Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atmestas V. J. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 11 d. nutarimo atmesti nuteistojo prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. J., nuteistas 2016 m. liepos 1 d. Telšių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 5, 10 punktus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskiriant 2 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 1 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. bausmės pradžia 2016 m. vasario 6 d., bausmės pabaiga 2017 m. spalio 6 d. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 4 mėnesiai 25 dienos.Komisijos 2017 m. gegužės 11 d. priimtu nutarimu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“ nutarta nuteistajam V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą netaikyti, rekomenduoti socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones. Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis V. J. jį apskundė Marijampolės rajono apylinkės teismui.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, konstatuodamas, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis V. J., būdamas laisvėje, šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti, tenkinti jo prašymą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, jog skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Taip pat nepagrįstas ir naikintinas Komisijos 2017 m. gegužės 11 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta V. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, Komisija nutarimu neaptarė jo asmens bei galimybės integruotis laisvėje charakterizuojančių duomenų, resocializacijos klausimų. Neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, neatsižvelgė į aplinkybių visumą, teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį. Nuteistojo nuomone, priimdama nutarimą Komisija neįvertino didelės reikšmės turinčių aplinkybių, kad jis yra įvykdęs socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bei Komisijos numatytas priemones, įvykdęs socialinės reabilitacijos darbo planą ir iš esmės atlikęs 2/3 bausmės. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog su artimaisiais jo socialiniai ryšiai yra geri ir išleistam iš pataisos namų jie visokeriopai padės ir sudarys visas reikalingas sąlygas būtinas gyvenimui laisvėje. Išleistas taip pat turės rūpintis dukromis ir ūkiu. Nuteistojo išsilavinimas aukštesnysis, darbo stažo turi daugiau kaip 12 metų, Marijampolės pataisos namuose įdarbintas nebuvo, nes nėra laisvų darbo vietų, išleistas iš karto įsidarbins laisvoje darbo rinkoje. Kadangi pataisos namuose nedirba, neturi galimybės dengti jam priteistą civilinį ieškinį. Yra padengęs 740 eurų civilinio ieškinio. Nuteistojo teigimu jo darbinė patirtis ir įgūdžiai leidžia gauti darbą ir laisvėje turėti legalų pragyvenimo šaltinį. Pažymima, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ esanti (duomenys neskelbtini), sutinka priimti nuteistąjį į darbą vadybininko pareigose Nuteistojo įsitikinimu, tiek Komisija tiek teismas, spręsdami lygtinio paleidimo klausimą turi - vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Komisija ir teismas skundžiama nutartimi neaptarė jokių argumentų ir nenurodė nei vienos priežasties dėl ko nuteistojo atžvilgiu Komisija ar teismas turėtų priimti neigiamą sprendimą. Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Nors nuteistasis faktiškai atliko būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau vertinant V. J. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką pažymėtina, kad jo nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu vertinama kaip vidutinė – 55 balai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio, bausmės atlikimo metu nėra galimybės įvertinti, kadangi atvykęs į pataisos namus nuteistasis OASys 2 testą atlikti atsisakė. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti ir išlikę pagrindiniai nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, teistumų skaičius; konfliktiniai santykiai su buvusia sutuoktine; piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtavimas esant neblaiviam; mąstymas ir elgesys, kategoriškas mąstymas, netinkamas elgesio modelio pasirinkimas; nuostatos, iš dalies suvokia nusikalstamumo motyvus, bet nesugeba atpažinti visų jį lemiančių veiksnių. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis 6 kartus baustas drausmine tvarka, skatintas nebuvo ir nors paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai.Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – palaiko ryšius su artimaisiais, kuria ateities planus, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, vykdo sudarytą pataisos planą ir gerai elgiasi, nepažeidinėja rėžimo reikalavimų, dalyvauja programų „Relaksacija“ ir „Nuteistųjų ruošiamų paleisti į laisvę teisinis ir socialinis švietimas“ užsiėmimuose. Minėtos aplinkybės rodo, jog elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principaiAukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis ankščiau net 8 kartus buvo teistas, teismas nuteistajam jau ne kartą rodė pasitikėjimą skirdamas jam su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, jo atžvilgiu jau buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, naujus nusikaltimus įvykdė nepraėjus nei metams po bausmės už nusikaltimo padarymą atlikimo. Įvertinus visas šias aplinkybes manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Komisijos nutarime, netaikyti nuteistajam V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, įvertinęs materialiojo pagrindo nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam V. J. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis V. J. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.