- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- 1-100-490/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-69560-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Kaltinamasis
- R. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-69560-15 ir, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir 140 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2015 m. gruodžio 19 d., apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – kartu su juo gyvenančia sugyventine L. L. metu, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai L. L. į dešinį šoną, delnu vieną kartą į veidą, taip sukėlė nukentėjusiajai L. L. fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2d.
Be to, jis 2015 m. gruodžio 19 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, prie lauko durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia abejomis rankomis sugriebęs nukentėjusiajai – kartu su juo gyvenančiai sugyventinei – L. L. už kaklo, jį spaudė, po to pargriovė sugyventinę ant grindų ir koja ne mažiau kaip du kartus įspyrė jai gulinčiai į veidą ir ranką. Tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai L. L. fizinį skausmą ir padarė jai nubrozdinimą dešinio skruosto srityje, nubrozdinimą kaklo priekyje dešinėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.
R. M. apklausos protokolu nustatoma, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusioji L. L. yra jo sugyventine, su kurią jis gyvena kartu nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena ir du Lauros mažamečiai vaikai. Įvykio dieną su L. L. jie buvo namuose ir turėjo svečių : pas juos svečiavosi L. sesuo S. ir L. draugė V.. Vakaro metu, tikslaus laiko nurodyti negali, neprisimena, jis su S. virtuvėje vartojo alkoholį – gėrė degtinę ir klausėsi muzikos, o L. su drauge V. kambaryje gėrė kavą. Po kurio laiko L. atėjusi į virtuvę papriekaištavo jam dėl per garsiai klausomos muzikos ir ištraukė laidus iš rozetės. Tarp judviejų kilo konfliktas. Konflikto metu jis kumščiu vieną kartą sudavė L. į dešinį šoną ir vieną kartą delnu į dešinį skruostą. S ir V juos išskyrė, tačiau jie tarpusavyje ir toliau barėsi. L pasakius, kad jei jis nemoka gerti, ji iškvies jam policiją. Tai išgirdęs, jis išėjo iš namų. Vaikščiodamas prie namo pastebėjo atvykusį policijos automobilį, todėl namo tuo metu nėjo, nenorėjo būti sulaikytas. Apie 22 val., grįždamas po kelių valandų nuo įvykusio pirmo įvykio į namus, laiptinėje sutiko L su vaikais, seserimi S ir drauge V. Jos ėjo nešinos daiktais, jis suprato, kad L. susiruošė išvažiuoti pas tėvus. Tai pamatęs, jis supyko, sugriebė L. už striukės kaklo srityje, po ko L. nugriuvo ant grindų. L. gulinčiai ant grindų, jis koja įspyrė kelis kartus, kur pataikė, negali nurodyti. Įvykio metu buvo neblaivus. Nuo L. buvo atitrauktas kažkurios iš merginų. Dėl kilusio triukšmo į laiptinę buvo išėjęs kaimynas. Nuoširdžiai gailisi, padaręs nusikalstamas veikas, sugyventinės L jis atsiprašė. Gailisi padaręs nusikaltimus (b. l. 69–71).
Nukentėjusiosios L. L. apklausos protokolu nustatoma, kad R. M. yra jos sugyventinis, su kuriuo gyvena kartu nuomojamame bute. Kartu su jais gyvena ir jos mažamečiai vaikai. 2015 m. gruodžio 19 d. ji su sugyventiniu buvo namuose, turėjo svečių. Pas juos svečiavosi jos sesuo S. ir draugė V. S.. R. tą dieną buvo išgėręs degtinės ir virtuvėje toliau su jos seserimi S. vartojo alkoholį. Ji su drauge V buvo kambaryje. Kuomet R virtuvėje garsiai klausėsi muzikos, ji atėjusi į virtuvę ištraukė iš rozetės kištuką, nenorėdama turėti problemų su kaimynais. R dėl tokio jos elgesio jai priekaištavo ir liepė išeiti iš buto. Kuomet ji užėjo į virtuvę pasiimti krepšelio, R jai sudavė du kartus kumščiu į dešinę kūno pusę ir delnu į veidą. Dėl suduotų smūgių jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuo metu virtuvėje buvo tik dviese. Išgirdusios triukšmą į virtuvę atbėgusios S ir V atitraukė nuo jos R. Ji atėjusi į kambarį, bet pamačiusi, kad R nenusiramino, apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112. R tai išgirdę, iš buto pabėgo. Atvykus policijos pareigūnams, ji su pareiškimu kreipėsi dėl įvykio. Po to susidėjo savo daiktus ir su vaikais, seserimi S ir drauge V susiruošė važiuoti į kaimą. Laiptinėje ją vėl užpuolė R. M., kuris, sugriebęs abejomis rankomis jai už kaklo, pargriovė ją ant grindų ir gulinčiai įspyrė į dešinę veido pusę, po to įspyrė į dešinę ranką. S su V gindamos ją, atitraukinėjo nuo jos R. M.. Ji išbėgo į kiemą, R. iš paskos jos, ji vėl sugrįžo atgal į laiptinę. R. į laiptinę nebesugrįžo. Kažkuris iš kaimynų, kurie išėjo į laiptinę dėl triukšmo, padėjo jai sukrauti į automobilį daiktus ir ji išvažiavo. Dėl R. M. veiksmų laiptinėje ji patyrė sužalojimus kaklo ir veido srityse bei juto fizinį skausmą. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 1–2, 30–32, 33–34, 36–37, 78).
Liudytojos V. S. apklausos protokolu nustatoma, kad 2015 m. gruodžio 19 d., apie apie 18.30 val., ji atvažiavo į svečius pas draugę L. L.. Namuose tuo metu buvo L. su sugyventiniu R. ir vaikais bei L. sesuo S.. Ji su L. buvo kambaryje, kur vaišinosi arbata, o S. kartu su R. buvo virtuvėje ir gėrė alkoholį. R., būdamas virtuvėje, garsiai paleido muziką (per kolonėlę), tuomet L. paprašė, kad jis sumažintų garsą, kadangi nenorėjo problemų su kaimynais. Dėl to tarp jųdviejų kilo konfliktas. Apklausos metu negalėjo pasakyti, dėl ko tiksliai L. nuėjo į virtuvę, tačiau ji sugrįžo su paraudimu veido vienoje pusėje, todėl ji supratusi, kad R. sudavė L. į veidą. Kuomet kilo L. ir R. konfliktas, ji iš karto pasiūlė L. važiuoti į kaimą, nes matė, kad geruoju konfliktas nesibaigs. Po įvykio L sutiko važiuoti į kaimą ir nuėjo į virtuvę pasiimti krepšelio daiktams. Būdama kambaryje ji išgirdo L riksmą, nuėjusi į virtuvę pamatė, kad L susirietusi išėjo iš virtuvės, ji buvo rankomis užsiėmusi už dešinio šono, negalėdama pasakyti nė žodžio. Paklausus R kas atsitiko, pastarasis atsakė, kad „nieko“. Joms kraunant L daiktus, į kambarį vėl sugrįžo R, kuris vėl norėjo suduoti L, tačiau ji su S. L. apgynė. Tuo metu L paskambino bendrosios pagalbos telefonu. R ir toliau elgėsi įžūliai (išmėtė iš spintos L drabužius, mėtė kambaryje buvusius daiktus). Kuomet R trumpam išėjo iš kambario, ji paskambino į pagalbos centrą. Kokiu momentu ir būdu R pasišalino iš buto, ji nepastebėjo, bet numano, kad pro balkoną, nes butas yra 1-ame aukšte. Apie 22 val. jos trise kartu su vaikais ir nešinos daiktais išeidinėjo iš buto. Tik atidarius laiptinės duris, tačiau nespėjus išeiti, R. M. vėl užpuolė L, t. y. pargriovė laiptinėje ją ant grindų ir pradėjo spardyti, kiek tiksliai sudavė L smūgių, negali pasakyti. Ar R taikėsi spardydamas, nežino, tačiau vienu iš smūgių pataikė L į veidą, ant jos veido buvo sužalojimas–nubrozdinimas. Ji su S atitraukė R nuo L. S šaukė: „kvieskit policiją“. Kažkas iš kaimynų iškvietė policiją. R pasišalino. Jos palaukusios apie pusvalandį policijos pareigūnų, tačiau taip jų ir nesulaukusios, išvažiavo (b. l. 49–50).
Liudytojos S. S. apklausos protokolu nustatoma, kad 2015 m. gruodžio 19 d., dienos metu ji su vaikais svečiavosi pas seserį L. L.. Namuose buvo ir sesers sugyventinis R. M.. Vėliau atvažiavo sesers draugė V. V su L buvo kambaryje, gėrė arbatą, o ji kartu su R buvo virtuvėje, kur vartojo alkoholį – gėrė degtinę. R, būdamas virtuvėje, pradėjo garsiai klausytis muzikos, todėl L atėjusi į virtuvę paprašė, kad jis pritildytų muziką, nes nenorėjo problemų su kaimynais. R atsisakė patildyti muziką, todėl tarp jų kilo konfliktas, kurio metu L atėmusi iš R pultelį grįžo atgal į kambarį. Kaip vyko konfliktas bute, ji nelabai pamena ir nematė. Ant L veido sužalojimų nepastebėjo. Vėliau L jai pasakė, kad R jai sudavė ir kad ji nori važiuoti su vaikais į kaimą. Pamena, kad R trukdė L rinktis daiktus. Kas iškvietė policiją, negali pasakyti. Pamena, kad atvykus policijos pareigūnams, R buvo iš buto pasišalinęs. Mano, kad jis pabėgo pro balkoną. Jos visos susiruošė važiuoti į kaimą. Užpuolimo momento laiptinėje ji nematė, nes buvo grįžusi iki buto. Išgirdusi V riksmą, sugrįžusi pamatė ant grindų gulinčią L, kurią R laikė prispaudęs koja. V bandė atitraukti R nuo L, todėl ji jai padėjo. Kadangi laiptinėje buvo kilęs didelis triukšmas, iš butų pradėjo išeidinėti kaimynai, todėl R pasišalino. Ji matė sužalotą L veidą ir kaklą. Kažkas iš kaimynų padėjo joms surinkti daiktus, vaikus ir palydėjo iki L automobilio, nes ji bijojo pakartotinio R užpuolimo (b. l. 46–47).
Liudytojo A. V. apklausos protokolu nustatoma, kad 2015 m. gruodžio 19 d., apie 22 val., būdamas namuose ir laiptinėje išgirdęs triukšmą, nusprendė pasižiūrėti, kas vyksta. Nulipęs į pirmą aukštą prie atidarytų buto Nr. 17 durų pamatė išmėtytus daiktus ir šio buto nuomininkę kartu su mažamečiais vaikais. Ji pasipasakojo, kad sugyventinis jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, smaugė. Taip pat ji nurodė, kad kai ji apie įvykį pranešė pareigūnams, tai sugyventinis pabėgo iš buto iki atvykstant policijai, o vėliau sugrįžęs vėl užpuolė ją laiptinėje. Jis iškvietė policiją, tačiau pareigūnų nesulaukęs, jis po 20 min. nuėjo namo. Matė, kad vienas iš kaimynų padėjo moteriškei su vaikais ir daiktais išeiti iš laiptinės, mano, kad pastaroji bijojo sugyventinio. Kartu su nukentėjusiąja buvo, kaip jis suprato, jos sesuo ir draugė. Paties įvykio laiptinėje jis nematė (b. l. 53–54).
Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatoma 2015 m. gruodžio 19 d. įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (b. l. 1–3).
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. raštais Nr. 41D(K)-1925 ir Nr. 41D(K)-1933 nustatoma, kad 2015 m. gruodžio 19 d. 20.26 val. ir 20.40 val., Centro informacinėje sistemoje užfiksuoti L. L. pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Pateikti skambučių pranešimų garso įrašai, kurie buvo išklausyti ir sudaryta pokalbių stenograma (b. l. 13-15, 19-21). Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2015-12-29 raštu Nr. 41D(K)-1932 nustatoma, kad 2015 m. gruodžio 19 d., 22.01 val. ir 22.05 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuoti A. V. pranešimai. Pateikti skambučių pranešimų garso įrašai, kurie buvo išklausyti ir sudaryta pokalbių stenograma (b. l. 23-26).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadomis Nr. G3506/2015(02) ir Nr.pG3506/2015(02) nustatoma, kad L. L. nustatyta nubrozdinimas dešinio skruosto srityje, nubrozdinimas kaklo priekyje dešinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas rodo, kad jie galėjo būti prieš daugiau nei parą iki teismo medicinos apžiūros. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. L. L. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vieno (ar daugiau) trauminio (-ių ) poveikio (-ių). Sužalojimų padarymo metu tiriamojo galėjo būti įvairiose padėtyse (b. l. 41, 44).
Tokiu būdu byloje aukščiau ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. M. panaudojo fizinį smurtą – smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė savo sugyventinei L. L. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą, t. y. jis padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę. R. M. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3d.), jis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 76–79); Jo atsakomybę lengvina aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti, paskiriant alternatyvią bausmę – laisvės apribojimą.
Kaltinamajam iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliktina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, po to – ji baigtina taikyti ( BPK 139 str. 3 d.).
Daiktiniai įrodymai – elektroninė laikmena su pranešimų garso įrašais (CD kompaktinė plokštelė), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos (BPK 94 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendžia:
R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. dėl nusikaltimo, padaryto 2015-12-19 20.15val., ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. dėl nusikaltimo, padaryto 2015-12-19 22val., ir nubausti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės ir subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;
2) per teismo paskirtą laiką neatlygintinai išdirbti 80(aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Išaiškinti R. M., kad jis per bausmės atlikimo laiką privalo :
be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; įvykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo teismo įpareigojimus.
Kardomąją priemonę R. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, po to – ją baigti taikyti.
Daiktinį įrodymą – elektroninę laikmeną su pranešimų garso įrašais, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.