Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirbantis Raseinių miškų urėdijoje miškininku, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 181 str. 1 d.

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirbantis Raseinių miškų urėdijoje eiguliu, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 181 str. 1 d.

T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Raseiniuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, Darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis Kalnujų g. 2, Raseiniuose, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 181 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2013-04-29 iki 2013-05-02, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, suprasdamas, kad E. Š. ir T. G. veikia neturėdami teisėto pagrindo, t. y. ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims verčiant nukentėjusįjį R. B. perduoti 8000 eurų už 2013-04-28 pagrobto R. B. automobilio Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugrąžinimą, o to neįvykdžius bauginant, kad automobilis bus realizuotas, Raseinių mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavė nukentėjusiajam R. B. per E. Š. minėto turinio gautus nenustatytų asmenų reikalavimus ir bauginimus, tokiu būdu prisidėjo prie nenustatytų asmenų daromos ir įvykdytos nusikalstamos veikos prievartaujant turtą grynaisiais pinigais 8000 eurų pavidalu iš nukentėjusiojo R. B., nors R. B. nesutiko mokėti reikalaujamų pinigų ir jų nesumokėjo, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 1 d.

E. Š. buvo kaltinamas tuo, kad 2013-04-29 iki 2013-05-02, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, suprasdamas, kad T. G. veikia neturėdamas teisėto pagrindo, t. y. ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims verčiant nukentėjusįjį R. B. perduoti 8000 eurų už 2013-04-28 pagrobto jo automobilio Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugrąžinimą, o to neįvykdžius bauginant, kad automobilis bus realizuotas, Raseinių mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavė minėto turinio nenustatytų asmenų reikalavimus ir bauginimus, gautus iš T. G., R. M. tam, kad R. M. informaciją perduotų R. B., tokiu būdu prisidėjo prie nenustatytų asmenų daromos ir įvykdytos nusikalstamos veikos prievartaujant turtą grynaisiais pinigais 8000 eurų pavidalu iš nukentėjusiojo R. B., nors R. B. nesutiko mokėti reikalaujamų pinigų ir jų nesumokėjo, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 1 d.

T. G. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2013-04-29 iki 2013-05-02, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, suprasdamas, kad veikia neturėdamas teisėto pagrindo, t. y. ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims verčiant nukentėjusįjį R. B. perduoti 8000 eurų už 2013-04-28 pagrobto R. B. automobilio Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugrąžinimą, o to neįvykdžius bauginant, kad automobilis bus realizuotas, Raseinių mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavė per E. Š. nukentėjusiajam R. B. minėto turinio iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų gautus nenustatytų asmenų reikalavimus ir bauginimus, tokiu būdu prisidėjo prie nenustatytų asmenų daromos ir įvykdytos nusikalstamos veikos prievartaujant turtą grynaisiais pinigais 8000 eurų pavidalu iš nukentėjusiojo R. B., nors R. B. nesutiko mokėti reikalaujamų pinigų ir jų nesumokėjo, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 1 d.

Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog neprisipažįsta kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paaiškino, jog su R. B. iki pastarojo automobilio vagystės buvo draugai, artimai bendravo šeimomis. 2013-04-29 ryte jis gavo SMS žinutę iš R. B. žmonos, kad dingo jų automobilis. Apie dingusį automobilį jis pranešė pažįstamiems, tarp jų ir bendradarbiui E. Š.. Su R. B. po automobilio vagystės susitiko, kai perdavė lagaminą, kurį jam 2013-05-02 atvežė suvyniotą E. Š., liepė perduoti R., nes gal tai jo lagaminas. Jis neklausė E. Š., kaip lagaminas atsirado pas jį. Apie lagaminą jis parašė SMS žinutę K. B., rašė, kad atsirado daiktas ir kad jį pasiimtų. Po keleto minučių jam paskambino R. B., klausė, ar ten lagaminas, bet jis pasakė, kad atvažiuotų ir žiūrėtų pats. R. B. tos pačios dienos vakare atvažiavo ir pasiėmė lagaminą. Apie pinigus tąsyk jokios kalbos nebuvo. Jis lagamino nematė. Apie R. B. bendravimą su E. Š. ir T. G. jis nežinojo. T. G. jis nepažįsta. E. Š. panašiai po mėnesio atnešė raktelius, liepė paduoti R. B.. Su R. B. jis apie išpirką nekalbėjo, tačiau kalbėjo apie pavogto automobilio vertę, kiek nukentėjusysis už jį mokėjo (T IV, b. l. 102-103).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. M. davė analogiškus parodymus.

Kaltinamasis T. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino, parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo jo gimtadienis, žmona buvo padovanojusi kelionę į Karklę. Pakeliui namo iš Karklės jam paskambino A. K., paprašė susitikti. Grįžus į Raseinius, jie susitiko prie parduotuvės Maxima. Ten atvažiavo ir R. B., kuris pasakė, kad nerado savo mašinos ir pranešė policijai. Aiškino, kad nori atsipirkti mašiną, prašė tarpininkauti, tačiau jis paaiškino, kad negali padėti. Po to jam vis skambinėjo A. K., klausinėjo ar, gal ką sužinojo. Vėliau A. K. pranešė, jog R. B. pavogta mašina atsirado, bet už ją daug prašo. Po to įkalbėtas susitiko su A. K. ir R. B., kuriam sakė, kad nieko nežino, o pastarasis aiškino, jog už automobilį prašo 8000 eurų išpirkos, sakė, kad tai per brangu, minėjo įvairias pavardes, tarp jų ir Arbočiaus. Jis dar kartą R. B. paaiškino, kad negali niekuo padėti. Pats susitikimų su A. K. ir R. B. neorganizavo ir nieko nežadėjo. R. M. jis nepažįsta. Su E. Š. buvo susitikęs prie Maximos po pirmo susitikimo su R. B.. E. Š. jo klausė, gal ką žino apie pavogtą R. B. automobilį, tačiau jis atsakė, kad nieko nežino. Su R. B. bendravo vieną ar du kartus, t. y. kai paprašė padėti, ir kai atvežė lagaminą. Daugiau apie nieką nekalbėjo. Nurodė, jog neoficialių apklausų metu J. V. jį ,,spaudė“ duoti parodymus. Spaudimas pasireiškė kilnojimu iš kameros į kamerą. Apie pavogtą lagaminą nieko nežino, nematė (T IV, b. l. 99-100, 110-11).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. G. davė analogiškus parodymus.

Kaltinamasis E. Š. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad jam paskambino R. M. ir pranešė, kad pavogtas R. B. automobilis, kuriame buvo svarbus lagaminas. Prašė, jei ką sužinos, pranešti. Sakė, kad R. B. už pavogtą automobilį siūlo 20000 litų išpirką. Susitikęs T. G. jam apie tai papasakojo. Kitą dieną rado prie savo automobilio namų kieme lagaminėlį su rašteliu, kad išpirka už automobilį 8000 eurų ir reikia perduoti raktelius. Šio lapelio neišsaugojo, kam perduoti pinigus ir daiktus, kur juos palikti, nurodyta nebuvo, telefono numerio taip pat nebuvo. Kadangi su rašteliu rado ir lagaminą, suprato, kad tai gali būti R. B. lagaminas, o kalbama raštelyje apie pastarojo pavogtą automobilį. Tuomet jis lagaminą nuvežė pas R. M. ir pasakė apie pinigus bei raktelius. Vėliau susitiko su R. B., kuris jam padavė raktelius. Raktelių jis taip niekam ir neperdavė. Nieko negali paaiškinti, kodėl būtent po jo pokalbio su R. B. rado raštelį ir lagaminą. Ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, kad lagaminą gavo iš T. G., nes jam buvo grasinama, kad bus suimtas, buvo sulaikytas. J. V. jam liepė pasirašyti dokumentus. Jam grasino J. V.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu buvo 2013 m. birželio 5 d., tačiau protokole nurodoma, kad apklausa atlikta 2013 m. birželio 6 d. Tyrėja G. R. jam rodė, kur reikia pasirašyti ir kokius dokumentus. Sulaikytas jis buvo 2013-06-04. Jo pirminė apklausa vyko esant sulaikytam, nedalyvaujant gynėjui. Nukentėjusysis R. B. buvo apklausiamas jau po jo apklausų. Vėlesnėse apklausose davė parodymus kaip ir pirminėje apklausoje, nes taip patarė gynėjas. (TIV, b. l. 101-102, 110 ).

Ikiteisminio tyrimo metu E. Š. parodė (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka), jog R. B. gerai pažįsta nuo seno. Apie R. B. automobilio vagystę sužinojo iš bendradarbio R. M.. 2013 m. gegužės pradžioje R. M. dar paklausė, ar galėtų ką nors sužinoti. Jis atsakė, kad jei ką nors sužinos, praneš. Į T. G. nusprendė kreiptis greičiausiai kitą dieną, nes jį pažįsta nuo vaikystės, jo tėtis buvo komisaras, todėl ir nusprendė kreiptis į jį, kuris galėjo gauti informacijos. T. G. paskambino ir paklausė, ar jis gali ką nors sužinoti apie R. B. automobilį. Po kelių dienų jam paskambino T. G. ir pasakė, kad nori susitikti (Pastaba. E. Š. telekomunikaciniuose įvykiuose tokių skambučių neužfiksuota). Susitikus iš T. G. sužinojo, kad automobilio išpirkos kaina 8000 eurų, su savimi T. G. turėjo lagaminą iš pagrobto automobilio, kurį jam padavė, taip pat pasiūlė gauti iš R. B. automobilio raktą, nes be rakto gali būti padaryta daugiau žalos automobiliui. Lagaminą tą pačią dieną nuvežė R. M. į namus ir jam paliko. Jam pasakė, kad už automobilį reikalaujama 8000 eurų išpirka. Informaciją apie kainą perdavė R. M. asmeniškai, nes su R. B. iki tol bendravęs dėl automobilio nebuvo. R. M. pasakė, kad šią informaciją perduos R. B.. Tą pačią ar kitą dieną pas jį į namus atvyko R. B., jis buvo bendravęs su R. M., atgavęs lagaminą, ir atvežė automobilio raktą, nieko neklausinėjo, kam bus duodamas automobilio raktas, apskritai jokios informacijos R. B. apie išpirkos norinčius asmenis neklausinėjo, pats jam irgi nepasakojo. T. G. pavardės R. B. neminėjo, dėl pinigų R. B. sakė, jog pagalvos, o jis pažymėjo, kad garantijų, jog R. B. nebus apgautas, negali jokių duoti. R. B. išvyko ir tos pačios dienos vakare jam paskambinęs pranešė, kad pinigų nemokės, nes išpirkos suma per didelė, tačiau jis pasakė, kad niekuo padėti negali, jokių pinigų iš R. B. neėmė. Po pokalbio su R. B. jis nusiuntė T. G. SMS pranešimą su žodžiu „ne“ iš savo naudoto telefono abonento (Pastaba. E. Š. telekomunikaciniuose įvykiuose tokio pranešimo siuntimas neužfiksuotas). T. G. jam nieko neatsakė, daugiau su T. G. nebendravo, niekam iš R. B. gauto automobilio rakto neperdavė, raktas pas jį prabuvo apie savaitę, po to raktą nuvežė ir atidavė R. M. (T III, b. l. 4).

E. Š. pranešimas apie įtarimą pagal BK 178 str. 3 d. (automobilio vagystė, o ne turto prievartavimas) įteiktas 2013-06-05 (T III, b. l. 2), apklausos data nurodyta 2013-06-06 14.20-16.10 val. (T III, b. l. 3), jis BPK 140 str. tvarka sulaikytas 2013-06-04 15.00 val. (T III, b. l. 16), paleistas 2013-06-06 14.35 val. (T III, b. l. 17-18). Kaltinamojo E. Š. pareiškimas dėl melagingų parodymų, adresuotas prokurorui, gautas po susipažinimo su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą. Jis prašė atlikti papildomą apklausą, tačiau prašymas buvo atmestas, nurodant, jog nutarimas neskundžiamas (T III, b. l. 161-163, 170).

Nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2013 m. naktį iš balandžio 28 į 29 d. buvo pavogtas jo automobilis. Ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės sustabdytas, kalti asmenys nenustatyti. Mašina buvo pavogta be raktų, joje buvo likęs lagaminas su dokumentais. Apie vagystę jis nedelsiant pranešė policijai, E. Š., kitiems pažįstamiems ir draugams. Apie pavogtą automobilį bendravo su A. J.. Po to kilo mintis, jog apie tai gali žinoti T. G.. Žinojo, jog su pastaruoju bendrauja A. K., todėl jam paskambino ir paprašė, kad organizuotų susitikimą. Tą pačią dieną trise susitiko Raseiniuose prie Maxima parduotuvės. Jis pasakojo apie pavogtą automobilį, o T. G. atsakė, kad nieko nežino, jei sužinos, praneš, minėjo, jog kreipėsi į policiją. Po dienos jam paskambino R. M., klausė, ar reikia pagalbos, o atsakius teigiamai, įvardijo reikalaujamą už pavogtą automobilį sumą. Tą patį vakarą jis su žmona buvo nuvažiavę pas M., kur R. jam paaiškino, jog apie pinigus sužinojo iš E. Š., Taip pat, pasak R. M., E. Š. minėjo, jog reikia automobilio raktelius duoti, kad mašina būtų mažiau sulaužyta. Kitą dieną t. y. gegužės 1 d., jam paskambino E. Š., klausė ką darom, nes jį spaudžia, sutarė abu susitikti. Su kuriuo jis susitiko ir padavė pavogto automobilio raktelius, klausė, ar surinko pinigus. Jis E. Š. atsakė, kad pinigai bus, kai bus pavogtas automobilis. Panašiai po valandos susitikus dar kartą E. Š. paaiškino, jog pinigai turį būti gauti pirma, kad taip automobiliai neatsiiminėjami. Po šio susitikimo jis gavo žinutę, o gal skambutį, tiksliai pasakyti negali, kieno taip pat pasakyti negali, jog lagaminas iš pavogto automobilio yra pas R. M.. Pirma žinutę gavo žmona, jog lagaminas yra pas R. M.. Tuomet jis nuvažiavęs pas R. M. namo pasiėmė savo lagaminą, kurį buvo pateikęs apžiūrai ir policijai. Tą pačią dieną jam vėl paskambino E. Š., abu susitiko, ir jis pastarajam paaiškino, kad pinigų nemokės, tuomet apie 13.30 jam paskambino A. K. ir pasiūlė susitikti. Jis, A. K. ir T. G. susitiko tą pačią dieną aikštelėje prie dujų ūkio. Jis pasakė, kad pinigų neduos, o paminėjus Arbočiaus pavardę pokalbis nutrūko. T. G. dar klausė, ar juo pasitiki, kad perduotų pinigus. Vėliau, po kurio laiko jis su žmona svečiavosi pas M., kur R. jam atidavė automobilio raktelius, paaiškindamas, jog jų neprireikė. J. V., dirbusiam Raseinių rajono policijos komisariate, jis minėjo, jog atsirado lagaminas iš pavogto automobilio nedelsiant, kai jį pasiėmė iš R. M.. Apie atsiradusį lagaminą papildomai buvo apklaustas 2013 m. birželio 6 ar tai 7 d. Pirmųjų apklausų metu jo parodymai užfiksuoti teisingai, ko negali pasakyti apie apklausas, atliktas Kaune (T IV, b. 97-99, 112-113).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. B. parodė (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka), kad nuo 2013-04-28 21.00 val. iki 2013-04-29 4.00 val. buvo pavogtas jam priklausantis 45000 Lt vertės automobilis „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjęs ties (duomenys neskelbtini). Automobilyje buvo likę asmeniniai daiktai: tarp jų ir juodos spalvos odinis lagaminas. Po automobilio vagystės jis norėjo pats susisiekti su asmenimis, pavogusiais automobilį, kad išsipirktų automobilį. Tik 2013-06-06 apklaustas parodė, kad tuo tikslu 2013-04-29 nutarė kreiptis į T. G., tačiau jo kontakto neturėjo, tačiau žinojo, kad jis bendrauja su A. K.. Paskambino A. K. ir nuvyko su juo susitikti prie poliklinikos, kur paprašė T. G. telefono numerio, tačiau A. K. nesutiko duoti svetimo numerio, žadėjo paskambinti vėliau. Tą pačią ar kitą dieną paskambino A. K. ir pasakė, kad jis atvažiuotų prie prekybos centro Maxima. Atvykus į nurodytą vietą, aikštelėje stovėjo T. G. ir A. K.. Jis T. G. pranešė apie automobilio vagystę, pasakė, kad automobilyje buvo lagaminas, kad dėl automobilio nori kalbėti su žmogumi, kuris turės minėtą lagaminą. T. G. pažadėjo, kad susisieks su juo, jei ką sužinos. Tą patį vakarą iš R. M. (jis žinojo apie automobilio vagystę ir jo taipogi buvo prašęs duomenų apie galimą automobilio buvimo vietą) telefonu sužinojo, kad jis turi duomenų apie automobilį. Kas nori pinigų, R. M. neįvardino, taip pat pasakė, kad derybų nebus, nes rusai duoda tokią sumą, ir kad jei nori, kad automobiliui nebūtų pakenkta, reikia duoti automobilio raktą, o lagaminą iš automobilio grąžins bet kokiu atveju. Tuomet jis nuvyko pas R. M., iš kurio sužinojo, kad pinigų sumą jam nurodė E. Š.. Jis nutarė pagalvoti. Kitą dieną apie 10.00 val. jam paskambino E. Š. ir paragino apsispręsti. Tuomet jis nuvyko pas E. Š., iš kurio sužinojo galutinę 8000 eurų išpirkos kainą. E. Š. jis padavė automobilio raktą, kaip jam buvo sakęs R. M.. E. Š. jis pasakė, kad pinigai bus, tačiau nori garantijų, kad atgaus automobilį. E. Š. jam negarantavo. Maždaug už pusvalandžio iš sutuoktinės gavo SMS pranešimą, kad pas R. M. yra lagaminas. Jis nuvyko pas R. M. ir pasiėmė lagaminą iš pagrobto automobilio. R. M. jam pasakė, kad lagaminą jam atvežė E. Š.. Pasiėmus lagaminą, jam paskambino E. Š. ir pasakė, kad reikia susitikti. Jis nuvyko pas minėtą asmenį, kuris jam pasakė, kad pinigus reikėtų duoti avansu. Jis pasakė, kad pagalvos. Maždaug po dviejų trijų valandų jis paskambino E. Š. ir pasakė, kad išpirkos nemokės. Jis jam nieko nesakė. Dar po poros valandų, apie 17.00 val. paskambino E. Š. ir paklausė, ar nepersigalvojo, tačiau jis buvo apsisprendęs galutinai. Kitą dieną, t. y. 2013-05-02 apie 14.00 val., jam paskambino A. K. ir pakvietė susitikti. Apie 14.30 val. jis nuvyko susitikti su A. K., su kuriuo buvo T. G.. T. G. paklausė, ar mokės 8000 eurų. Jis T. G. atsakė, jog 8000 eurų nemokės, norėtų, jog pastarasis gautų pavogtą automobilį už 6000 eurų paaiškino, kad automobilio vyktų kartu ir mokėtų matydamas automobilį. Deryboms neįvykus, jie išsiskirstė. 2013-06-04 vakarodamas pas R. M. atsiėmė automobilio raktą. 2014-09-02 R. B. papildomai parodė, kad maždaug po trijų savaičių jis nuvažiavo pas R. M. ir šis atidavė automobilio raktą, kurį jis buvo davęs E. Š.. R. M. minėjo, kad E. Š. jam atvežė raktą. Po mėnesio po automobilio vagystės jam paskambino policijos tyrėja, kuri paprašė į policiją atvežti lagaminą. Jis tai įvykdė, tyrėjai nurodė, kad atgautuoju lagaminu jau naudojosi dvi savaites, jame buvo visi pagrobtieji daiktai ir dokumentai. Tyrėja su juo lagaminą apžiūrėjo ir grąžino. Iki 2013-06-06 jis nepranešė policijai, jog lagaminas atsirado, nes tikėjosi, kad atgaus automobilį. Kodėl E. Š. bendravo su juo tiesiogiai, o lagaminą ir raktą perdavė per R. M. paaiškinti negali. Jis neprisimena, ar atgautasis lagaminas buvo supakuotas ir iš pakuotės nebuvo galima suprasti, kad tai lagaminas. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus apie turto prievartavimą R. B. pirmą kartą davė 2013-06-06 11.35-13.20 val. (T II, b. l. 86, 90).

Liudytojas A. K. parodė, kad prieš keturis ar trejus metus jam paskambino R. B. ir klausė T. G. telefono numerio, atsakius, kad turi, prašė susitikti. Tuomet jis paskambino T. G., susitarė dėl susitikimo. Po to paskambino R. B., kuris pranešė, jog pavogtas jo automobilis. Trise susitiko Raseiniuose prie Maxima parduotuvės. R. B. klausė T. G., ar ką nors žino apie jo pavogtą automobilį. Jis ir T. G. atsakė, kad nežino, nieko negirdėjo. Panašiai po savaitės vėl visi trise buvo susitikę prie dujų ūkio. R. B. minėjo, kad automobilis lyg ir atsirado, jog už jį prašo nemažos išpirkos, kurios jis nemokės. R. B. T. G. sakė, jog duos mažesnę sumą ir prašė, kad padėtų rasti pavogtą automobilį. Į ką T. G. atsakė, kad nieko nežino, siūlė kreiptis į policiją. Abu susitikimus inicijavo pats R. B.. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi (T IV, b. l. 92-93).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė (parodymai garsinti BPK 276 str. tvarka), kad bendravo su R. B., jo prašymu suorganizavo susitikimą su T. G., kur dalyvavo ir jis. R. B. prašė sužinoti, kur yra jo pagrobtasis automobilis, apie pinigus kalbos nebuvo. T. G. pasakė, kad jei ką nors sužinos, pasakys. Po savaitės jam vėl paskambino R. B., pasakė, kad norėtų susitikti. Susitikęs pranešė, kad atgavo lagaminą iš pagrobtojo automobilio, o už automobilį norima 8000 eurų išpirkos. T. G. į tai atsakė, kad jei žino, kur ir už kiek galima atsiimti automobilį, ko nori iš jo. Tuomet R. B. paprašė T. G. padėti sumažinti išpirkos kainą iki 6000 eurų, tačiau T. G. pasakė, kad nežino, kur automobilis ir su kuo tartis. T. G. nesutiko duoti savo telefono numerio R. B., paaiškindamas, kad padėti negali ir nenori su juo turėti reikalų (T II, b. l. 120-122).

Liudytojas A. J. parodė, kad kalbėjo su R. B. apie jo pavogtą automobilį. Lyg ir buvo užsiminę, kad galbūt galėtų padėti T. G.. G. R. B. minėjo, jog yra prašoma išpirka už pavogtą automobilį (T IV, b. l. 93-94).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. parodė (parodymai garsinti BPK 276 str. tvarka), kad patarė svainiui R. B. dėl pavogto automobilio kreiptis pas T. G. (T II, b. l. 125-1426).

Liudytoja K. B. parodė, kad naktį iš 2013-04-28 į 29 d. pastebėjusi, jog pavogtas jai ir sutuoktiniui R. B. priklausantis automobilis, pažįstamiems ir giminėms parašė SMS žinutes ir paprašė pagalbos. Po kurio laiko, galimai gegužės 1 d., gavo R. M. arba jo sutuoktinės SMS žinutę, jog atsirado pavogtame automobilyje buvęs lagaminas, kuris yra pas jį. Apie tai ji pranešė sutuoktiniui, kuris nuvažiavo pas R. M. ir pasiėmė lagaminą. Grįžęs minėjo, jog R. M. jam paaiškino, kad lagaminą atvežė E. Š.. Dar po kelių dienų jai būnant darbe paskambino vyras ir pranešė, jog atsirado pavogtas automobilis, klausė ar mokėti prašomą išpirką. Vyras sakė, kad už automobilį prašoma 8000 eurų išpirka. Sumą jam nurodė E. Š., paskambinęs telefonu. Pavogto automobilio raktelius jiems grąžino R. M., kuomet svečiavosi pas juos namuose. Sakė, kad raktelius grąžino E. Š.. R. B. buvo perdavęs kažkam pavogto automobilio raktelius, nes automobilį pavogė be raktelių (T IV, b. l. 94-95).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. B. parodė (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka), kad iš sutuoktinio pasakojimų sužinojo, jog už pagrobtąjį automobilį reikalaujama 8000 eurų išpirkos, dėl išpirkos tarėsi su ja, tačiau ji pati išpirkos reikalavimo aplinkybių nežino, tačiau sutuoktinis buvo dėl to susitikęs su E. Š.. Praėjus dviem dienoms po automobilio vagystės gavo SMS pranešimą iš R. M., kuriame jis parašė, kad Romo lagaminas yra pas jį. Kiek jai žinoma, sutuoktinis lagaminą atsiėmė pas R. M. (T II, b. l. 141).

Liudytojas R. D. parodė, jog dirbo Raseinių rajono policijos komisariate, kuomet šioje byloje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Atlikdamas ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl R. B. automobilio vagystės, gavo įslaptintą informaciją, kad galimai T. G. yra prisidėjęs prie šios vagystės. Pats jokių BPK numatytų veiksmų neatliko. Ar buvo gauta duomenų, jog prie automobilio vagystės galimai prisidėjęs E. Š., neatsimena (T IV, b. l. 95-96).

Liudytojas J. V. parodė, kad dirbo Raseinių rajono policijos komisariate, kuomet šioje byloje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Prisimena, jog šioje byloje atlikinėjo kratą pas E. Š.. Kitų veiksmų neatsimena. Nei psichologinio, nei fizinio smurto kaltinamojo E. Š. atžvilgiu nenaudojo. Jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Galimai galėjo dalyvauti kokioje nors apklausoje (T IV, b. l. 96).

Liudytoja G. R. parodė, kad atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Apklausų metu J. V. nedalyvavo. Protokoluose neužfiksuotų asmenų procesinio veiksmo atlikimo metu nebuvo. Apie kaltinamiesiems daromą poveikį ji negirdėjo, nežino, nieko paaiškinti negali. Nei vienas iš kaltinamųjų jai nesakė, jog daromas poveikis. T. G. sulaikymo metu iš areštinių buvo kilnojamas atsižvelgiant į užimtumą ir darbo grafiką. Atliekant ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo įstaigai vadovavo viršininkas K. U., kontroliavo jos darbą, tačiau tyrimui vadovavo ir jį kontroliavo prokuroras. Tikslios E. Š. pirminės apklausos datos nurodyti negali. Mano, jog pranešimas apie įtarimą ir apklausa buvo vykdoma tą pačią dieną, galimai apklausos protokole neteisingai nurodyta data, įsivėlusi techninė klaida. E. Š. po sulaikymo buvo apklaustas per 24 val. Pirminėje jo apklausoje gynėjas nedalyvavo, nes BPK nenumatytas privalomas gynėjo dalyvavimas, o pats E. Š. gynėjo nepageidavo.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautos E. Š. naudotų abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), R. B. naudoto abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių informacija laikotarpiu nuo 2013-03-29 iki 2013-05-08. (T II, b. l. 29, 32).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautos R. B. naudoto abonento Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. naudoto abonento Nr. (duomenys neskelbtini), E. Š. naudoto abonento Nr.8~686 56908, T. G. naudoto abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. M. naudoto abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių informacija laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2013-06-07. (T II, b. l. 29, 32).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo išanalizuoti minėtų abonentų telekomunikaciniai įvykiai: palyginti su asmenų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Analizę atliko specializuotas policijos padalinys. Iš Kauno apskrities VPK Specialiųjų užduočių valdybos pateiktos analizės nustatyta, kad minėti abonentų naudotojai pažinojo vienas kitą iki tiriamų įvykių. Išanalizavus asmenų bendravimą iki tiriamų nusikalstamų veikų padarymo ir po jų (laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2013-04-28), nustatyta, kad tarpusavyje bendravo R. B., R. M. ir E. Š. bei T. G. su A. K.. Po tiriamų nusikalstamų veikų padarymo (laikotarpiu nuo 2013-04-29 iki 2013-06-07) R. B. bendravo su A. K. (13 skambučių), su R. M. (13 skambučių) bei E. Š. (7 skambučiai); A. K. bendravo su T. G. (90 skambučių), R. M. bendravo su E. Š. (25 skambučiai), tarp T. G. ir E. Š. buvo 1 skambutis (2013-04-19 12.17 val., kuomet E. Š. skambino T. G., t. y. iki automobilio vagystės). Apklausoje E. Š. nurodytas pokalbis su nukentėjusiuoju R. B., kuomet šis pranešė, kad nemokės išpirkos už automobilį, siuntė SMS pranešimą T. G. su žodžiu „ne“, E. Š. mobiliojo ryšio telefonu telekomunikacinių įvykių suvestinėje neaptikta, be to, telekomunikacinių įvykių informacija nepatvirtina E. Š. parodymo, kad praėjus kelioms dienoms po 2013-04-29 jam paskambino T. G., pasiūlė susitikti ir pasakė, kad už R. B. automobilį reikėtų mokėti 80000 eurų išpirką. Be to, sugretinus R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus su abonentų telekomunikacijų įvykiais, nustatyta, kad jie sutampa. Taip pat sugretinus R. B. parodymus, kad antrą susitikimą su T. G. per A. K. inicijavo pastarasis, matyti, kad 2013-05-02 pirma 13.02 val. R. B. skambina A. K., o tik po to A. K. 14.07 val. skambina atgal (T II, b. l. 37-44).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo taikytos procesinės prievartos priemonės: nuo 2013-06-06 buvo klausomasi 3 abonentų (Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 8(duomenys neskelbtini)) ir nuo 2013-07-05 abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių telefonais pagal dvi Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-06-06 nutartis bei vieną 2014-07-04 nutartį, tačiau šių priemonių taikymo metu ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų negauta. (T II, b. l. 48-53, 61,62).

2013-06-06 nukentėjusysis R. B. ikiteisminiam tyrimui pateikė odinį lagaminą, kuris po apžiūros 2013-06-06 grąžintas nukentėjusiajam. Apžiūrint lagaminą tyrimui reikšmingų duomenų negauta (T II, b. l. 15-20).

2013-06-06 buvo atlikta krata pas E. Š. gyvenamojoje vietoje, tačiau jos metu ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų negauta. (T II, b. l. 68, 69.).

2013-06-07 buvo atlikta krata pas T. G., tačiau jos metu ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų negauta (T II, 73,74 l.).

Ikiteisminis tyrimas dėl R. B. automobilio vagystės pradėtas 2013-04-29 (T II, b. l 8), sustabdytas (T III, b. l. 6).

Iš 2013 metų gegužės, birželio mėnesio tarnybinių pranešimų matyti, jog buvo gauta operatyvinių duomenų, kad su automobilio vagyste gali būti susijęs E. Š. (T III, b. l. 26, 49); jog Tadas G. R. B.per tarpininką perdavė pavogtame automobilyje buvusį lagaminą (T II, b. l. 70). Šie duomenys neišslaptinti.

LR BK 2 str. nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pagal LR BK 181 str. 1 d. atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Pastarasis alternatyvusis požymis apima įvairius kitokio turinio grasinimus, kurie pasireiškia kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal LR BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia.

Baudžiamosios teisės doktrinoje pripažįstama, kad turto prievartavimas gali pasireikšti ir tarpininkavimu, kas aktualu ir šiai bylai, kaip užmaskuota vertimo suteikti turtinę naudą forma. Turto prievartavimu gali būti pripažįstama veika, kai kaltininkas atlieka tarpininko vaidmenį tarp nukentėjusiojo, kuris nori susigrąžinti pagrobtą turtą, ir asmenų, reikalaujančių išpirkos už turto sugrąžinime

Tačiau teismų praktikos suformuota, kad tarpininko, į kurį kreipėsi pats nukentėjusysis, veikos pripažinimas turto prievartavimu turi remtis išvada apie jo bendrininkavimą, bendradarbiavimą su pagrobtu turtu disponuojančiais asmenimis. Tais atvejais, kai toks bendradarbiavimas nenustatytas, o tarpininkas veikia nukentėjusiojo prašymu ir atlieka tik techninę išpirkos ir informacijos gavimo - perdavimo funkciją, turto prievartavimo požymių nėra. Vien tai, kai toks tarpininkas nukentėjusiajam perduoda informaciją net apie pačios išpirkos reikalavimą ir net kaltininkams nuo nukentėjusiojo perduodą pačią išpirką, dar nereiškia kad vien dėl to tokio tarpininko veika turi būti pripažinta turto prievartavimu.

Dėl kaltinamojo R. M.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinimas R. M. buvo grindžiamas šiais įrodymais: įtariamojo E. Š. parodymais, jog jis perdavė lagaminą iš pagrobto automobilio bei informaciją dėl reikalaujamos pinigų sumos ir raktelių perdavimo, kad ši informacija būtų perduota nukentėjusiajam R. B.; nukentėjusiojo R. B. parodymais, liudytojos K. B. parodymais, kad lagaminą ir pagrobto automobilio raktus jis susigrąžino ir iš R. M., jog jis perdavė informaciją dėl reikalaujamos pinigų sumos ir raktelių perdavimo, tačiau teisminio nagrinėjimo metu kaltinimas nepasitvirtino.

Taip pat kaltinimas R. M. buvo grindžiamas duomenimis, jog buvo užfiksuota, kad šis asmuo telefonu bendravo su nukentėjusiuoju.

Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. M. savo parodymų nekeitė, jie buvo nuoseklūs. R. M. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, parodydamas, kad su nukentėjusiuoju R. B. iki pastarojo automobilio vagystės buvo draugai, artimai bendravo ne tik tarpusavyje, bet ir šeimomis. Su kaltinamuoju E. Š. jis kartu dirba. Pirmiausia jis gavo R. B. sutuoktinės telefonu siųstą žinutę, jog pavogtas R. B. automobilis, buvo prašoma pagalbos. Apie dingusį automobilį jis pranešė savo pažįstamiems, tarp jų ir E. Š.. 2013-05-02 pas jį namo atėjo E. Š., atnešė supakuotą lagaminą, kurį paprašė perduoti R. B., sakydamas, kad gal tai jo. Juodu nekalbėjo, iš kur tas lagaminas atsirado. Apie atsiradusį lagaminą jis žinute pranešė R. B. sutuoktinei, nurodydamas, kad atsirado daiktas. Po keleto minučių jam paskambino R. B., tos pačios dienos vakare atvažiavo ir lagaminą išsivežė, jo neišpakavo. Apie pinigus nei su E. Š., nei su R. B. nekalbėjo. Kažkur po mėnesio E. Š. jam atnešė raktelius, liepė paduoti R. B., ką jis ir padarė. Jis nežinojo, kad R. B. dėl pavogto automobilio taip pat bendrauja su E. Š. bei T. G.. Su R. B. kalbėjo tik, kad jis už pavogtą automobilį jį pirkdamas mokėjo 8000,00 eurų.

Šie R. M. parodymai, kaip minėta, yra nuoseklūs, be to susiję su kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, todėl pagrindo jais netikėti nėra.

Kaltinamasis E. Š. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodymų dėl lagamino ir raktų perdavimo aplinkybių nekeitė, paaiškindamas, jog lagaminą jis padavė R. M., pasakė apie pinigus. Po kurio laiko grąžino R. M. iš R. B. gautus automobilio raktelius.

Liudytoja K. B. patvirtino, jog gavo R. M. žinutę apie atsiradusį daiktą. Nukentėjusysis R. B. patvirtino, jog nuvažiavęs pas R. M. pasiėmė lagaminėlį, o po kurio laiko ir automobilio raktus. Atsiėmęs lagaminą iš R. M. sutuoktinis minėjo tik tiek, kad lagaminą jam perdavė E. Š., apie pinigus ji parodymų nedavė.

R. M. neigia perdavęs reikalavimus R. B. dėl 8000,00 eurų išpirkos už pavogtą automobilį, teigdamas, jog kalbėjo tik apie pavogto automobilio vertę, o ne išpirką, nors nukentėjusysis davė nuoseklius parodymus, kad būtent iš pirmojo R. M. sužinojo apie reikalaujamą išpirką. Kitų įrodymų, patvirtinančių tokius nukentėjusiojo R. B. teiginius, nėra, o visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vienarūšiais įrodymais, šiuo atveju vien tik nukentėjusiojo parodymais.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis R. M. gavo iš kaltinamojo E. Š. R. B. pagrobtame automobilyje buvusį lagaminą ir automobilio raktelius, kuriuos grąžino nukentėjusiajam R. B.. Šių nustatytų neginčytinų faktinių aplinkybių nepakanka padaryti pagrįstą išvadą apie kaltinamojo R. M. bendrininkavimą su pagrobtu turtu disponuojančiais asmenimis, akivaizdu, jog jis veikė nukentėjusiojo R. B. prašymu ir atliko tik techninę daiktų (lagamino ir raktelių) gavimo - perdavimo funkciją.

Visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad R. M. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl yra išteisintinas (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Dėl kaltinamojo E. Š.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinimas E. Š. buvo grindžiamas šiais įrodymais: paties parodymais, jog lagaminą iš pagrobtojo R. B. automobilio jam perdavė T. G., kuris taip pat pasakė išpirkos sumą 8000 eurų ir tai, jog reikalingi pagrobto automobilio rakteliai. Šią informaciją ir lagaminą jis perdavė R. M.. Vėliau R. M. grąžino pagrobto automobilio raktelius, kuriuos gavo iš R. B.. R. B. negarantavo, kad sumokėjęs išpirką už pagrobtą automobilį, jį susigrąžins. Taip pat kaltinimas jam buvo grindžiamas nukentėjusiojo R. B. parodymais, kad susitikimo su E. Š. metu, nukentėjusysis perdavė automobilio raktelius, kad pastarasis įvardijo reikalaujamą sumą 8000 eurų, kad R. M. jam sakė, jog reikalaujamą sumą jam perdavė, lagaminą atvežė E. Š..

Taip pat kaltinimas E. Š. buvo grindžiamas duomenimis, jog buvo užfiksuota, kad jis telefonu bendravo su kaltinamaisiais R. M., T. G. telefonu bendravo tarpusavyje, su nukentėjusiuoju.

Pirminės apklausos metu kaltinamasis E. Š. parodė, kad jam paskambino T. G. ir pasakė, kad nori su juo susitikti. Susitikus T. G. pasakė, kad už R. B. pavogtą automobilį reikalaujama 8000 eurų išpirka. Su savimi T. G. turėjo juodos spalvos lagaminą, apie jį nieko nesakė, tačiau pasakė, kad praneštų R. B. dėl 8000 eurų išpirkos ir jog geriau būtų, kad šis duotų pavogto automobilio raktelius, kad automobilis būtų mažiau sugadintas. Taip pat T. G. pasakė, jog reikia sužinoti, ar R. B. mokės pinigus. Lagaminą jis savo iniciatyva nuvežė pas R. M., nebuvo tikras, ar tai R. B. lagaminas iš pagrobtojo automobilio. R. M. lagaminą vežė, nes žinojo, jog jis bendrauja su nukentėjusiuoju. Rimvydui jis pasakė apie 8000 eurų išpirką už automobilį, jog prašomi rakteliai, kad nebūtų apgadintas automobilis. Vėliau pas jį atvažiavo R. B., jis jau buvo susigrąžinęs lagaminą ir pasikalbėjęs su R. M. bei atvežė automobilio raktelius. Sakė, kad dėl pinigų pagalvos, pasakys vėliau. Kuomet R. B. pasakė, kad pinigų už pavogtą automobilį nemokės, jis T. G. išsiuntė žinutę ,,ne“. Po kurio laiko nunešė pavogto automobilio raktelius R. M., jų taip niekam ir neperdavė.

Teisme įtariamasis E. Š. parodymus pakeitė iš dalies, paaiškindamas, jog R. B. lagaminą rado su rašteliu savo namų kieme prie automobilio, T. G. jam lagamino neperdavinėjo, apie pinigus nekalbėjo, automobilio raktelių neprašė.

Teismas laiko, kad pagrindo netikėti kaltinamojo Š. parodymais, duotais teisme, nėra. O ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus parodymus, jog kaltinamajam E. Š. lagaminą perdavė T. G., išsakęs reikalavimus dėl išpirkos ir raktelių perdavimo, vertina kritiškai ir jais nesiremia.

Pirma, nors ikiteisminio tyrimo metu su įtariamuoju E. Š. buvo atliekamas ne vienas procesinis veiksmas, pranešimas apie įtarimą T. G. iš esmės buvo grindžiamas vien įtariamojo E. Š. parodymais, tačiau nepaistant to, įtariamojo E. Š. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją atlikta nebuvo, nors su nukentėjusiuoju R. B. toks procesinis veiksmas buvo atliktas.

Antra, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pranešimas apie įtarimą E. Š. įteiktas 2013-06-05 jau po jo sulaikymo 2013-06-04. Iki šio procesinio veiksmo byloje buvo gautas nukentėjusiojo R. B. pareiškimas dėl automobilio vagystės, jo apklausa atlikta tik po įtariamojo E. Š. apklausos, ką patvirtino ir pats nukentėjusysis, minėdamas, jog komisariate matė įtariamojo E. Š. apklausos protokolą, pačiame apklausos protokole nurodytas laikas 2013-06-06 11.35-13.20 val. (T III, b. l. 78-79). G. R. parodė, kad E. Š. buvo apklaustas ir pranešimas apie įtarimą įteiktas per 24 val. po jo sulaikymo. Be to, iš kratos protokolo matyti (T II, b. l. 68), kad krata pas E. Š., dalyvaujant pastarajam buvo atlikta 2013-06-06 15.10-15-40, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis buvo apklausiamas įtariamuoju 2013-06-05, o ne kaip dėl techninės klaidos protokole nurodyta 2013-06-06. Pats R. B. minėjo, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus Kaune, buvo fiksuojama tai, ko reikia pareigūnams, prašė vadovautis parodymais, duotais Raseinių rajono policijos komisariate. Tai leidžia daryti išvadą, kad įtariamuoju E. Š. 2013-06-05 apklaustas nedalyvaujant gynėjui, nors jo laisvė buvo suvaržyta. Logiški ir jo parodymai, kad vėliau gynėjas patarė parodymų nekeisti. Prašymą dėl papildomos apklausos dėl neteisingų parodymų jis prokurorui pateikė ikiteisminio tyrimo metu, tačiau toks jo prašymas buvo atmestas.

Trečia, tokie kaltinamojo E. Š. parodymai susiję su kaltinamojo R. M. parodymais, kad E. Š. atvežęs lagaminą apie jokią išpirką nekalbėjo, tik padavė lagaminą, sakydamas, kad gal tai R. B., o taip pat ir kaltinamojo T. G. parodymus, jog jis lagamino E. Š. neperdavinėjo, apie raktelių perdavimą ir išpirką nekalbėjo. Tokie kaltinamųjų parodymai byloje sudaro vieningą visumą, atkreipiant dėmesį, kad nei kaltinamasis R. M., nei kaltinamasis T. G. parodymų nekeitė.

Ketvirta, nei vienos iš apklausų metu nukentėjusysis R. B. neparodė, kad būtų kalbėjęs su įtariamuoju E. Š., kas reikalauja išpirkos, kaip atsirado lagaminas iš pavogto automobilio.

Penkta, įtariamojo E. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog jis išsiuntė žinutę T. G. ,,ne“ po to, kai R. B. pranešė, jog pinigų nemokės, nepatvirtinti kitais įrodymais, esančiais baudžiamojoje byloje. Priešingai, išanalizavus telekomunikacijų įvykius, nustatyta, kad tokios žinutės E. Š. T. G. nesiuntė. Be to, telekomunikacinių įvykių informacija nepatvirtino E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jog 2013-04-29 jam skambino T. G., pasiūlė susitikti ir sakė, kad už R. B. automobilį reikėtų mokėti 8000,00 eurų išpirką.

Šešta, kaltinamasis T. G. parodė, nukentėjusiojo R. B. parodymai analogiški, jog jau pirmojo susitikimo metu 2013-04-29 juodu kalbėjo, jog apie automobilio vagystę pranešta policijai, todėl neįtikėtina versija, jog kaltinamasis T. G., žinodamas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, pats, o ne per kitus asmenis, neštų lagaminą iš pavogto automobilio ir jį kam nors perdavinėtų, išsakydamas reikalavimus dėl išpirkos ir raktelių.

Septinta, tokios kaltinamojo E. Š. versijos, jog lagaminą su rašteliu jis rado savo namų kieme prie automobilio, valstybinis kaltintojas nepaneigė. Šiuo atveju galioja asmens nekaltumo prezumpcija, kas reiškia, kad valstybinis kaltintojas turi įrodyti kaltinamųjų kaltę, o ne kaltinamais įrodyti, kad jis yra nekaltas.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis E. Š. perdavė kaltinamajam R. M. lagaminą iš R. B. pagrobto automobilio ir raktelius. Raktelius jam perdavė pats nukentėjusysis R. B.. Byloje neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad kaltinamasis E. Š. bendrininkavo, bendradarbiavo su pagrobtu automobiliu disponuojančiais asmenimis. Ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis E. Š. atliko tik techninę daiktų (lagamino ir raktelių) gavimo - perdavimo funkciją.

Visos abejonės yra vertintinos kaltinamojo naudai, todėl E. Š. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Dėl kaltinamojo T. G.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinimas T. G. buvo grindžiamas kaltinamojo E. Š. parodymais, kad reikalaujamą sumą už pagrobtą R. B. automobilį jam pasakė T. G., kad T. G. jam perdavė lagaminą iš pagrobto automobilio, kad nurodė pranešti R. B. reikalaujamą 8000 eurų išpirkos sumos ir kad gerai būtų sužinoti, ar R. B. mokės pinigus. R. B. parodymais, kad antras susitikimas su T. G. buvo pastarojo inicijuotas.

Taip pat kaltinimas T. G. buvo grindžiamas duomenimis, jog buvo užfiksuota, kad jis telefonu bendravo su liudytoju A. K., kaltinamuoju E. Š..

Tačiau šis kaltinimas teisme nepasitvirtino.

Kaltinamasis T. G. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius, tarpusavyje dėl esminių bylos aplinkybių susijusius parodymus, kad susitikimą dėl R. B. pagrobto automobilio inicijavo pats nukentėjusysis per A. K.. R. B. jis jokių reikalavimų dėl automobilio grąžinimo sąlygų neperdavė, išpirkos sumos nesakė, apie pinigus kalbėjo tik pats nukentėjusysis R. B.. Taip pat T. G. parodė, kad E. Š. iš R. B. pagrobto automobilio lagamino neperdavė, išpirkos sumų nesakė. R. B. abiejų susitikimų metu nieko nežadėjo, aiškino, kad niekuo padėti negali. Jau pirmo susitikimo metu R. B. jam pasakė, kad dėl automobilio vagystės kreipėsi į policiją.

Pagrindo netikėti šiais kaltinamojo parodymais nėra, nes jie tarpusavyje susiję su kita baudžiamosios bylos medžiaga, kurios viseto pagrindu susiejus, galima daryti pagrįstas išvadas.

Liudytojas A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė tokius pačius parodymus, jog abu susitikimus su T. G. inicijavo pats nukentėjusysis R. B.. Abiejų susitikimų metu jis girdėjo šių asmenų pokalbį, parodė, kad apie išpirką ir pinigus kalbėjo tik pats nukentėjusysis R. B., o T. G. aiškino, kad niekuo padėti negali, klausė, ko nukentėjusysis iš jo nori.

Kaltinamojo T. G. ir liudytojo A. K. teiginiai, jog abu susitikimus inicijavo nukentėjusysis R. B. patvirtini ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, o būtent sugretinus nukentėjusiojo R. B. parodymus apie tai, kad antras susitikimas buvo inicijuotas T. G., šie parodymai nepasitvirtino, nes iš abonentų telekomunikacijų įvykių analizės matyti, kad 2013-05-02 pirmas 13.02 val. A. K. skambino nukentėjusysis, o tik vėliau 14.17 val. jam paskambino minėtas liudytojas (T II, b. l. 43-44), todėl šioje dalyje nukentėjusiojo R. B. parodymai vertintini kritiškai ir teismas jais nesiremia.

Be to, ir pats nukentėjusysis R. B. neparodė, kad T. G. būtų įvardijęs reikalaujamą išpirkos sumą, jis tik klausė kaltinamojo T. G., ar šis negalėtų atgauti pavogto automobilio už mažesnę sumą, tačiau T. G. jam nieko nežadėjo, o paminėjus A. pavardę bendravimas visiškai nutrūko.

Teismas jau anksčiau yra pasisakęs dėl kalinamojo E. Š. parodymų vertimo ir motyvų, dėl ko vadovaujasi šio kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotais parodymais, dėl to pakartotinai šiuo klausimu nepasisako. Kaltinamojo E. Š. parodymus, jog jis iš kaltinamojo T. G. gavo informaciją apie 8000 eurų išpirką už pagrobtą automobilį bei informaciją dėl automobilio raktelių, jog gavo lagaminą įvertinus kritiškai, taip pat kritiškai įvertinus nukentėjusiojo R. B. parodymus, jog antras susitikimas buvo inicijuotas T. G., nesant duomenų apie pokalbių ir SMS žinučių turinius, kitų įrodymų, jog kaltinamasis T. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, baudžiamojoje byloje nėra.

Remiantis teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais, darytina išvada, jog neįrodyta, kad kaltinamasis T. G. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Dėl nukentėjusiojo R. B. parodymų

Nors pagrindo netikėti nukentėjusiojo R. B. parodymais, išskyrus tuos, kuriuos teismas jau įvertino kritiškai, o būtent dėl antrojo susitikimo iniciatoriaus su kaltinamuoju T. G., nėra, tačiau vien nukentėjusiojo parodymų padaryti pakankamą ir pagrįstą išvadą dėl kaltinamųjų kaltės, nepakanka, t. y. apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas tik nukentėjusiojo parodymais, kurių nepatvirtino jokie kiti byloje surinkti duomenys, bei atsitiktiniais sutapimais, kuriuos tarpusavyje siejant, neįmanoma nustatyti vienareikšmių neginčytinų įvykio aplinkybių.

Be to, teismų praktikos suformuota, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Byloje neginčytinai nustatytos faktinės aplinkybės (tam tikri fragmentai) neleidžia juos tarpusavyje susieti ir padaryti pagrįstą išvadą dėl visų esminių aplinkybių ir kaltinamųjų kaltės.

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu kaltinamiesiems, iš kaltinamųjų valstybės naudai nepriteistinos.

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį nukentėjusiajam R. B. jo turėtos išlaidos atstovui advokatui A. K. už teiktas teisines paslaugas, iš kaltinamųjų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M. išteisinti pagal LR BK 181 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. Š. išteisinti pagal LR BK 181 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

T. G. išteisinti pagal LR BK 181 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.