Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarimo, kuriuo J. A. už:

administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą paskirta 10 Eur dydžio bauda;

administracinio nusižengimo, numatyto AKN 426 straipsnio 1 dalyje, paskirta 700 Eur dydžio bauda, ir, ANK 426 straipsnio 7 dalies pagrindu, - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintos ir J. A. paskirta galutinė 700 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 700 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams (ANK 38 straipsnio 2 dalis) už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 23 d. apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus ir važiuodamas pro stovintį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas KET reikalavimus.

J. A. manymu, jo padarytas nusižengimas nėra pavojingas, nes nukentėjusiajai J. S. buvo padaryta 200 Eur žala. Todėl jo veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Be to jis nukentėjusiajai dalį žalos atlygino. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš karto po įvykio ėmėsį aktyvių veiksmų tam, kad informuotų nukentėjusiąją apie padarytą eismo įvykį – ant jos automobilio priekinio stiklo paliko raštelį, kuriame nurodė savo kontaktus. Nors nukentėjusioji raštelio nerado, tačiau tai nepaneigia paties raštelio palikimo fakto.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymi, jog jis yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai – kaip atsakingas, darbštus, išmanantis savo darbą, sąžiningas ir drausmingas darbuotojas. Be to jis neteistas, praeityje nepadarė šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kaltės dėl padaryto nusižengimo neginčija. Šios aplinkybės patvirtina, kad J. A. nevengia atsakomybės. Įvertinus tai, kad jis ir J. S. sudarė turtinės žalos atlyginimo susitarimą ir J. A. jai atlygino 140 Eur, darytina išvada, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 punktas). Nors yra ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau, J. A. manymu, jos egzistavimas neužkerta kelio jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį.

J. A. atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis jo pažeidimo padarymo metu galiojusiu Administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 straipsniu, jis neturi būti laikomas baustas administracine tvarka, nes jam per metus iki 2017 m. vasario 18 d. nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Be to praeityje padaryti pažeidimai nėra pavojingi ar analogiški tam, dėl kurio priimtas skundžiamas nutarimas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymi, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga vykdyti darbines funkcijas. Nors iki šiol įmonėje jam pavyko rasti antraeilių darbų, tačiau egzistuoja reali tikimybė, jog J. A. gali prarasti darbą. Praradus darbą, jis prarastų vienintelį pajamų šaltinį, o be teisės vairuoti susirasti naują darbą labai sudėtinga. Be to darbas jo darbovietėje vyksta dviem pamainom. Jam į darbą tenka važiuoti arba anksti ryte arba iš jo grįžti vėlai vakare. Neturint teisės vairuoti, tai padaryti labai sudėtinga.

Tai pirmas jo tokio pobūdžio nusižengimas. J. A. nubaudimo pasekmes jaučia ir iki šiol, dėl padaryto pažeidimo prieš aplinkinius patyrė gėdos jausmą. Todėl prašo suteikti šansą įrodyti, kad padaryto nusižengimo pavojingumą jau įsisąmonino, suvokė ir ateityje daugiau administracinių nusižengimų nedarys. Taigi šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį.

Atsiliepimas į administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarimas teisėtas, pagrįstas, todėl paliktinas galioti nepakeistas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Ginčo dėl padarytų nusižengimų nėra. Su inkriminuojamais nusižengimais sutinka ir administracinėn atsakomybėn patrauktas J. A. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus nusižengimus. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.

ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui.

Taigi individualizuodami nusižengimą padariusiems asmenims skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pažymėtina, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), taikydama ANK 34 straipsnio nuostatas, kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Vadinasi ANK 34 straipsnio nuostatų taikymas, kaip ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas (neteko galios nuo 2017 m. sausio 1 d.) gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais. Susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, teismas daro išvadą, jog jokių išskirtinių ir išimtinių aplinkybių skirti švelnesnę, nei įstatyme numatyta, nuobaudą, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą - šioje byloje nėra. Jų apeliaciniame skunde nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.

J. A. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Jis, važiuodamas pro stovintį automobilį, jį apgadino ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aiškino, kad jis po apgadinto automobilio priekinio stiklo valytuvais paliko raštelį, kuriame nurodė savo kontaktus, tačiau nėra jokių tokį jo aiškinimą patvirtinančių objektyvių duomenų. Nukentėjusioji J. S. raštelio ant automobilio lango nerado, pareiškėjas jos neieškojo. Aplinkybės, kad J. A. ant apgadinto automobilio lango buvo palikęs raštelį, teismo posėdžio metu nepatvirtino ir liudytojas D. K., kuris informavo nukentėjusiąją apie įvykio aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji pati, praėjus dviem dienoms po įvykio, susirado J. A. – paliko jam raštelį už jo automobilio. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pats dėjo maksimalias pastangas tam, jog iš karto po įvykio surastų nukentėjusiąją ir atlygintų jai padarytą žalą.

Nors J. A. apeliaciniame skunde nurodė, kad, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis gali prarasti darbą, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Dėl padaryto pažeidimo galimai sumažėsiančios pajamos ir patiriami nepatogumai vykstant į darbo vietą ar grįžtant iš jo, nėra pakankamas pagrindas J. A. atžvilgiu neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tai, kad J. A. ignoravo jo padaryto nusižengimo pasekmes ir neįvertino, kad dėl jo padaryto nusižengimo gali nukentėti jo asmeniniai interesai, rodo nubaustojo neatsakingumą, kuris negali pateisinti teisės vairuoti transporto priemones neskyrimo ar termino sutrumpinimo.

Taigi apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą J. A., įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę, byloje nustatytas aplinkybes, įtakojančias nuobaudos individualizavimą, tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Taip pat atsižvelgė į tai, kad J. A. nusižengimą padarė būdamas baustas administracine tvarka. Praeityje jis buvo padaręs ne vieną nusižengimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Todėl pagrįstai konstatavo, kad nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte, bus pasiekti J. A. paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpiausiam įstatyme numatytam terminui - vieneriems metams.

J. A. veiksmais nukentėjusiajai J. S. buvo padaryta 200 Eur žala. Kaip matyti iš byloje esančio rašto, pareiškėjas nukentėjusiajai atlygino dalį padarytos žalos – 140 Eur. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog ši aplinkybė nesudaro pagrindo administracinės atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu dar labiau švelninti paskirtą nuobaudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar sumažinti atėmimo terminą. Švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas, t.y. teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo netaikymas ar termino sutrumpinimas, neatitiktų ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutarimą dėl J. A. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. A. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.