Kauno apygardos teismo nutartis

2023-06-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-129-888/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-05
Bylos Nr.
AN2-129-888/2023
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00009-2023-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Laima Šeputienė (pirm.)
Pažeidėjas
E. G.
Institucija
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
  • 16.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-129-888/2023Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00009-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.; 21.11.10.; (S) 21.11.11.
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 5 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Šeputienė,

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria netenkintas E. G. skundas ir paliktas nepakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos S. A. 2022 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. G. nubaustas už tai, kad 2021 m. spalio 31 d., 13.00 val., jis vairuodamas traktorių „CASE“ ir tempdamas sėjamąją, nesilaikė saugaus atstumo tarp stovinčio traktoriaus „FENDT“, nespėjo sustabdyti vairuojamo traktoriaus ir su sėjamosios ženklintuvu kliudė bei apgadino stovėjusio traktoriaus „FENDT“ dešinės pusės galinį ratą. Už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje jam paskirta 11 Eur nuobauda.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, E. G. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 27 d. nutarimu tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Institucijos 2022 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei administracinio nusižengimo teiseną E. G. atžvilgiu nutraukė. Prieštaraudama Kauno apylinkės teismo procesiniam sprendimui, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 27 d. nutarimo pateikė Institucija. Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 16 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 27 d. nutarimas ir Institucijos 2022 m. vasario 3 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti bei administracinio nusižengimo byla perduota Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl papildomo bylos aplinkybių tyrimo atlikimo.

3. Institucijos vyresniojo tyrėjo T. P. 2023 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. G. nubaustas už tai, kad 2021 m. spalio 31 d. 13.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas traktorių „CASE“, apvažiuodamas stovėjusį traktorių „FENDT“ iš dešinės, nepaliko tarpo tarp tempiamosios sėjamosios ženklintuvo ir traktoriaus „FENDT“, sėjamosios ženklintuvu kliudė bei apgadino stovėjusio traktoriaus „FENDT“ dešinės pusės galinį ratą. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje jam paskirta 11 Eur nuobauda.

4. Nesutikdamas su priimtu Institucijos 2023 m. sausio 5 d. nutarimu, E. G. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi netenkintas ir Institucijos 2023 m. sausio 5 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad byloje esančiame Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. lapkričio 17 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas įvykio susidūrimo mechanizmas, tuo tarpu teismas sprendė, kad ekspertizės akte padarytos išvados yra nuoseklios, neprieštaringos, paremtos bylos medžiagos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjas pats paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu ir pranešė apie įvykį neįrodo jo nekaltumo ir neturi reikšmės kilusio eismo įvykio kvalifikacijai pagal ANK nuostatas. Nors pareiškėjas teigė, kad R. G. atvykęs į dirbamą lauką su traktoriumi užkirto kelią pareiškėjo vairuojamam traktoriui, tačiau apylinkės teismas atkreipė dėmesį, kad eismo įvykis buvo sukeltas dirbamame žemės lauke, kuriame nebuvo kliūčių apvažiuoti R. G. traktorių ir taip išvengti susidūrimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateikta įvykio versija, jog eismo įvykis kilo R. G. važiuojant savo traktoriumi atbulomis neįmanoma, nes tokiu atveju būtų apgadinta traktoriaus „FENDT“ priekinė dalis. Apylinkės teismas nesirėmė pareiškėjo ir jo atstovo pateikta konsultacine išvada, kurioje teigiama, kad administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą dėl eismo įvykio kilimo aplinkybių, nurodydamas, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia nustatyti eismo įvykio kilimo mechanizmą ir eismo įvykį sukėlusį asmenį. Išdėstęs šiuos argumentus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad E. G. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, yra įrodyta.

Šalies argumentai

5. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutartį bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas esminiu įrodymu šioje administracinio nusižengimo byloje laikė ekspertizės aktą. Pareiškėjo teigimu, ekspertizės akte padarytos išvados yra ne tik nepagrįstos tyrimo duomenimis, tačiau ir neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – Teismo ekspertizės įstatymas) 27 straipsnio 3 dalies 2, 3 punkto reikalavimų, kuriuose numatyta, kad teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje turi būti nurodyti atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, gauti rezultatai ir motyvuotas jų vertinimas. Pasak pareiškėjo, ekspertizės akte nenurodyti atlikti tyrimai bei metodai ar priemonės, tuo tarpu padarytos išvados yra grindžiamos eksperto subjektyvia nuomone. Anot pareiškėjo, atlikus ekspertizę panaudojant tam tikrus metodus ar priemones, gautus rezultatus galima patikrinti, tuo tarpu šiuo atveju priešingai – ekspertizės išvadų patikrinti negalima. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas nurodė, kad suvedus transporto priemonių duomenis į kompiuterinę programą, pavyzdžiui „PC-Crash 8.1“, jos pagalba būtų galima nustatyti susidūrimo mechanizmą, tačiau to padaryta nebuvo.

5.2. Apelianto teigimu, ekspertas negalėjo nurodyti, kokiais objektyviais duomenimis remiantis jis padarė išvadą, kad traktoriui „FENDT“ važiuojant atbuline eiga, stovinčio „CASE“ sėjamosios ženklintuvas negalėjo atsidurti traktoriaus „FENDT“ galinio dešinio rato vidinėje dalyje ir nepaaiškino kokiais duomenimis remiantis ekspertizės akte teigė, kad traktoriui „FENDT“ važiuojant atbuline eiga traktoriaus „CASE“ sėjamosios ženklintuvo galas būtų pervažiuotas ratu. Apeliantas skunde nurodo, kad byloje nėra paneigta, jog sėjamosios ženklintuvo ir traktoriaus „FENDT“ rato kontaktas galėjo susidaryti „FENDT“ traktoriui judant atgal, ką patvirtina ir byloje esanti konsultacinė išvada, kurios motyvuotai nepaneigė pirmosios instancijos teismas. Be to, kadangi konsultacinėje išvadoje nurodoma, jog neįmanoma nustatyti susidūrimo mechanizmo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis in dubio pro reo principu.

5.3. Taip pat apeliantas nurodo, kad liko neįvertintos aplinkybės, jog jo vairuojamas traktorius „CASE“ sėdamas važiavo lėtai, tiesiai, kai tuo tarpu R. G. lauke jokių sėjos darbų nevykdė, o atvažiavo prie pareiškėjo norėdamas įspėti, kad jis nedirbtų žemės. Pareiškėjo teigimu, R. G. privažiavimo tikslas leidžia teigti, kad jis ne tik siekė, bet faktiškai sudarė kliūtį apeliantui vykdyti sėjos darbus. Be to, R. G. privažiuodamas turėjo matyti, kad traktoriaus „CASE“ šone yra sėjamosios ženklintuvas, todėl privalėjo privažiuoti taip, kad nekliudytų tiesiai važiuojančiam traktoriui „CASE“. Apelianto teigimu, R. G., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4 punktą, nesielgdamas atsargiai atvažiavo iš šono ir užkirto kelią traktoriui „CASE“, tuo pačiu sudarė kliūtį traktoriui „CASE“ ir pažeidė KET 9 punktą, bei iš šono nepaliko tarpo, kad eismas būtų saugus, t. y. pažeidė KET 126 punktą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė J. G. prašo skundo netenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. skundas atmestinas.

7. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. E. G. Institucijos 2023 m. sausio 5 d. nutarimu nubaustas 11 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2021 m. spalio 31 d. 13.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas traktorių „CASE“, apvažiuodamas stovėjusį traktorių „FENDT“ iš dešinės, nepaliko tarpo tarp tempiamosios sėjamosios ženklintuvo ir traktoriaus „FENDT“, sėjamosios ženklintuvu kliudė bei apgadino stovėjusio traktoriaus „FENDT“ dešinės pusės galinį ratą.

9. Apeliantas skunde apygardos teismui ginčija savo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo byloje tikrindamas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą vadovavosi tik byloje esančiu ekspertizės aktu, kuriame padarytos išvados yra neobjektyvios bei neparemtos atliktais tyrimais, metodais ar priemonėmis. Apeliantas skundo argumentus iš esmės grindžia pateikta konsultacine išvada, kurioje nurodoma, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti tikrojo eismo įvykio kilimo mechanizmo bei teigia, kad administracinio nusižengimo byloje nėra paneigta versija, jog eismo įvykis kilo dėl to, kad R. G., nesilaikydamas KET 4, 9, 126 punktų, elgdamasis neatsargiai, atvažiavo iš šono ir užkirto kelią traktoriui „CASE“, sudarydamas jam kliūtį bei iš šono nepaliko tarpo, kad eismas būtų saugus.

10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis bei visų įrodymų kontekste pagrįstai vadovavosi byloje esančiu ekspertizės aktu, todėl teisingai sprendė, kad E. G. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, yra įrodyta.

11. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimties iki dvylikos eurų. KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagalba ir atsargumu, tuo tarpu 5 punkte numatoma, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti taisykles ir jų laikytis. KET 9 punkte įtvirtinta nuostata, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.

12. Visų pirma apeliantas skunde nesutinka su Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. lapkričio 17 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarytomis išvadomis bei teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip vienu iš esminių įrodymų šioje administracinio nusižengimo byloje vadovavosi ekspertizės aktu. Apygardos teismas, nepritardamas šiai apelianto pozicijai, atkreipia dėmesį, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančių tiek pirminių E. G. ir R. G. paaiškinimų (administracinio nusižengimo bylos medžiagos b. l. 45, 48), tiek bylą nagrinėjant apylinkės teisme pagal pareiškėjo E. G. skundą (administracinio nusižengimo bylos medžiagos b. l. 24–25, 1 t., b. l. 46–47) matyti, jog įvykus eismo įvykiui, broliai E. G. ir R. G. pateikė skirtingas eismo įvykio kilimo versijas bei nei vienas iš jų nepripažino savo kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo. Administracinio nusižengimo tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojai L. G. (R. G. duktė) ir M. G. (E. G. sūnus) (administracinio nusižengimo medžiagos b. l. 25, 46, 47), kurie davė analogiškus parodymus, kad E. G. su traktoriaus „CASE“ sėjamąja kliudė R. G. stovinčio traktoriaus „FENDT“ dešinį ratą, tuo tarpu liudytojais apklausti laukuose įvykio metu dirbę darbuotojai B. R., G. Č., V. J. (administracinio nusižengimo medžiagos b. l. 25–26, 54, 55, 56) traktorių susidūrimo momento teigė nematę. Taigi, kaip jau buvo pažymėta ankstesnėje Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartyje, esant liudytojų parodymų nesutapimams, o tarp E. G. ir R. G. vykstant konfliktui dėl žemių pasidalijimo, buvo tikslinga gauti papildomus, objektyvius duomenis, kurių pagrindu administracinio nusižengimo byloje būtų galima priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai kaip vienu iš esminių įrodymų šioje administracinio nusižengimo byloje vadovavosi būtent Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. lapkričio 17 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Apygardos teismas negali sutikti ir su pareiškėjo argumentais, kad ekspertizės akte padarytos išvados yra neobjektyvios bei neparemtos bylos duomenimis. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Lietuvos teismo ekspertizės centro lydraščio (administracinio nusižengimo medžiagos b. l. 7) matyti, kad atlikus ekspertizę, Institucijai buvo išsiųstas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei grąžinta administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini) su skaitmenine laikmena. Taigi neabejotina, kad ekspertui V. Š. atliekant eismo įvykio ekspertinį tyrimą jam buvo pateikti visi administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad ekspertas atlikdamas jam pavestą tyrimą ir turėdamas visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neanalizavo arba nesirėmė byloje surinktais duomenimis. Be kita ko, iš ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertas V. Š. pateikdamas išvadas dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo, vadovavosi ne subjektyvia savo nuomone, tačiau analizavo eismo įvykio mechanizmui nustatyti administracinio nusižengimo byloje esančius reikšmingus duomenis, t. y. vieno iš policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, tarnybinį pranešimą, eismo įvykio schemą, po eismo įvykio padarytas nuotraukas, kuriose užfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas, palikti vėžių pėdsakai, bei apgadinimo žymės.

14. Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad atliekant ekspertizę nebuvo atlikti tyrimai, jų metu nebuvo naudoti metodai ir priemonės bei nesilaikyta Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2, 3 punkto nuostatų, tačiau aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ekspertizės akte įvardinta, jog tyrimas buvo atliekamas naudojant patvirtintą standartinio tyrimo procedūros aprašymą „Transporto priemonių susidūrimo mechanizmo nustatymas“, (duomenys neskelbtini), leidimas Nr. 1.1. Priešingai nei teigia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, šią aplinkybę teismo posėdžio metu apylinkės teisme patvirtino apklausiamas ekspertas V. Š.. Apylinkės teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad šiame procedūros aprašyme yra išdėstyta eilė principų (mechanikos dėsnių), kuriais vadovaujantis nustatomas transporto priemonių susidūrimo mechanizmas (2023 m. kovo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas laikas nuo 00:18:11 iki 00:19:00). Be to, teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad nesinaudojo kompiuterinėmis programomis, skirtomis modeliuoti eismo įvykių mechanizmus, ar transporto priemonių judėjimo trajektorijų nustatymą, nes šio eismo įvykio mechanizmui nustatyti jam pakako įvertinti bylos medžiagą bei nuotraukose užfiksuotas transporto priemonių padėtis po eismo įvykio ir kontaktinius jų požymius, kurie buvo užfiksuoti nuotraukose (2023 m. kovo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas laikas nuo 00:19:26 iki 00:19:38). Be kita ko, svarbu paminėti ir tai, kad ekspertas paaiškino, jog metodai ir naudotos priemonės konkrečiai įvardinami tuomet, kada atliekami tam tikri instrumentiniai tyrimai, pavyzdžiui tiriama medžiagų sudėtis panaudojant mikroskopą ir pan., tuo tarpu šiuo atveju ekspertas nenaudojo specialių įrenginių tyrimui atlikti, o buvo naudotas kompiuteris ir skaičiuoklė (2023 m. kovo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas laikas nuo 00:33:58 iki 00:35:20). Apygardos teismo vertinimu, ekspertas V. Š., turintis trisdešimt aštuonerių metų patirtį atliekant ekspertinius tyrimus, išsamiai ir visapusiškai įvertino jam pateiktus duomenis ir padarė pagrįstas bei objektyvias išvadas dėl jam užduotų klausimų, susijusių su transporto priemonių susidūrimo mechanizmu bei eismo įvykio dalyvių veiksmais, kurie sąlygojo eismo įvykio kilimą. Atsižvelgiant į tai, pritartina skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodytiems argumentams, kad ekspertizės akte padarytos išvados yra nuoseklios ir neprieštaringos.

15. Kritiškai vertintini ir apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas negalėjo nurodyti kokiais objektyviais duomenimis remtasi padarant išvadą, kad traktoriui „FENDT“ važiuojant atbuline eiga, stovinčio „CASE“ sėjamosios ženklintuvas negalėjo atsidurti traktoriaus „FENDT“ galinio dešinio rato vidinėje dalyje, o būtų pervažiuotas traktoriaus „FENDT“ ratu. Kaip jau minėta, posėdžio metu apklaustas ekspertas V. Š. paaiškino, kad ekspertizės akte nurodytas išvadas jis padarė analizuodamas jam pateiktą bylos medžiagą. Iš ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertas šią išvadą padarė remdamasis būtent po eismo įvykio užfiksuota transporto priemonių išsidėstymo schema, pagal nuotraukose matomus paliktus transporto priemonių pėdsakus žemėje nustatė jų judėjimo trajektorijas ir įvertinęs transporto priemonių kontaktines vietas padarė išvadą, jog transporto priemonių susidūrimas įvyko traktoriui „CASE“ judant kairiojo posūkio kreivės trajektorija, kurią žymėjo tempiamos sėjamosios ženklintuvas, šalia stovint traktoriui „FENDT“, sėjamajai persislenkant link posūkio kreivės centro, sėjamosios ženklintuvas įsirėmė į stovėjusio traktoriaus „FENDT“ dešiniojo rato ratlankio vidinį išorinį paviršių, t. y. „CASE“ traktoriaus vairuotojas, apvažiuodamas stovėjusį traktorių „FENDT“ iš dešinės pusės, nepaliko tarpo tarp tempiamos sėjamosios ženklintuvo ir traktoriaus „FENDT“ rato. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad E. G. dirbamame žemės lauke, kuriame nebuvo jokių papildomų kliūčių, važiuodamas kairiojo posūkio trajektorija neįvertino saugaus atstumo apvažiuodamas stovinti R. G. traktorių „FENDT“, todėl jam nepavyko išvengti susidūrimo ir jis su traktoriaus „CASE“ sėjamąja kliudė traktoriaus „FENDT“ dešinės pusės rato ratlankio paviršių. Nors apeliantas bylą nagrinėjant apylinkės teisme pateikė konsultacinę išvadą, kurioje nurodoma, kad byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, leidžiančių nustatyti, dėl kurio vairuotojo veiksmų įvyko susidūrimas, tačiau būtent šioje konsultacinėje išvadoje pateikiama tik abstrakti eismo įvykio kilimo priežasčių analizė nurodant tris galimas skirtingas eismo įvykio kilimo versijas. Visgi, apygardos teismo vertinimu, ekspertizės akte ekspertas V. Š. vertino ne galimas eismo įvykio kilimo versijas, tačiau rėmėsi transporto priemonių išsidėstymo schema, eismo įvykio metu paliktais transporto priemonių pėdsakais bei kontakto metu paliktomis žymėmis, todėl šie duomenys visų aplinkybių kontekste jam leido suformuoti konkrečias išvadas dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo ir eismo įvykio kilimą sąlygojusių tam tikro eismo dalyvio veiksmų. Apygardos teismo įsitikinimą dėl ekspertizės akto objektyvumo sustiprina ir liudytojų L. G. bei M. G. parodymai juos apklausiant tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant apylinkės teisme, nes liudytojai patvirtino, jog R. G. vairuojamas traktorius „FENDT“ stovėjo, tuo tarpu E. G. vairuojamas traktorius „CASE“ judėjo, bei nurodė matę, kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens transporto priemonė atsitrenkė į nukentėjusiojo traktorių. Nagrinėjamu atveju apelianto skunde nurodoma eismo įvykio kilimo versija, teigiant, kad eismo įvykį sukėlė ne apeliantas, o R. G., yra bylos duomenimis nepagrįsta versija, kurią paneigia byloje surinkti ir apylinkės teismo nutartyje bei šioje apygardos teismo nutartyje aptarti įrodymai, todėl laikytina siekiu išvengti administracinės atsakomybės.

16. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. G. apeliaciniame skunde neišdėstė argumentų dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos dydžio ar jos netinkamo individualizavimo. Visgi apygardos teismas spręsdamas, kad E. G. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, konstatuoja, kad Institucija nustatė tinkamą paskirtos nuobaudos dydį, kuris yra proporcingas padarytam administraciniams nusižengimui ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. G. asmenybei, todėl aukštesnės instancijos teismas plačiau dėl paskirtos administracinės nuobaudos nepasisako.

17. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. skundas ir paliktas nepakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir pagrįsta, tuo tarpu ją keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl E. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėja Laima Šeputienė