Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., gimęs (duomenys neskelbtini). asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), įgijęs profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodymais pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. R. M. 2026 m. vasario 23 d. apie 04.20 val., (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, vairavo motorinę transporto priemonę „V. P.“, valstybiniais numeriais Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkotesterio rodmenimis nustatytas mažiausias 1,86 promilių neblaivumas. Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

I. Į., kuriais grindžiamos teismo išvados

6. Be kaltinamojo R. M. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 20 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

I. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

23. Kaltinamasis R. M. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

25. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, kad kaltinamojo R. M. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, kurio neblaivumas viršija 1,51 promilės alkoholio koncentraciją, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl R. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

28. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra atsisakymas kaltą asmenį teisti ir skirti jam bausmę. Taikydamas tokį institutą ir nutraukdamas baudžiamąją bylą kaltininko atžvilgiu teismas tiki, kad teisingumas konkrečioje byloje ir prevencinis baudžiamosios teisės tikslas bus pasiekti nepasmerkiant nusikalstamą veiką padariusio asmens, neskiriant jam bausmės ir nesukeliant dėl teistumo atsirandančių padarinių. Tai – išimtinė bylos užbaigimo forma, nes nusikaltimo padarymo pagrindinė ir natūrali teisinė pasekmė yra atsakomybės taikymas, o ne jos netaikymas, t. y. atleidimas nuo atsakomybės.

30. Vadinasi, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, gavęs prašymą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinęs BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų ir pagrindų egzistavimą bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, turi apsispręsti ar kaltinamąjį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (pripažinti kaltu ir skirti bausmę) ar baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti laidavimo pagrindu.

31. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės laidavimo pagrindu reiškia teismo priimamą sprendimą atsisakyti kaltą dėl nusikalstamos veikos padarymo asmenį teisti ir bausti (patraukti baudžiamojon atsakomybėn), nes bylos aplinkybių visuma apibūdinanti kaltininką, jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, rodo nusikalstamo (pavojingo ir priešingo teisei) elgesio atsitiktinumą, bet ne dėsningą ar tendencingą kaltininko gyvenimo būdo rezultatą. Nutraukti dėl nusikalstamos veikos padarymo atsiradusius baudžiamuosius teisinius santykius reiškia, kad į bylą savanoriškai įstojęs trečiasis asmuo (laiduotojas), kurį teismas laiko patikimu, garantuoja už atsakingą ir nepriekaištingą, visuomenės interesus atitinkantį kaltininko elgesį ateityje. Tačiau laidavimo pagrindas yra pirmiausia teismo pasitikėjimas kaltininku, o ne laiduotoju. Todėl teismas iš visų byloje surinktų duomenų turi turėti pagrindą išvadai, kad kaltininkas, atitinkantis visas BK 40 straipsnio taikymo sąlygas, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, o jo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis yra teisimas, būtų neteisingas. Tik konstatavus, kad teismas pasitiki kaltininku ir jo elgesiu ateityje, galima spręsti dėl bylos nutraukimo išimtine forma – atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės.

33. Nepaisant to, teismas atsisako atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes neturi pagrindo manyti, kad būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jis laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat nelaikydamas L. A. tinkamu R. M. laiduotoju.

34. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas laidavimo instituto pagrindas, kad asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų yra vertybinis ir vertinamasis kriterijus. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto konstatavimas galimas tada, kai bylos medžiaga rodo, jog kaltininko padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinė, nesiderinanti su kaltininko vertybėmis, jo mąstymu, elgesiu ar jo asmenybe. Tokia išvada paprastai turi būti formuojama tinkamai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sukeltas pasekmes, nusikalstamų veikų turinį, nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltininko asmenybę, reikšmingas aplinkybes iki ir po nusikalstamos veikos padarymo. Šiuos duomenis papildo ir teismo nuomonę dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų buvimo padeda suformuoti ir kitų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų išpildymas: kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, išsamūs ir teisingi parodymai apie padarytą nusikalstamą veiką, pagalba teisėsaugos institucijoms ją tiriant bei nagrinėjant teisme, nuoširdi atgaila dėl priešingo teisei ir nusikalstamo poelgio, realios pastangos pašalinti nusikalstama veika sukeltus padarinius, atlyginti ar pašalinti padarytą žalą. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais duomenimis. Tai gali būti duomenys, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismui kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

35. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad R. M. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, bet dėsninga jo priešingo teisei elgesio pasekmė. Nors R. M. dėl nusikaltimo padarymo teisiamas pirmą kartą, tačiau kaltinamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka baustas eilę kartų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jam už padarytus administracinius nusižengimus paskirtos baudos iki šiol nėra visos sumokėtos (t. 1, b. l. 95–106). Pažymėtina, jog kaltinamasis administracine tvarka baustas ir už transporto priemonės vairavimą, kai jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių be kita ko būdamas neblaivus, sukėlęs eismo įvykį (t. 1, b. 1. 99). Šį nusikaltimą taip pat padarė būdamas neblaivus, savavališkai pasiėmęs kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Teismas neturi jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad teisingumas šioje byloje bus įgyvendintas nenuteisus kaltinamojo, bet atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

36. Pagrindo manyti, kad atleidus R. M. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bus pasiekti šio instituto tikslai teismas neturi ir dėl to, kad už asmenį laiduoja asmuo, kurio teismas negali laikyti patikimu laiduotoju BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalies prasme.

37. Asmens tinkamumas būti nusikalstamą veiką padariusio asmens laiduotoju yra savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga (BK 40 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Vertinant asmens tinkamumą būti nusikalstamą veiką padariusio asmens laiduotoju paprastai atsižvelgiama į: 1) laiduotojo asmenybę, kuri turi pasižymėti aukšta socialine branda, kultūra bei savimone, geru ir pavyzdiniu elgesiu, atsakomybės jausmo turėjimu, pagarba įstatymams bei nepriekaištingumu. Pozityvi laiduotojo asmenybė turi rodyti teigiamą ir sektiną pavyzdį kaltininkui – laiduotojas turi turėti autoritetą kaltininko akyse; 2) laiduotojo ir kaltininko tarpusavio santykius – laiduotoją ir kaltininką turi sieti stiprūs asmeniniai ryšiai, pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu. Laiduotojas turi pažinoti kaltininko aplinką, asmenis su kuriais kaltininkas palaiko ryšius, jo pomėgius, veiklą. Laiduotojo ir kaltininko santykiai neturi būti formalūs. Juo labiau, laiduotojas negali būti niekaip pavaldus ar priklausomas nuo kaltininko; 3) laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kuris turės realias galimybes panaudoti savo asmenines savybes ir autoritetą darant kaltininkui tik teigiamą įtaką, tokiu būdu siekiant, kad šis asmuo elgtųsi atidžiau, atsakingiau ir laikytųsi įstatymų bei nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

38. Teismas neabejoja teigiama L. A. asmenybe. Jis – nei karto neteistas ir nebaustas už administracinių nusižengimų padarymą, nurodo (ką patvirtino ir pats kaltinamasis), kad ilgus metus nevartoja jokio alkoholio ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų. Nors šiuo metu nedirba, tačiau yra registruotas užimtumo tarnyboje. Vis dėlto teismas abejoja šio asmens galimybėmis daryti teigiamą įtaką kaltininko elgesiui dėl silpno jų tarpusavio santykio. Kaip patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek L. A., jiedu yra draugai, tačiau labiau pažįstami yra per L. A. brolį, su kurio kaltinamasis yra geresni draugai. Vien tai, kad retsykiais R. M. su L. A. kartu sportuoja, negali įtikinti teismo jo patikimumo būti tinkamu kaltininko laiduotoju. Negana to, teisiamajame posėdyje dalyvavęs L. A., išklausęs posėdžio metu pagarsintus kaltinimus R. M. ir duomenis apie jo ankstesnius teisės pažeidimus, vėliau apklausiamas, pats suabejojo ar vis dar yra pasiryžęs laiduoti už R. M.. Tai – negali teismui sukurti pasitikėjimo L. A. laidavimu už R. M..

39. Dėl išdėstytų priežasčių teismas atsisako atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, bet priima sprendimą jį dėl jo padaryto nusikaltimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn – nuteisti ir skirti bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones

V. Dėl bausmės skyrimo

40. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

41. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

42. Kaltinamasis R. M. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įvertinama ir kaltinamojo R. M. asmenybė, o būtent tai, kad neteistas, kaltinamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka baustas eilę kartų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jam už padarytus administracinius nusižengimus paskirtos baudos iki šiol nėra visos sumokėtos (t. 1, b. l. 95 – 106). Pažymėtina, jog kaltinamasis taip pat administracine tvarka baustas už transporto priemonės vairavimą, kai jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių be kita ko būdamas neblaivus (t. 1, b. 1. 99). Kaltinamasis VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje 2025 liepos 13 d. gydytas dėl diagnozės F10.0 t. y. alkoholio sukelto psichikos sutrikimo – ūminio intoksikacijos sindromo (t. 1, b. l. 115), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesilankė, gydytas nebuvo (t. 1, b. 1. 114). Kaltinamasis yra nedirbantis.

43. Įvertinus kaltinamojo R. M. asmenybę, nustatyta, kad jis sistemingai nesilaiko tinkamo gyvenimo būdo normų. Nepaisant to, kad neteistas, kaltinamasis daugybę kartų baustas administracine tvarka, įskaitant baudas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti bei esant neblaiviam ir sukėlus eismo įvykį. Šie duomenys rodo jo pakartotinį neigiamą elgesį, nesugebėjimą kontroliuoti savo veiksmų ir sąmoningą pavojingų veiksmų atlikimą, nepaisant to, kad po pirmojo pažeidimo turėjo suvokti galimas pasekmes. Be kita ko, kaltinamasis ir pats pripažino, kad alkoholio vartojimas daro neigiamą poveikį jo gyvenimui, elgesiui ir savikontrolei. Medicininiai duomenys patvirtina, kad 2025 m. liepos 13 d. jis gydytas VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje dėl diagnozės F10.0 – alkoholio sukelto psichikos sutrikimo, ūminio intoksikacijos sindromo, kas taip pat tik pabrėžia asmens negebėjimą kontroliuoti priklausomybės. Pažymėtina ir tai, kad nepaisant šio gydymo poreikio, kaltinamasis nesilankė Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale ir nuolatinio gydymo nevykdė.

44. Visa tai liudija, kad kaltinamasis tyčia ir pakartotinai elgiasi pavojingai: vairuoja transporto priemones būdamas neblaivus, nesilaiko administracinių reikalavimų, ignoruoja teisinius ir medicininius perspėjimus, o jo veiksmai kelia realią grėsmę sau ir aplinkiniams. Pakartotinis pažeidimas rodo, kad jis nesugeba kontroliuoti savo elgesio, nepaisydamas pasekmių, ir tęsia sisteminę neigiamą veiklą, kuri ne tik kelia pavojų eismo saugumui, bet ir atskleidžia jo atsakomybės stoką bei visuomenės normų nepaisymą.

45. BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 55 straipsnyje nurodyta, jog pirmą kartą teisiamiems asmenims teismas įprastai skiria su laisvės atėmimu (taip pat ir areštu) nesusijusią bausmę, o priimdamas priešingą sprendimą, jį turi motyvuoti. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta baudos bausmė, tai yra 72 (septyniasdešimties) MGL dydžio bauda.

46. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Kaltinamasis R. M. nurodė, kad jis stengiasi ir stengsis keisti gyvenimo būdą, kad stengiasi įsidarbinti, paaiškino, kad rado darbą, kuriame jam nustatytas bandomasis laikotarpis, nurodė, kad jo pajamos jeigu įsidarbins sieks apie 1200 Eur, tai parodo, kad tokios bausmės skyrimas ne tik leis užtikrinti realų jos įvykdymą, bet taip pat paskatins R. M. siekti tinkamo gyvenimo būdo ir leis įgyvendinti savo baudžiamąją atsakomybę dėl padaryto nusikaltimo.

47. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 48 (keturiasdešimt aštuonių) MGL, tai yra 2 400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio bauda.

48. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse 6 straipsnyje nustatyta, kad baudą privaloma sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi, teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį negu du mėnesiai, savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis, bei siekiant užtikrinti savanorišką baudos sumokėjimą, nustatytinas 8 mėnesių baudos bausmės įvykdymo laikotarpis.

V. Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių

49. BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių.

50. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslus, užtikrinant teisingumo, proporcingumo ir individualizavimo principų laikymąsi. Šios priemonės taikomos atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, jo kaltės formą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui ir sudaryti prielaidas asmens resocializacijai.

51. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, t. y. tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas nesunkus neblaivumas, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 (dviejų) metų terminą (BK 68 straipsnio 2 dalis), šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Toks teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas yra proporcingas tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek ir kaltinamojo asmenybei. Pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra, kadangi nenustatyta, kad tokios poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus kaltinamojo asmenybę bei jo veiką apibūdinančioms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje baudžiamojoje byloje.

52. Turto konfiskavimas yra tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, tačiau pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotoje praktikoje, kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

54. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad R. M. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas vairuojant automobilį, kurio savininkas – valdytojas yra G. A. (t. 1, b. 43), t. y. šiuo atveju transporto priemonė nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui. Teismas nustatė, kad G. A. nežinojo, kad jo automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti ir nedavė leidimo R. M. vairuoti jam priklausančio automobilio. Taigi, R. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokdamas, kad tokie jo veiksmai yra neteisėti, panaudojo transporto priemonę – kitam asmeniui priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamai veikai padaryti, kas suponuoja išvadą, jog šis automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Vis tik, kadangi nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis, priklausė trečiajam asmeniui, kuris nežinojo, kad su jam priklausančia transporto priemone bus padarytas nusikaltimas teismas pagrįstai sprendžia, kad yra pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą, t. y. konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, taikymo.

55. Baudžiamojoje byloje yra duomenys iš VŠĮ „Emprekis“, kurio pažymoje nurodoma, kad transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 1 150,00 Eur (kaina su PVM) (t. 1, b. l. 45). Tačiau iš pateiktos automobilio pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad faktiškai šis automobilis buvo pirktas už 500 Eur (t. 1, b. l. 80). Nei VŠĮ „Emprekis“, nei pagal pirkimo-pardavimo sutartį nurodyta automobilio vertės suma nėra itin didelė ar galinti sukelti nepakeliamą finansinę naštą kaltininkui.

56. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad šiuo atveju R. M. atžvilgiu turi būti taikoma konfiskuotino turto vertė t. y. automobilio „VW Passat“, atitinkanti pinigų suma – 500 Eur.

57. Kaip jau minėta baudžiamojoje byloje yra gauti duomenys apie dvi skirtingas to paties automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertes. VŠĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio vertė yra 1 150 Eur (su PVM), tuo tarpu iš pateiktos 2025 m. rugpjūčio 14 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad dabartinis automobilio savininkas G. A. šią transporto priemonę įgijo už 500 Eur. Nors prokuroras prašė iš R. M. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią 1 150 Eur sumą, tačiau teismo vertinimu, iš asmens turi būti išieškota automobilio įsigijimo suma, kuri atitinka jo realią vertę. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje įrašyta transporto priemonės pirkimo suma, įvertinus tai, kad ši sutartis buvo sudaryta dar 2025 m. rugpjūčio 14 d., VĮ „Regitra“ duomenimis, tą pačią dieną pasikeitė ir transporto priemonės savininkas, be to, 500 Eur automobilio pirkimo suma matyti ir VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše (t. 1, b. l. 43). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo R. M. konfiskuotina automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 500 Eur.

I. Dėl procesinių išlaidų

58. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 20 d. pažyma DOK-33095 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam R. M. baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 223,14 Eur. išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo R. M. valstybės naudai.

59. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas vadovaujantis BK 51 straipsnio1 dalies 9 punktu, ne paties kaltinamojo valia, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 223,14 Eur – iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos (BPK 103–106 straipsniai).

I. Dėl kitų klausimų

60. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

61. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-iojo skyriaus 2026 m. kovo 2 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 53–54), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

62. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

62.1. automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su automobilio užvedimo rakteliu saugomas adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 15–17), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkui G. A.;

62.2. automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkui G. A.;

62.3. DVD kompaktinis diskas su pareigūnų kūno kameros įrašais (t. 1, b. l. 61), saugomas prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti;

62.4. DVD kompaktinis diskas su pareigūnų tarnybinio automobilio šaukiniu „K1738“ vaizdo stebėjimo kamerų įrašais (t. 1, b. l. 66), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 72 (septyniasdešimt dviejų) MGL, tai yra 3 600 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 48 (keturiasdešimt aštuonių) MGL, tai yra 2 400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų), dydžio baudą.

Išaiškinti. R. M., kad jam paskirtoji bauda per 8 (aštuonis) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėtos baudos kvitas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, iš R. M. valstybės naudai konfiskuoti jo vairuoto „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 500 Eur ( penkis šimtus eurų). Minėta suma turi būti sumokėta iki nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610. Laiku nesumokėjus priteistos sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-iojo skyriaus 2026 m. kovo 2 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 53–54), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su automobilio užvedimo rakteliu, saugomą adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui G. A.

– „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui G. A..

– DVD kompaktinius diskus su pareigūnų kūno kameros įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.