo ant nugaros. Jis krito galva atgal. Jis nugriuvo į lauką, labai skaudžiai nukrito ant betono. Jam keliantis, ji dar spardė jį kojomis. Jam atsistojus, ji rankomis trankė jam per nugarą, numetė kepurę. Elgėsi kaip nenormali. Jis ją rankomis pastūmė ir išėjo. Iš pradžių S. S. mama policijos nekvietė, tik imitavo. Jis joms pats sakė, kad iškvies policiją. Jos jį įžeidinėjo ir žemino, pasiliko jo kepurę. Kepurė nukrito, kai jis skubėjo pasišalinti nuo S. S.. Kai jis stovėjo, S. S. jį mušė rankomis, o kai jis buvo nugriuvęs – spardė kojomis. S. S. mama buvo išėjusi į lauką, stovėjo tarpduryje, viską matė. S. S. mama pirmą kartą vaidino, kad skambina policijai. Jis matė, kaip pakėlė telefoną prie ausies bet neskambino, antrą kartą, jam jau išeinant, skambino policijai, bet jis pasakė, kad pats joms iškvies policiją. Vėliau jis kreipėsi į tyrėją, konsultavosi, kaip jam elgtis tokioje situacijoje. Jis nepasiliko kieme, nes nenorėjo muštis. Pirmą kartą gyvenime jį sumušė, todėl jis nežinojo, kaip elgtis tokiu atveju. Įvykį matė S. S. mama ir A. M.. Pastarasis stovėjo toliau, prie sandėliuko. Stovėjo, žiūrėjo ir nieko nesakė. Kaimyno iš Kęstučio g. 38 namo jis nematė. Vaizdą užstojo medžiai, vargu ar jis galėjo ką nors matyti. Kai S. S. pradėjo muštis, jos mama pasikvietė šunis į namus. Į medikus dėl sužalojimų jis nesikreipė, jį pirmą kartą sumušė, jis nežinojo, ką daryti tokiu atveju. Dėl S. S. jis kreipėsi į policiją 4 kartus. Šį kartą buvo sumuštas, buvo strese. Šis kartas yra skirtingas nuo kitų, nes buvo naudotas fizinis smurtas. Jis kreipėsi į policiją nedetalizuodamas įvykio aplinkybių, tikėjosi, kad policija atvyks ir pradės aiškintis, tada jis galės skundą patikslinti. Tikėjosi, kas S. S. atsiprašys ir viskas tuo pasibaigs. 2014-03-28 S. S. jis skundė dėl vandens ir kanalizacijos, dėl sumušimo parašė skundą 2014-03-05. (duomenys neskelbtini), jis pastoviai negyvena, bet kasdien atvyksta, butu naudojuosi. (duomenys neskelbtini), nėra užregistruotas joks juridinis asmuo. Ten niekas nesandėliuojama. Be to, jis žino faktus, kad S. S. nesutaria su kitais kaimynais. Yra pateikti pareiškimai Žvėryno policijos komisariatui. (duomenys neskelbtini), buto gyventojas 1994 metais kreipėsi į policiją, nes jį du kartus primušė S. S. ir T. K..

Apklausta teisiamajame posėdyje S. S. dėl jai reiškiamų kaltinimų kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2014-03-04 ji užėjo į (duomenys neskelbtini), esančio namo bendrą koridorių ir sutiko S. M., paklausė jo, kodėl jis neuždaro kiemo vartelių. Minėtas namas yra penkių butų, bet kituose butuose niekas negyvena. Name gyvena jos mama. S. M. tik kartais atvažiuoja. Šis namas turi bendrą kiemą. Įvykio dieną ji kažko paklausė S. M., o jis jai necenzūriniais žodžiais atsakė, kad nepasirašys prašymų, šaukė ant jos. Išeidamas visa jėga bendro įėjimo durimis trenkė jai į veidą. Ji išbėgo į lauką, S. M. pradėjo ją mušti rankomis. Ji rankomis bandė prisidengti, nes jis ją trankė portfeliu, paskui pradėjo gintis. S. M. pradėjo ją vytis, o parvertęs ant žemės pradėjo spardyti kojomis. Ji pradėjo rėkti, kviestis motiną. Tuo metu mama juos jau matė ir nubėgusi iškvietė policiją. Kai trenkė durimis, ji buvo namo viduje, S. M. buvo lauke, išėjęs už durų. Minėtos durys atsidaro į namo išorę. Ji stovėjo ant slenksčio, durys jai trenkė į veidą. Po to ji susinervinusi išbėgo į lauką, klausė, ką jis daro. S. M. jai sudavė kumščiais apie 3 kartus. Negali pasakyti, kiek kartų jis jai trenkė portfeliu. Portfelį jis laikė rankoje, negali pasakyti kurioje. S. M. mušė abiem rankom. Tiksliai negali pasakyti, kiek kartų jai sudavė S. M.. Kai jis trenkė portfeliu, ji nukito per kelis laiptelius žemyn ant betono. Ją nugriuvusią S. M. spardė, dar kartą per galvą ir per nugarą mušė portfeliu. Paskui ją griebė už gerklės. Pradėjo rėkti, kad mama iškviestų policiją. Mama konflikto metu išėjo į koridorių. Pamačiusi jų su S. M. konfliktą nubėgo ieškoti telefono, kad paskambintų policijai. Ji galėjo rėkti, nors S. M. buvo ją suėmęs už gerklės. Mama nubėgo į namą ieškoti telefono. Radusi telefoną išbėgo į lauką ir iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija, S. M. apsisuko ir išėjo. Po konflikto su S. M. pasakė, kad blogai jaučiasi, ant rankų buvo mėlynės, skaudėjo galvą, šonkaulius, dėl to kreipėsi į gydytojus. Jis jai smūgiavo į šoną su kojomis, į veidą netrenkė. Kumščiais trenkė į galvą. Žaizdų nebuvo, dėl to specialistai ligoninėje sužalojimų nenustatė. Kraujosruvos galėjo atsirasti, kai S. M. jai sugriebė už rankų. Aišku, kad ir ji S. M. kažkiek sudavė, nes gynėsi. Ji atsistūminėjo nuo S. M. rankomis, kartą jis buvo nugriuvęs. R. R., kaimynas iš Kęstučio g. 38 namo, matė konfliktą, nes kai pamatė atvažiavusią policiją pasakė „Tas vėl kažką padarė“. Įvykį jis matė, nes jo balkonas išeina į jų kiemą. A. M. yra jos pažįstamas. Jis konflikto metu buvo kieme, nes buvo atvažiavęs padėti jos mamai. Kai jis išgirdo konfliktą, išėjo iš sandėliuko pasižiūrėti. - tikslios datos neprisimenu, kada mano atstovė kreipėsi dėl šio konflikto. Konfliktas vyko 2014-03-04, iš policijos ji atsakymą gavo 2014-03-18. Per šį laiką ji konsultavosi su advokatais, taip pat tuo metu jai trūko pinigų. Ji nenorėjo kreiptis į teismą, tačiau ir po to dar buvo naujų konfliktų, taip pat buvo kviesta policija. Ji užsiima individualia veikla, prekiauja Gariūnų turguje, pajamas deklaruoja. Pajamų dydį atsisako nurodyti. Ji net neprisimena konflikto 1994 metais. Žino, kad S. M. apie 70 metų, jai 39 metai. Tačiau jis ją užpuolė, o ne ji jį. Ji tik pasakė, kad jis uždarytų kiemo vartus. Jei padaryta 10 000 Lt neturtinė žala. Po konflikto jaučia stresą, fizinius skausmus, buvo pažeminta kaip moteris.

Liudytojas R. R. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini). Iš jo namo balkono matosi (duomenys neskelbtini). S. S. žino kaip kaimynę, o S. M. nepažįsta. 2014-03-04 jis – liudytojas, išėjo parūkyti į balkoną, esantį antrame aukšte. Nuo jo balkono iki įvykio vietos yra apie 30 metrų. Vyras su portfeliu ir moteris rėkė. Vyras bėgiojo su portfeliu, vis bandė nutverti moterį, muštynėmis to nepavadintų. Nematė, ar buvo suduoti smūgiai, mačiau tik bandymus suduoti portfeliu. Moteris ir vyras galėjo būti nutolę nuo namo apie 7 metrus, nes moteris bėgiojo, o vyras ją vaikėsi. S. M. nebuvo nugriuvęs. Jis nematė, kaip kaltinamieji grūmėsi ant laiptų. Bėgo S. S., o vijosi S. M., jis laikė didelį portfelį. Jis matė, kaip S. M. bandė pagriebti S. S. už kaklo ir užtvoti portfeliu, bet nematė ar jam tai padaryti pavyko. Šalia įvykio vietos dar stovėjo moteris, ji nieko nedarė, tik šaukė. Vyras kieme buvo, bet negali tvirtai pasakyti, ar jis matė konfliktą.

Liudytojas A. M. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis S. S. pažįsta daug metų, draugauja su jos šeima (ja ir jos mama), joms padeda darbe ir namų ruošoje. (duomenys neskelbtini) būna dažnai. S. M. taip pat mato dažnai, bet su juo bendrauti neteko. 2014-03-04 apie17 val. jis buvo (duomenys neskelbtini) sandėliukuose. Išgirdo šauksmą ir išėjo pažiūrėti, kas per nesutarimai. Kai priėjo arčiau, pamatė kaip S. M. portfeliu mušė S. S.. Moteris parvirto, šaukė mamai, kad kviestų policiją. Susisiekus su policija, S. M. išėjo iš kiemo. Kaltinamieji mušėsi prie įėjimo į namą durų, šiek tiek dešiniau, ant betonuoto kelio. Jis matė visą konfliktą. S. M. mušė S. S. portfeliu, po to paėmė už gerklės, po to jai pargriuvus, spardė kojomis. S. M. rodomas portfelis panašus į tą, kuriuo mušė S. S.. Jo ir S. M. automobiliai stovėjo kieme. Nesiprisimena, ar dar kas nors buvo pasistatęs automobilį. Kai jis priėjo arčiau, S. M. išsigandęs išėjo. S. M. vaikėsi S. S. aplink automobilį. Jis mojavo portfeliu, o S. S. gynėsi rankomis. Neprisimena, ar S. M. buvo nugriuvęs. Konfliktas truko daugiau nei kelias minutes. Jei S. M. S. S. būtų parvertęs, tai jis būtų ėjęs jos ginti. Viso konflikto nematė, bet S. M. buvo sugriebęs S. S. už gerklės, jis turėjo eiti jos ginti, bet viskas vyko labai greitai, nespėjau.

Liudytoja T. K. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji yra S. S. motina. 2014-03-04 ji buvo name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji buvo bute, išgirdo klyksmą „mama, padėk“. Išėjusi į lauką pamatė, kad S. M. portfeliu mušė per galvą jos dukrą, griebė jai už gerklės. Dukra šaukė, kad ji kviestų policiją. Ji nubėgo į butą, susirado telefoną ir paskambino. Neatsimena, ar jos buto durys buvo uždarytos. Ji augina du šunis, jie į laiptinę nebuvo išbėgę. Kai ji išgirdo dukros šauksmą, jį atpažino ir išbėgo laukan. Prie laiptų lauke pamatė, kad S. M. portfeliu muša jos dukrai per galvą. Neprisimena, kuria ranka S. M. mušė dukrą. Jis ją spardė ir rankomis mušė. Ji nematė, kad S. S. būtų pastūmusi S. M.. Jis nebuvo nugriuvęs. Laiptinės durys buvo atidarytos, jos savaime neužsidaro. Kieme dar buvo A. M.. Ji nematė kaip S. M. vaikėsi S. S. apie automobilį, tuo metu galėjo būti nubėgusi skambinti. Jis girdėjo, kai ji sakė, kad eina kviesti policiją, tada S. M. pabėgo. Su S. M. konfliktuoja daug metų, dažniausiai konfliktai kyla dėl buitinių reikalų.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsintas liudytojo A. M. apklausos, vykusios 2014-03-12 pas tyrėją sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, protokolas. A. M. tyrėjui paaiškino, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau sandėliuke, esančiame Vilniuje, Kęstučio g. 40, laiko jam priklausančius daiktus. 2014-03-04 apie 16.30 val. jis atvažiavo nurodytu adresu ir automobiliu įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, pamatė prie įėjimo durų stovinčią S. S. ir iš matymo pažįstamą vardu S.. Jis įėjimo durimis trenkė į S. S.. Po to pradėjo mušti rankomis. Rankose laikė kažkokį daiktą, panašu i portfelį, ir juo taip pat trankė S. S. į įvairias kūno vietas. Kiek smūgiu jis sudavė ir kur tiksliai pataikė, pasakyti negali, kadangi viskas vyko labai greitai. S. S. mojavo rankomis ir gynėsi. Jis išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie jų, tada vyras vardu S. nustojo muštis ir tik šaukė „.aš jums padarysiu, jums tai taip nepraeis“ ar kažką panašaus, tiksliai neprisimena. S. S. pasakė, kad reikia iškviesti policiją, į tai vyras atsakė, kad taip pat kvies policiją, tačiau po kurio laiko išėjo iš kiemo ir dingo, atvykus policijos pareigūnams jo jau nebuvo (b. l. 63, 64).

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsintas S. S. apklausos, vykusios 2014-03-05 pas tyrėją sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, protokolas. S. S. tyrėjui paaiškino, kad ji šiuo metu gyvena pas motina T. K. (duomenys neskelbtini). 2014- 03-04 apie 16.30 val. ji ėjo į namą pro bendras duris pirmame namo aukšte, tuo metu iš namo išėjo S. M., kuris turi antrame aukšte butą. Ji S. M. paklausė, kodėl jis neuždarinėja kiemo vartelių, nes į kiemą užvažiuoja ir pristato automobilių svetimi žmonės, kurie jų name negyvena. Į tai S. M. nieko neatsakė, staiga pastūmęs įėjimo duris, trenkė durimis jai į veidą. Ji atidarė duris ir tuomet S. M. jai trenkė per galva rankoje laikytu portfeliu. Ji suklupo ant kelių ir S. M. pradėjo spardyti ją kojomis į kairį šoną bei daužyti portfeliu per galva ir per nugarą. Kiek tiksliai jai buvo suduota smūgių, ji pasakyti negali, neprisimena. Kai jai pavyko atsistoti ant kojų, S. M. grėbė abiem rankom ją už gerklės ir pradėjo smaugti, ji gynėsi iš visų jėgų ir bandė jį nuo savęs nustumti, dėl ko jis nugriuvo ant užpakalio. Įvykio metu S. M. keikėsi, įžeidinėjo ją ir grasino jai sakydamas „jūs dar savo gausite, pažiūrėsim, kas iš mūsų pirmas nudvės“. Ji įvykio metu išsigando ir pradėjo šaukti, kad motina iškviestų policiją. Po to kieme pasirodė jos pažįstamas A. M. ir S. M. ją paleido, pradėjo elgtis ramiai. Iki policijos pareigūnų atvykimo jis pasišalino, įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytos mėlynės kairiajame šone, ant kaklo ir ant abiejų ranku, portfeliu stipriai sumušta galva. Ji prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 61, 62).

Specialisto išvadoje nurodyta, jog S. S. padarytos poodinės kraujosruvos dilbiuose, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-03-04) ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 4).

Iš 2014-05-01 nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (b. l. 21), S. M. 2014-03-28 prašymo policijai (b. l. 22, 23), 2012-09-07 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 28), S. M. prašymo Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 41), 2013-04-04 nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. l. 33) matyti, jog tarp S. M. iš vienos pusės ir S. S. bei T. K. iš kitos pusės yra kaimynai ir tarp jų yra susiklostę konfliktiški santykiai, valstybės institucijos nuolat sprendžia ginčus tarp jų.

Iš policijos duomenų bazės išrašo matyti, jog 2014-03-04 16.48 val. policijai buvo pranešta, jog (duomenys neskelbtini), užpulta pranešėjos dukra. Užpuolė kaimynas, trenkė į galvą (b. l. 59, 60).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad nepasitvirtino tiek kaltinamajam S. M., tiek ir kaltinamajai S. S. pareikšti kaltinimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl jie išteisintini.

Nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinami kaltinamieji, yra tarpusavyje susijusios, tai yra vienas ir tas pats įvykis, abu kaltinamieji ir nukentėjusieji pareikštus kaltinimus grindžia tų pačių liudytojų parodymais, todėl teismo nagrinėjamos bendrai.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusieji ir kaltinamieji yra kaimynai. Tiek S. M., tiek ir S. S. bei jos motina liudytoja S. K., konfliktuoja jau senai, kaip patys nurodo, dėl buitinių kaimynystės reikalų. Tiek S. M., tiek S. S. bei liudytoja, jos motina, S. K., teisminio nagrinėjimo metu išreiškė neigiamą požiūrį vienų į kitus, nurodydami, kad kaimynai yra neadekvatūs, ne pilno proto, su jais neįmanoma sugyventi kaimynystėje ir pan. Jų nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys dokumentai – skundai, valstybės institucijų sprendimai dėl šių skundų. Teisminio nagrinėjimo metu buvo išsakyta įvairių nuoskaudų vienų kitiems apie ankstesnius konfliktus, apie bandymus parduoti butus, esančius Kęstučio g. 40, investitorius, trukdymus patekti į bendro naudojimo patalpas, vartelių neuždarymus ir pan. Vertindamas įrodymus ir darydamas išvadas teismas atsižvelgia, kad ankstesni konfliktai dėl naudojimosi patalpomis, ginčai dėl turto pardavimo galėjo lemti pačių privataus kaltinimo skundų atsiradimą. Kita vertus, teismas neturi jokių duomenų, kad kuris nors iš nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų iš anksto ruoštųsi neteisingai apkaltinti kitą nukentėjusįjį ir kaltinamąjį, rinktų įrodymus ar paveiktų liudytojus taip, kad jie duotų pačių nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų įtakotus parodymus.

Specialisto išvadoje nustatyta, kad S. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – kraujosruvos dilbiuose. Tai yra objektyvūs įrodymai, tačiau patys savaime jie nereiškia, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Byloje turi būti pakankamai kitų įrodymų, patvirtinančių, kad sužalojimai buvo padaryti būtent tomis aplinkybėmis, kurias nurodė privatus kaltintojas, o ne atsitiktinai buityje ar kitomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su kaltinamuoju. Byloje visi nurodyti liudytojai yra S. S. pažįstami. T. K. yra S. S. motina, pati ne kartą dalyvavusi konfliktuose su S. M., A. M. yra geras S. S. šeimos draugas, padedantis prie ūkio. Teismo nuomone, tai gali lemti neteisingą įvykių suvokimą ar norą iš užuojautos ar solidarumo, ar kitų priežasčių, tam tikrų aplinkybių nepasakyti arba papildyti įvykius. Vertindamas įrodymus teismas atsižvelgia ir į tai, kad nagrinėjami įvykiai įvyko 2014-03-04, o privataus kaltinimo skundas paduotas praėjus paveik keturiems mėnesiams po įvykio – 2014-07-01. R. R. nurodė pažįstantis S. S. kaip kaimynę, t. y. jis mažiausiai yra susijęs su nukentėjusiaisiais ir kaltinamaisiais. S. S. ir A. M. buvo apklausti iš karto po įvykio. Nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių dėl nukentėjusiųjų, kaltinamųjų ir liudytojų santykių, teismas įvertinęs nurodytus parodymus, daro išvadą, kad jie, be kita ko dar yra ir iš esmės tarpusavyje prieštaraujantys. S. S. ir S. M. nurodo, kad S. M. buvo pargriuvęs ant betono lauke. A. M. nurodė priešingai, kad lauke ant betono buvo pargriuvusi S. S.. T. K. ir R. R. nurodo, jog apskritai nematė, kad S. M. būtų pargriuvęs. Skirias A. M. duoti parodymai jį apklausiant pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir teisme. Apklausiamas praėjus savaitei po įvykio A. M. nurodė, jog jis, automobiliu įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, pamatė prie įėjimo durų stovinčią S. S. ir iš matymo pažįstamą vardu S.. Jis – liudytojas, matė visą konfliktą, kaip S. M. durimis trenkė A. S.. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu jis paaiškino, kad buvo sandėliuke ir išgirdęs triukšmą išėjo pažiūrėti, kas vyksta bei pamatė kaip S. S. su S. M. mušėsi ant betonuoto kelio. Šių aplinkybių nepatvirtino R. R., kuris nurodė, jog matė tik kaip S. M. vaikėsi S. S. aplink automobilį. Be to, S. S. nurodė, jog J. M. trenkė S. S. įėjimo į namą durimis į veidą, rankų pirštais sugriebė už kaklo – smaugė, rankomis ir kojomis mušė per įvairias kūno vietas, portfeliu mušė per galvą ir nugarą, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina specialisto išvada. Jokių kitokių sužalojimų išskyrus kraujosruvų ant S. S. dilbių, nenustatyta. Šiuo atveju, vien prieštaringų liudytojų parodymų nepakanka padaryti išvadai, jog kraujosruvos ant S. S. rankų atsirado dėl tyčinių S. M. veiksmų. S. M. apskritai nesikreipė į medikus ir byloje nėra nustatyta, kad jam būtų buvę padaryti kokie nors sužalojimai. Aplinkybė, jog jis buvo pargriuvęs ant betono, kurią nurodo jis pats ir patvirtina S. S., dar nereiškia, kad tokiu būdu jam sukeltas fizinis skausmas yra pavojingas, neteisėtas ir žalingas. Nei vienas liudytojas nepatvirtino matęs, jog S. S. sudavė smūgius S. M., kaip skunde nurodo pastarasis. Be kita ko, šiuo metu nustatyti ar S. M. nugriuvo dėl smurtinių S. S. veiksmų, ar pats bandydamas smurtauti prieš S. S., nesant objektyvių įrodymų, galimybės nėra.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, o šiuo atveju privataus kaltinimo skundą pateikusiems asmenis, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012). Apkaltinamasis nuosprendis negali remtis prielaidomis.

Teismas konstatuoja, jog byloje ištyrus visas aplinkybes bei išnaudojus procesines priemones reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nėra surinkta duomenų, patvirtinančių, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje tiek S. S., tiek ir S. M. atžvilgiu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu dėl kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų padarius nusikalstamas veikas išteisintini tiek S. S., tiek ir S. M..

Byloje S. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt, o S. M. – dėl 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pripažinus, kad kaltinamųjų S. S. ir S. M. veiksmuose nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, S. S. ir S. M. civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti (BKP 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Privataus kaltintojo, nukentėjusiosios ir kaltinamosios S. S. atstovė advokatė V. G. pateikė teismui prašymą pripažinti S. S. teiktos teisinės pagalbos išlaidas – 2000 Lt – proceso išlaidomis ir išieškoti jas iš S. M.. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad S. M. išteisintinas dėl nusikalstamos veikos padarymo, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalimi, privataus kaltintojo, nukentėjusiosios ir kaltinamosios S. S. atstovės prašymas priteisti atstovavimo išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 6 dalimi, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3, 5, 6 dalimi, 307 straipsnio 4, 6, 7 dalimis, teismas

nusprendžia:

S. M. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių.

S. S. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių.

S. S. civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

S. M. civilinį ieškinį dėl 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

S. S. atstovės advokatės V. G. prašymą atlyginti atstovavimo išlaidas – 2000 Lt – netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.