Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-02-06 · Civilinė byla Nr. e2-4519-925/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-06
Bylos Nr.
e2-4519-925/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00036-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Ieškovas
„PlusPlus Capital“ AS
Atsakovas
J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4519-925/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00036-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; (S) 2.6.1.5; 2.6.3; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui J. (J.) G. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas „PlusPlus Capital“ AS kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. (J.) G., prašydamas priteisti iš atsakovo 8 633,40 Eur negrąžintą kreditą, 25,90 Eur sutarties administravimo mokestį, 536,71 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 755,42 Eur delspinigius, 7,85 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 8 633,40 Eur, už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 2020 m. sausio 20 d. teisme gauta procesinių dokumentų įteikimo pažyma, kurios duomenimis procesiniai dokumentai įteikti atsakovo darbovietės administracijai 2020 m sausio 17 d. (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. Esant ieškovo prašymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. AS „Bigbank“ ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kurios pagrindu pradinis kreditorius atsakovui suteikė 10 000,00 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2024 m. kovo 12 d., mokant pastovias mėnesio įmokas. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punktą, kredito gavėjas sutarties mokėjimo grafike nurodyta tvarka ir terminais įsipareigojo kredito davėjui grąžinti bendrą finansuojamą sumą, sumokėti palūkanas ir mėnesinį administravimo mokestį (iš viso 13 024,51 Eur). Prisiimtų įsipareigojimų atsakovas tinkamai nevykdė ir liko skolingas pirminiam kreditoriui AS „Bigbank“ 8 633,40 Eur pradelsto negrąžinto vartojimo kredito. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinis kreditorius 2019 m. liepos 2 d. sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą ir panaudotą kreditą pradiniam kreditoriui ar ieškovui (CPK 178 ir 185 straipsniai).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pirminio kreditoriaus AS „Bigbank“ ir ieškovo AS „PlusPlus Capital“ 2018 m. lapkričio 11 d. buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovui perėjo reikalavimo teisė į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal minėtą sutartį, faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena – 2019 m. liepos 18 d.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-469/2010).

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Remiantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas negrąžino 8 633,40 Eur jam suteikto kredito dalies ir 25,90 Eur sutarties administravimo (vartojimo kredito) mokesčio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovui priteisiama 8 633,40 Eur dydžio negrąžinto kredito dalis ir 25,90 Eur vartojimo kredito mokestis (Portfelis Nr. 6 pagal 2018.11.08 reikalavimo perleidimo sutartį).

Sutarties bendrųjų sąlygų 1 skirsnyje numatyta, kad metinė palūkanų norma yra 7,85 proc., kuri apskaičiuojama nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio. Sutartyje nenumatyta, kad sutarties nutraukimo atveju mokėjimo palūkanos nustojamos skaičiuoti. Taigi, remiantis sutartimi ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanų ir po paskolos grąžinimo termino suėjimo, t. y. iki visiško kredito grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 536,71 Eur mokėjimo funkciją atliekančio palūkanos ir 7,85 proc. metinės mokėjimo palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (8 633,40 Eur), skaičiuojamos nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktą, sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais atsakovas nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 755,42 Eur delspinigius (nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d.) yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5,00 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (9951,43 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimus tenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistinas 224,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AS „PlusPlus Capital“ (juridinio asmens kodas 11919806) iš atsakovo J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 633,40 Eur (aštuonių tūkstančių šešių šimtų trisdešimt trijų eurų ir 40 ct) negrąžintą kreditą, 25,90 Eur (dvidešimt penkių eurų ir 90 ct) sutarties administravimo mokestį, 536,71 Eur (penkių šimtų trisdešimt šešių ir 71 ct) mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 755,42 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt penkių ir 42 ct) delspinigius, 7,85 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 8 633,40 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9951,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 224,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimt keturių eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė