- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-06
- Bylos Nr.
- 2A-1297-115/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Virginija Volskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Ieškovas
- M. R.
- Trečiasis asmuo
- L. R.
- Atsakovas
- D. R.
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė, Kęstutis Rakauskas
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-1297-115/2011
Teisėja Pelagėja Stonkienė Procesinio sprendimo kategorijos:
78.2.1.;.;121.2;
2010 m. sausio 6 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Romualdos Janovičienės, Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-469-96/2010 pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovui D. R., trečiajam asmeniui L. R., dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas M. R. patikslintu ieškiniu (b.l. 94,95) prašė priteisti iš atsakovo D. R. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1.100 Lt nuo 2008-07-01, kai tapo pilnametis, iki 2009-07-30, kol baigs vidurinę mokyklą, ir 1.500 Lt nuo 2009-09-01 iki 2013 m. birželio 30 d., kol mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje.
Nurodė, kad jis yra pilnametis. Teismo sprendimu jam iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas iki pilnametystės po 1000 Lt. Atsakovas jam išlaikymą teikė iki 2008-06-30 kol jam suėjo 18 metų. Nurodė, kad jis yra S. D. vidurinės mokyklos 12A klasės mokinys. Jis daug laiko skiria pamokų ruošimui, papildomiems užsiėmimams dėl to negali dirbti ir pats save išlaikyti. Nekilnojamojo turto ir pajamų neturi. Jį išlaiko motina L. R., kurios parama nepakankama. Jis išleidžia mėnesiui savo pragyvenimui 1528 Lt. 2009 m. vasarą jis įstojo mokytis Škotijoje į koledžą dieniniame skyriuje. Už mokslą mokėti nereikia, tačiau jam reikalingos lėšos pragyvenimui. Jam reikės į mėnesį apie 2200-2500 Lt. Dirbti jis negalės, nes paskaitų grafikas labai įtemptas, reiks daug mokytis, todėl jam reikalinga tėvų parama. Atsakovas (tėvas) dirba Švedijoje, gauna dideles pajamas, todėl gali skirti jam didesnes pajamas nei jo mama. Mano, kad tėvas jam kaip mokiniui gali skirti kas mėnesį 1100 Lt išlaikymą, o jam studijuojant po 1500 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas D. R. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti (b.l. 52-55). Nurodė, kad išlaikymą ieškovui kaip moksleiviui, nors ir pilnamečiui teikė. Nuo 2008m. liepos iki 2009m. vasario 1d. kas mėnesį pervesdavo po 1400 Lt į ieškovo motinos L. R. sąskaitą, nors privalėjo pervesti tik po 1000 Lt. Parūpino ieškovui mokslo pašalpą iš Švedijos: Švedijos institucijos nuo 2009-01-12 paskyrė ieškovui negrąžinamą studijų pašalpą 9450 Švedijos kronų (3150 Lt) už 2007-2008 mokslo metus S. D. vidurinėje mokykloje. Ieškovas 2008m. liepos mėnesį gyveno pas jį Švedijoje, buvo jo išlaikomas, kelionė į Švediją buvo apmokėta iš jo lėšų; ieškovui davė dar 1000 Lt. Pinigai buvo perduodami ir per atsakovo tėvus gimtadienio bei kitų švenčių progomis (po 200-500 Lt). 2008 m. atsakovo finansinė padėtis pablogėjo. Jis sukūrė naują šeimą, turi du nepilnamečius vaikus, žmona nedirba, yra aukštosios mokyklos studentė, pajamų (be pašalpos mokamos vaikams) negauna, turi papildomų išlaidų mokslams. Atsakovas moka bankui būsto paskolą. Mokant ieškovui išlaikymą nukentėtų jo šeimos (nepilnamečių vaikų) interesai. Teigė, kad ieškovas pats gali užsidirbti lėšų savo pragyvenimui,studijoms, o taip pat turi galimybę gauti paskolą mokslams ir nėra išnaudojęs visas protingas galimybes pasirūpinti reikalingomis lėšomis.
Tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje L. R. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti (b.l. 30-31). Nurodė, kad ji viena išlaiko sūnų, besimokantį Škotijos universitete, todėl reikalingos lėšos studijoms ir pragyvenimui. Jis dirbti negali, nes turi ruoštis paskaitoms. Ji gauna nedideles pajamas, išlaiko dar du vaikus, kurių vienas nepilnametis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo sūnaus M. R. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2009-09-01 iki sūnus baigs Škotijos Edinburgo universitetą, bet ne ilgiau nei jam sueis 24 metai; priteisė iš atsakovo 214,63 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžeto pajamas. Likusią ieškinio dalį atmetė (b.l.143-146).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas mokosi Škotijos universitete dieniniame skyriuje, yra ne vyresnis negu 24 metų, stipendijos negauna, turto ir savarankiškų pakankamų pajamų neturi, todėl jam reikalinga tėvų parama. Ieškovas pats savarankiškai pasirinko studijas Škotijoje ir atsisakė tėvo paramos, būti tėvo išlaikomam, jeigu jis pasirinktų studijas Švedijoje. Nors ieškovo studijos Škotijoje yra nemokamos, tačiau kas mėnesį yra mokamas studento mokestis, reikalingos lėšos kasdieniniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, sveikatai). Ieškovas neatsižvelgdamas į pragyvenimo lygį Lietuvoje, Švedijoje bei Škotijoje, bei savo tėvų turtinę padėtį, pasirinko studijas Škotijoje (kur pragyvenimo lygis yra aukštesnis negu Lietuvoje ir nieko nekainuotų pragyvenimas ieškovui gyvenant Švedijoje, būnant jo tėvo išlaikomam) perkeldamas tuo pačiu jo pilną išlaikymo naštą savo tėvams. Teismas sprendė, kad pats ieškovas, neišnaudojo visų protingų galimybių pasirūpinti lėšomis reikalingoms jo pragyvenimui, kadangi yra sveikas, darbingas ir turi galimybę ne tik studijuoti, bet ir dirbti po paskaitų, savaitgaliais, atostogų metu. Teismas sprendė, kad prašomo išlaikymo dydis yra akivaizdžiai per didelis, nes ir pats ieškovas turi prisidėti prie savo paties išlaikymo. Kadangi atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovo motinos, iš jo priteisė didesnę išlaikymo sumą ieškovui – 500 Lt nuo 2009 m. rugsėjo 1d. iki ieškovas baigs universitetą, bet ne ilgiau nei jam sueis 24 metai. Ieškovas su pradiniu ieškiniu kreipėsi į teismą 2009-05-14 todėl jam išlaikymas negali būti priteisiamas už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2009-05-13, nes išlaikymas pilnamečiui vaikui priteisiamas nuo jo kreipimosi į teismą dienos jeigu nustatoma, kad jam reikalinga parama ir jis mokosi atitinkamos mokslo įstaigos dieniame skyriuje. Teismas sprendė, kad ieškovas galėjo kreiptis su ieškiniu anksčiau ir nepateikė įrodymų, kad anksčiau ieškovui toks išlaikymas buvo reikalingas. Teismas nustatė, kad ieškovas mokėsi mokykloje dieniniame skyriuje 2009 m. gegužės, birželio mėn. ir tik už šiuos mėnesius galima būtų priteisti išlaikymą iš jo tėvų, jeigu ieškovui būtų reikalinga parama. Tačiau birželio pabaigoje atsakovas išsiuntė ieškovui čekį 3150 Lt jo išrūpintai ieškovui Švedijos mokslo pašalpai gauti. Liudytojas A. R. (atsakovo tėvas) parodė, kad ieškovui tėvas duodavo nuo 200 iki 500 Lt per jį: mokyklos baigimo, gimtadienio, švenčių progomis. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina, kad 2009 m. nuo gegužės 14 d., birželio mėn. ieškovui parama nebuvo reikalinga. 2009m. liepos, rugpjūčio mėn. ieškovas nesimokė, todėl teismas sprendė, kad ir į tėvų išlaikymą reikalavimo teisės neturi.
Šalies argumentai
Apeliantas (ieškovas) M. R. pateikė apeliacinį skundą (b.l.148-149), kuriuo prašo skundžiamą sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškinį visiškai. Nurodo, jog iš atsakovo čekio 3.150 Lt Švedijos mokslo pašalpai šiuo laikotarpiu nėra gavęs, byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. CNS sprendime dėl pašalpos studijoms nurodytas laikotarpis 2007-09-1-008-06-20, kai apeliantas buvo nepilnametis, sumos valiuta – kronos. Nors ši pašalpa paskirta, teigia jos negavęs. Nurodo, jog atsakovas teikdavo tik priteistą 1000 Lt išlaikymą, kol buvo nepilnametis. Todėl mano, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti išlaikymą nuo 2008 m. liepos, kai tapo pilnametis iki 2009 m. liepos 1 d., kai baigė vidurinę mokyklą. Nesutinka su teismo sprendimu ir dalyje, kuria priteista 500 Lt iki baigs Edinburgo universitetą, nes byloje nėra įrodymų, kad apeliantas gali gauti užsienio valstybės paskolą, kai šalyje negyvena vienas iš tėvų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad remtų apeliantą Švedijoje, tai vertina kaip gynybinę poziciją. Jei atsakovas sutiktų išlaikyti Švedijoje, vadinasi galėtų išlaikyti ir Škotijoje. Pažymi, jog išvyko mokytis, o ne dirbti, siekia tapti kvalifikuotu inžinieriumi. Todėl nepagrįsti teismo motyvai, kad apeliantas nėra išnaudojęs visų galimybių save išlaikyti. Pažymi, jog motina jį remia finansiškai, nors jos pajamos gerokai mažesnės už atsakovo, kuris įsigijo namą Švedijoje, turi du sklypus Vilniuje, Tarandėje, tai patvirtina teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo. Teigia, jog teiginys, kad iš atsakovo švenčių progomis gaudavo po 200-500 Lt neatitinka tiesos.
Atsiliepimas
Atsakovas D. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.155-157) prašė apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2008-07-01-2009-07-01 laikotarpiu ieškovas gyveno pas atsakovą Švedijoje, buvo pilnai išlaikomas ir dar gavo 3000 Švedijos kronų, kelionė taip pat buvo apmokėta atsakovo. Be to, ieškovui Švedijos institucijos skyrė 9450 Švedijos kronų (3150 Lt) pašalpą studijoms, pervestą į ieškovo sąskaitą Švedijoje, 2009 m. vasarą ieškovas dalį pinigų nusiėmė. Pažymi, jog švenčių progomis duodavo ieškovui po 500 Lt, todėl tuo laikotarpiu ieškovui paramos nereikėjo. Mano, jog teismas atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, nes atsakovas išlaiko mažamečius vaikus iš abiejų santuokų, turi įsipareigojimų SEB bankui dėl 4.515.000 kr (1.525.000 Lt) būsto paskolos gyvenamojo namo Švedijoje pirkimui. Teigia, jog jo šeimos pajamos yra mažesnės, nei teigia apeliantas (mažesnės nei minimalus vieno asmens pragyvenimo lygis Švedijoje), todėl akivaizdu, jog jis kaip tėvas neturi galimybių teikti ieškovui išlaikymo, nes jo šeimos padėtis pablogėtų. Pažymi, jog jei ieškovas būtų sutikęs mokytis Švedijoje, jis būtų galėjęs gyventi atsakovo namuose. Pažymi, jog užsidirbti pragyvenimui ieškovas gali vakarais, poilsio dienomis, atostogų metu, be to turi galimybę gauti pašalpą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantas (ieškovas) M. R. apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu, kuriuo tik iš dalies yra patenkintas jo ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, todėl prašo skundžiamą sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują- ieškinį patenkinti visiškai. Tačiau kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini.
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš tėvo po 1500Lt, už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2013-06-30, t.y. kol apeliantas mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje.
Kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino, kad Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX-2571), ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam nei 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad, aiškinant Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalies nuostatą, jog tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, yra skirta tėvų ir jų nepilnamečių vaikų santykiams reguliuoti ir nereguliuoja tėvų ir vaikų santykių po to, kai vaikai tapo pilnamečiai. Kartu teismas pažymėjo, kad šios konstitucinės nuostatos negalima aiškinti kaip reiškiančios, jog įstatymų leidėjas apskritai negali įstatymu nustatyti tėvų pareigos remti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, jeigu tokią pareigą galima pagrįsti. Įstatymų leidėjui apsisprendus įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni nei 24 metų, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams ir pan.). Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėtį, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatytoji parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Pažymėtina ir tai, kad pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo, taip pat turi būti konstatuotos aplinkybės, ar šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis (studijoms) atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti studijoms būtiną valstybės paskolą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas studijuoja Škotijoje aukštojoje mokykloje ir yra ne vyresnis nei 24 metai, savarankiškų pajamų neturi, todėl jam reikalinga parama, kurios jis reikalauja iš tėvo, prašant priteisti iš jo po 1500Lt kas mėnesį, nes motina paramą teikia gera valia.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį šioje dalyje tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo D. R. sūnui M. R. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2009-09-01 iki sūnus baigs Škotijos Edinburgo universitetą, bet ne ilgiau nei jam sueis 24 metai.
Apeliantas skundu prašo ieškinio reikalavimą patenkinti visiškai ir priteisti iš tėvo studijų laikotarpiui po 1500Lt kas mėnesį, kadangi jam reikalinga pragyvenimui suma per mėnesį sudaro 2200-2500Lt, o pats užsidirbti, gauti paskolą ar kitų pajamų galimybių neturi. Tačiau kolegija sprendžia, kad skundžiamas šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini.
Pažymėtina, kad paramos būtinumo sąvoka, nurodyta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX-2571), yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą, pajamas ir konstatavęs aplinkybes, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti paskolą mokslui finansuoti, tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams ir panašiai), taip pat įvertinęs tai, kad nustatytoji parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdyta.
Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino susiklosčiusią faktinę situaciją ir pagrįstai priteisė iš atsakovo 500Lt išlaikymą (paramą), atlyginant taip iš dalies su studijomis aukštojoje mokykloje susijusias pilnamečio sūnaus išlaidas. Nustatydamas priteistinos paramos dydį apeliantui, teismas jo tėvo turtinę padėtį faktiškai vertino pagal byloje esančių įrodymų visumą ir atsižvelgė ne tik į atsakovo gaunamas mėnesines pajamas, kurios sumokėjus mokesčių sudaro 12576Lt, bet ir į jo esamą šeimyninę padėtį, išlaikytinių skaičių, turimą turtą, su juo susijusias išlaidas, o taip pat kitas reikšmingas aplinkybes (b.l. 52-62, 67-80).
Iš pateiktų įrodymų matyti, kad tėvo turtinė padėtis nėra gera, nes jis šiuo metu turi du mažamečius vaikus, nedirbančią, studijuojančią žmoną ir didelę būsto(namo) įsigijimo paskolą. Sumokėjus palūkanas ir įmokas paskolai grąžinti, 4 asmenų atsakovo šeimos pragyvenimui, būsto išlaikymui ir teikiamoms paslaugoms apmokėti, kas mėnesį faktiškai lieka apie 6000Lt. Tai rodo, kad iš šios sumos ieškovui priteisus 1500Lt aiškiai pablogėtų paramą teikiančio tėvo ir kitų jo šeimos narių padėtis. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas pats savarankiškai pasirinko studijas Škotijoje ir atsisakė tėvo pasiūlymo mokytis Švedijoje, gyventi jo namuose, dėl ko faktiškai nebūtų būsto nuomos išlaidų, kurios Škotijoje sudaro 1200Lt.
Be to, atsakovas išsirūpino ieškovui paramą besimokant vidurinėje mokykloje ir nori padėti ją gauti studijoms, tačiau apeliantas tėvui nepateikė reikiamų dokumentų apie mokslą Škotijoje. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pats ieškovas neišnaudojo visų protingų galimybių paramai ar studijų paskolai gauti, įsidarbinti ir pačiam užsidirbti pragyvenimui Škotijoje reikalingų lėšų. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė apeliantui 500Lt dydžio kas mėnesį studijų užsienyje paramą ir tenkinti apeliacinį skundą, kuriuo prašoma priteisti 1500Lt paramą kas mėnesį, pagrindo nėra (CK 3.194 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis).
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš tėvo po 1100Lt, už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2009-07-30, t.y. kol apeliantas baigė vidurinę mokyklą.
Nustatyta, kad ieškovas M. R. pilnamečiu tapo 2008-06-30, o vidurinę mokyklą baigė 2009-07-30. Dėl šios aplinkybės ieškovas 2009-05-14 pareiškė ieškinį tėvui D. R., prašydamas priteisti išlaikymą iki mokyklos baigimo, nurodydamas, kad tėvas pagal teismo sprendimą išlaikymą teikė tik iki jo pilnametystės. Teismas šį ieškovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, tačiau apeliantas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.
Kolegija sprendžia, kad tenkinti apeliacinį skundą šioje dalyje pagrindo nėra. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad besimokant vidurinėje mokykloje ieškovui išlaikymas iki mokyklos baigimo galėjo būti priteistas tik nuo pareiškimo teismui padavimo dienos, kadangi CK 3.200str. numatytos nuostatos taikomos tik nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Tuo tarpu apeliantas į teismą kreipėsi tik 2009-05-14, todėl nuo šios datos jam ir galėjo būti priteistas išlaikymas, jeigu yra įstatyme numatytas pagrindas (CK 3.194str.3d.).
Kolegija mano, kad atsakovas išlaikymą apeliantui teikė ir jam tapus pilnamečiu, t.y. kol sūnus baigė vidurinę mokyklą. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad atsakovas siuntė vaiko motinai 400Lt daugiau, nei priklausė kito nepilnamečio vaiko išlaikymui, perduodavo pinigų sūnui pats ar per savo tėvą. Apeliantas pripažįsta, kad jis iš tėvo ir senelio yra gavęs tam tikras sumas pinigų, tačiau teigia juos priėmęs kaip dovanas, kurių pragyvenimui nepakako. Tačiau šie apelianto argumentai vertintini kritiškai, kadangi ieškovas į teismą anksčiau nesikreipė, o išlaikymą gavo ir iš savo motinos, be to buvo išvykęs pas tėvą į Švediją. Tai rodo, kad gaunamos paramos iš tėvo ir motinos ieškovui pilnai pakako. Apeliantui taip pat 2009 metų birželio mėnesį buvo išsiųstas 3150Lt sumai čekis, kurį atsakovas išrūpino Švedijoje, mokslo pašalpai gauti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nurodė, kad šiuos pinigus jis gavo tik prieš pora savaičių, nes anksčiau neturėjo sąskaitos banke. Tai rodo, kad apeliantas per visą mokymosi vidurinėje mokykloje laikotarpį iš tėvo gavo paramą, kurios pilnai pakako prisidėjimui prie jo išlaikymo, todėl ieškinys atsakovui šioje dalyje yra atmestas pagrįstai.
Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą , bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).
Vadovaujantis CPK 88 str.1 d. 3 p., 93, 96, 98 str., iš apelianto priteistinos atsakovo ir valstybės apeliacinėje teismo instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, o jų dydis negali būti pripažintas neprotingu ar nepagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-469-96/2010 palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo M. R. 800,0Lt atsakovui D. R. advokato ir 11,30Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.