- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- A15.-638-729/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00091-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. B., Viešame teismo
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.5.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.5.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 ir 2 dalis, 426 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. gegužės 1 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas A. B. už tai, kad jis 2020 m. balandžio 9 d., apie 19:10 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Bilviečio kaime, Piliakalnio gatvėje, vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), lenkė automobilį „Peugeot“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) lenkdamas jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino. Yra įformintas eismo įvykis 07-20-9523647. Automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Vairavo automobilį, kuris yra išregistruotas, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be privalomos techninės apžiūros. Tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14, 15, 219.1 punkto reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, ANK 415 straipsnio 2 dalyje (du nusižengimai), 426 straipsnio 1 dalyje nei 424 straipsnio 1 dalyje.
Administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai: 2020 m. gegužės 1d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 68-ANR_P-1044-2020, eismo įvykio dalyvių paaiškinimai, tarnybiniai pranešimai ir kiti administracinėje byloje esantys įrodymai.
Teismo posėdžio metu A. B. savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino ir nurodė, kad gailisi taip pasielgęs. Teisės vairuoti nėra įgijęs, transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo įgijęs savo reikmėms važinėti kaimo vietovėse, netyčia sukėlė eismo įvykį, o kadangi dėl žalos atlyginimo su „Peugeot“ vairuotoju nesutarė, be to, buvo sutrikęs ir išsigandęs, nuvažiavo iš šio įvykio vietos. Prašo, esant galimybei, pakeisti jam skirtiną baudą į viešuosius darbus, kadangi yra grįžęs iš užsienio, santaupų nebeturi, Lietuvoje įsidarbinti karantino metu negali ir neturės iš ko sumokėti paskirtos baudos.
Protokolą surašiusi institucija teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinio nusižengimo byloje esantys rašytiniai įrodymai ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai patvirtina tą aplinkybę, kad 2020 m. balandžio 9 d., apie 19:10 val. įvyko eismo įvykis Nr. 07-20-9523647, kurio metu apgadintas/sugadintas turtas, t. y. transporto priemonė „Peugeot“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) o padarytos žalos dydis neviršija 750 Eur. Eismo įvykyje dalyvavo transporto priemonė „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurią vairavęs A. B. yra kaltas dėl eismo įvykio, iš kurio pasišalino.
KET 219.1 straipsnyje nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. B. to nepadarė, pasišalino iš eismo įvykio, kurį pats buvo sukėlęs, vietos, tuo sutrukdydamas tinkamai užfiksuoti ir ištirti šį įvykį, tame tarpe – ir nustatyti jo blaivumą bei užtikrinti galimą jo vairuotos transporto priemonės konfiskavimą. Šie jo veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).
KET 15 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. B. vairavo transporto priemonę, kuriai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, todėl pripažintina, kad A. B. tokiais savo veiksmais pažeidė KET 15 punkto reikalavimus, todėl jo padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 2 dalyje, sudėtį – transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros vairavimas. Nors administracinio nusižengimo protokole ši ANK 415 straipsnio dalis A. B. inkriminuota du kartus, jo tuo pat metu padaryti du alternatyvūs šioje dalyje numatyti KET pažeidimai vertintini kaip vienas ANK 412 straipsnio 2 dalies pažeidimas ir į čia pažymėtas aplinkybes atsižvelgtina tik skiriant nuobaudą; todėl teismas, nagrinėdamas bylą ir vadovaudamasis ANK 617 straipsnio 2 dalimi, šį trūkumą pašalina, tinkamai nurodydamas šio kodekso straipsnius, kuriuose nustatyta atsakomybė už A. B. padarytus administracinius nusižengimus.
KET 226 punkte numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama <...> motorinėms transporto priemonėms <...> kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. B. vairuotas automobilis „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neapdraustas privalomuoju draudimu (b. l. 8), todėl šie A. B. padaryti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas.
KET 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. B. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs. Pripažintina, kad A. B. tokiais savo veiksmais pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, todėl jo padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, sudėtį – transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti. Nors šis ANK straipsnis administracinio nusižengimo protokole nenurodytas kaip ANK straipsnis, dalis, numatantys atsakomybę už pažeidėjui inkriminuotus veiksmus, aprašomojoje protokolo dalyje vairavimas neturint teisės A. B. yra inkriminuotas, tarp KET straipsnių šis ( 14 straipsnis) yra nurodytas, todėl teismas, nagrinėdamas bylą ir vadovaudamasis ANK 617 straipsnio 2 dalimi, šį trūkumą pašalina, nurodydamas visus šio kodekso straipsnius, kuriuose nustatyta atsakomybė už A. B. padarytus administracinius nusižengimus.
Tarp šių A. B. padarytų nusižengimų yra idealioji sutaptis (viena kurį laiką trunkančia veika padaryti keli nusižengimai), todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos nuobaudos už kiekvieną nusižengimą subendrinamos apėmimo būdu (ANK 38 straipsnis).
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). A. B. yra baustas administracine tvarka, tame tarpe – ir už vairavimą neturint teisės bei neblaiviam, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teismas atsižvelgia į A. B. padarytų pažeidimų daugetą, pavojingumą ir tai, kad šis asmuo, nebūdamas įgijęs teisės vairuoti, jau yra baustas už vairavimą neblaiviam, po to- perdavęs vairuoti transporto priemonę kitam neturinčiam teisės vairuoti asmeniui, paskirtų baudų nesumokėjęs. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. B. paskyrus sankcijose numatytas nuobaudas – artimas vidurkiui baudas.
Teismo posėdžio metu A. B. paprašė teismą pakeisti jam skirtiną baudą į viešuosius darbus, kuriuos jis yra pajėgus ir įsipareigoja atlikti savo gyvenamojoje vietoje. ANK 675 straipsnio 4 dalis numato teismui teisę, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, šio asmens prašymu ar sutikimu pakeisti visą ar dalį jam skiriamos baudos viešaisiais darbais. Šioje byloje nustatyta, kad A. B. yra nedirbantis, šiuo metu dėl koronaviruso karantino net neturi galimybių įsidarbinti, neturi jokių kitų pastovių pajamų ar nekilnojamojo turto, tačiau turi nesumokėtų baudų už anksčiau padarytus nusižengimus, kurių iki šiol iš jo nesugebėta išieškoti; todėl, jam sutinkant, skirtinos subendrintos nuobaudos pakeitimas į viešuosius darbus labiausiai atitiks ir padės įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus bei paskirtį.
ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, tačiau kadangi A. B. tokios teisės pažeidimo padarymo metu neturėjo, ši administracinio poveikio priemonė jam negali būti skiriama.
ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Ši teisės norma nėra imperatyvi, jos taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. A. B. už tokio pobūdžio nusižengimą administracine tvarka baudžiamas ne pirmą kartą, žinodamas, kad nėra įgijęs teisės vairuoti, nusipirko automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) tapo jo faktiniu savininku, ir jį vairavo tamsiu paros metu, sukeldamas autoįvykį ir iš jo pasišalindamas; įvertinus visa, kas išdėstyta, ši transporto priemonė turėtų būti iš jo konfiskuojama, tačiau byloje (policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose) esančiais duomenimis, policijai tą pačią 2020-04-09 dieną buvo pranešta apie šį automobilį, degantį Tauragės apskrityje, o 2020-05-01 nuvykus pas A. B., nustatyta, kad jis šio automobilio nebeturi, yra pardavęs dalims. Pažymėtina ir tai, kad šis automobilis po autoįvykio nebuvo iš A. B. paimtas, jis nebuvo įpareigotas ir jį saugoti. Dėl visų šių priežasčių jo konfiskavimas šiuo metu tiesiog nebeįmanomas, todėl ir netaikomas, į visas čia nurodytas aplinkybes atsižvelgiant, skiriant A. B. galutinės nuobaudos dydį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam už tai administracinę nuobaudą – 900,00 Eur baudą;
administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam už tai administracinę nuobaudą – 400 Eur baudą;
administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam už tai administracinę nuobaudą – 70 Eur baudą;
administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam už tai administracinę nuobaudą –40 Eur baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti, parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų ribose ir galutinę nuobaudą paskirti 900,00 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis ANK 37 straipsniu, paskirtą galutinę baudą pakeisti į 180 valandų viešųjų darbų, nustatant juos atlikti per šešis mėnesius nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 30 valandų.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.