Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-214-621/2013

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-12-18
Bylos Nr.: I-214-621/2013
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas (pran.), Marytė Švažienė
Pareiškėjas: M. M., M. R., A. P., S. M., L. L., R. K., B. T., D. L., A. L., A. B., V. E., K. M. E., E. N. K., E. A., K. J., V. S., N. K., D. J., J. O., D. O. D., G. J., D. N., J. P., P. P. M., J. B., A. O. R., Ignacui E, E. G., D. K., I. E. R., E. R., L. K., P. I., S. J. J.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus
Trečiasis asmuo: R. R., D. Č., A. B., D. Z., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
Advokatai: Žydrūnas Rupšys

Kategorijos

4.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinės bylos Nr. I-214-621/2013

Procesinio sprendimo kategorija: 4.5.; 11.4.;74. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, kolegijos teisėjų Virginijaus Stankevičiaus ir Marytės Švažienės,

sekretoriaujant P. B.,dalyvaujant pareiškėjams M. M., M. R., A. P., S. M., L. L.,dalyvaujant pareiškėjų M. M. ir R. K. atstovui advokatui Žydrūnui Rupšiui,

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovei Daliai Andraitienei,

nedalyvaujant pareiškėjams R. K., B. T., D. L., A. L., A. B., V. E., K. M. E., E. N. K., E. A., K. J., V. S., N. K., D. J., J. O., D. O. D., G. J., D. N., J. P., P. P. M., J. B., J. B., A. O. R., Ignacui E. R., E. R., L. K., P. I., P. K., Silvai J. J., E. G. įstatyminiam atstovui A. S.,

nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui R. R., D. Č., A. B., D. Z.,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjų B. T., M. M., R. K., D. L., A. L., A. B., V. E., K. M. E., E. N. K., E. A., K. J., V. S., N. K., E. G. (įstatyminis atstovas A. S.), D. K., J. O., D. O. D., G. J., M. R., D. N., A. P., J. P., P. P. M., J. B., J. B., A. O. R., I. E. R., E. R., L. K., S. M., L. L., P. I. ir S. J. J. (toliau – ir pareiškėjai) skundą ir patikslintus skundus dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 7-1865 ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2000 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 7-1865 panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjų pateiktą skundą ir patikslintus skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai skundu ir patikslintais skundais kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 30 d. Nr. 7-1860 sprendimą ir 2000 m. kovo 17 d. Nr. 7-1865 sprendimą.

Pareiškėja M. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog pažeistos jų teisės į bendro naudojimo plotą. Namui buvo priskirtas plotas 2076 m² iki 2004 m. Pareiškėjams nieko nežinant 2004 m. plotas sumažintas iki 1782 m², apie tai sužinojo iš mokesčių, nes mokesčių suma buvo mažesnė, nuėjo į UAB „Atidumas“, dabar vadinasi „Šiaulių būstas“, ir sužinojo, kad pareiškėjams sumažinta teritorija, nes suplanuoti 2 sklypai – 8D ir 8C pareiškėjų kieme. Nebėra vaikų aikštelės, rūbų džiovyklos, kas reikalinga daugiabučiui. Pasitarę su gyventojais, raštiškai kreipėsi į miesto savivaldybę ir gavo iš G. M. atsakymą, kad padaryta klaida ir bus ištaisyta. Pareiškėjai patikėjo ir beveik metus laiko laukė, klaidos niekas netaisė, nuvyko pas G. M., jis kalbėjo jau kitaip. Nutarė kreiptis į prokuratūrą, buvo 100 procentų surinkti gyventojų parašai, jie tyrė ir gavo atsakymą, kad nebaigtas tyrimas, vėliau tyrimą atidėjo, taip kartojosi 3 kartus. Po 3 mėnesių gavo raštą, kad galima kreiptis į Generalinę prokuratūrą, turėjo advokatą, kreipėsi, bet dar nebuvo kreipęsi į Šiaulių prokuratūrą. Iš ten gavo raštą, kad aplenkė žemesnę instanciją, kreipėsi į apygardos prokuratūrą. Prokurorai tyrė 3 mėnesius ir gavo 3 raštus, kur pasakyta, kad niekas nėra pažeista. Tada į teismą kreipėsi, tai buvo 2008 m. Projektavimo dokumentų nematė. Kreipėsi į apylinkės teismą, ten nagrinėjo. Laimėjo vieną teismą, antrą teismą, bet prokurorai vis užginčydavo, kad nesutinka ir vėl iš naujo nagrinėdavo. Namai atsidūrė tarp didelių tvorų, jie visi apsitvėrė, pastatė daugiabučius – kotedžus. Jei teismas priimtų pareiškėjams teigiamą sprendimą, tai pasikeistų – jų nebegąsdintų, nestatytų 8D namo. Neturi net įėjimo į savo kiemą, nes jie padarė gatvę tarp 10 ir 12 namų, įvažiavimo nėra, užsitvėrė. Nori, kad 8D namo nestatytų. Prašo skundą ir patikslintus skundus tenkinti.

Pareiškėja M. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog jau 5 metus bylinėjasi ir jokio atsakymo negauna. Pareiškėjų teisės tikrai pažeistos. Prašo skundą ir patikslintus skundus tenkinti.

Pareiškėja S. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog pritaria, kad yra pažeistos pareiškėjų teisės. Yra apie 140 šeimų, apie 300 žmonių. Nori, kad būtų užbaigtas klausimas ir pareiškėjams nereikėtų grįžti į teismą. Prašo skundą ir patikslintus skundus tenkinti.

Pareiškėja L. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog pritaria visiems savo kaimynams. Nesupranta, kodėl pareiškėjų namų gyventojai yra kitokie Šiaulių gyventojai, negu kitų namų. Visi turi kiemus, rūpinasi vaikais, yra jiems aikštelės. Iš atsakymų nemato jokios atsakomybės, raštas parašytas, kad padaryta klaida, kad ji bus ištaisyta, visus klaidina, metų metais tęsiasi ir prokuratūra negina. Nereikėtų su žmonėmis taip elgtis. Prašo skundą ir patikslintus skundus tenkinti.

Pareiškėjų atstovas advokatas Žydrūnas Rupšys teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko pareiškėjų poziciją ir prašo skundą ir patikslintą skundą tenkinti. Motyvai bei teisiniai argumentai yra nurodyti patikslintame skunde. Nori patikslinti atsakymą dėl to, kokias teisines pasekmes sukeltų šitų aktų panaikinimas. Žemė būtų grąžinta į valstybės fondą. Pareiškėjai įgytų teisę kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, kad būtų kitaip planuojama teritorija. Tai būtų galima padaryti pagal Teritorijų planavimo įstatymą, nuo 2014-01-01 keičiasi teritorijų planavimo įstatymas, ten nustatoma supaprastinta tvarka detaliųjų planų rengimo, jie bus pavadinti techniniais projektais, tai mano, kad būtų galima spręsti žemės sklypo priskyrimo prie daugiabučių namų ploto klausimą. Jei įvyktų pirkimo pardavimo sandoriai, žemės yra perleistos tretiesiems asmenims ir nebūtų galima įgyvendinti restitucijos visiškai, būtų kreiptasi į bendros kompetencijos teismą tam, kad šitas sandoris būtų panaikintas.

Buvo padaryta analizė baigiant nagrinėti bylą praeitame teismo posėdyje. Bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas. Nuosavybės teisių atkūrimui yra taikoma ribota restitucija, t. y. atkuriant nuosavybės teises turi būti atsižvelgiama tiek į buvusių savininkų, po to pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą, tiek kitų asmenų teises bei teisėtus interesus. Kabama apie 2 daugiabučių namų bendrijų savininkų interesus, jų šeimų interesus turėti kažkokią žemės sklypo teritoriją prie daugiabučio namo. Interesai ir lūkesčiai yra suprantami ir teisėti. Teismų sprendimais buvo nuspręsta skundo padavimo termino neatnaujinti. Reikalavimas, ginčas dėl detaliuoju planu priimtų sprendinių iš esmės nebuvo išnagrinėtas, tačiau kalbant apie vėlesnę nuosavybės teisių atkūrimo į suplanuotas teritorijas eigą, reikėtų paminėti ir analizuoti apskritai, ar nuosavybės teisės atkūrimas buvo teisėtas. Ar atkuriant nuosavybės teises pretendentams nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Prašymų padavimo metu (D. Č. 1999-11-14, tiek įsakyme dėl eilės sudarymo paminėta O. Č., kuri kaip nurodyta prašymą buvo padavusi 1999-11-19) nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentavo tokie teisės aktai – prašymo pateikimo tvarką, terminus, sąlygas į nuosavybės teisių atstatymą reglamentavo įstatymas dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų bei LR Vyriausybės 1991-08-15 nutarimu Nr. 331 patvirtinta piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarka. Šiaulių miesto valdyba nagrinėjo prašymus, po to teises perėmė apskritis, žemėtvarkos skyrius turėjo besąlygiškai vadovautis šitais teisės aktais. Piliečiai turėjo pateikti prašymą, pilietybę ir nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Prašymų užpildymo pavyzdžiuose išvardyti visi punktai, ką reikia nurodyti. 2 str. nurodyti asmenys, kurie gali pretenduoti, tai savininko vaikai, sutuoktinis, po to straipsnis buvo pildomas, suteikiantis teisę pretenduoti savininko anūkams. Terminas prašymui pateikti buvo iki 1999-12-31, paskui terminai buvo pratęsiami. Dėl O. Č. – jos vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės ginčijamu sprendimu. Priimant skundžiamą sprendimą, buvo vadovautasi minėta pretendentų eile, patvirtinta 1991-11-16 įsakymu Nr. 1587. Šitoje eilėje pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys, kad O. Č. pateikė prašymą ir prašymas buvo pateiktas 1991-11-19, tai yra netiesa, nes iš paminėto dokumentų aprašo matyti, kad 1991-11-19 prašymą pateikė J. S.. Iš viso S. negalėjo pretenduoti į nuosavybės teisių atstatymą, nes ji buvo išsituokusi ir nebeteko kaip sutuoktinės pretendavimo teisės. Atsakovas vadovaujasi sąrašu, jis yra pateiktas. Ten yra nurodyti galimi pretendentai ir viena iš jų O. R., ta pati O. Č.. Atsakovas rėmėsi šituo priedu, ne prašymu. Įtraukė į eilę O. Č. ir priėmė skundžiamą sprendimą.

Šalies argumentai

Dėl kitos pretendentės D. Č. – jos vardu skundžiamu sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės. Ten nurodoma, kad D. Č. pateikė prašymą 1991-11-14. Prašymą pateikė L. J. 1991-11-14. Prašyme yra nurodoma ir D. Č.. Institucijai to užteko. Žiūrint į originalą, jis yra byloje, matyti, kad 2 pavardės galimų pretendentų yra surašytos kita rašymo priemone. Sutapimas, kad R. R. vieną kartą pareiškė savo valią, kad atsisako nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, t. y. į žemės sklypo atlyginimą, po to prašo piniginės kompensacijos, 1999 m. jau pateikė kitą pareiškimą, kad jis atsisako piniginės kompensacijos ir pasirenka neatlygintinai suteikiamą žemės sklypą Šiaulių centre. Skubėjimas, sprendimų priėmimas sekančią dieną po to, kai pretendentai buvo kviečiami telefonu į žemėtvarkos skyrių, sukelia tam tikrų abejonių. Šitie pretendentai nebuvo ieškomi, reikėjo kažkam kažkieno vardu išspręsti šituos klausimus ir priimti skundžiamus sprendimus. Pretendentai buvo atvykę į žemėtvarkos skyrių ir taip buvo sprendžiami nuosavybės atkūrimo klausimai. Žmonės metais kovodavo, kad nuosavybės teisės jiems būtų atkurtos. Atsakovo atstovė nurodo, kad valios išreiškimas dėl nuosavybės teisių atstatymo pasireiškia tuo, kad tiek O. Č., tiek D. Č. buvo įtrauktos į pateiktus prašymus, kaip galimos pretendentės. Galima buvo atstatinėti nuosavybės teises asmenims, kurie yra nurodyti kaip galimi pretendentai prašymuose, būtent tai buvo padaryta. Jei jie negalėjo būti pretendentais, nes nebuvo pateikę prašymo, negalėjo būti įtraukiami į eilę, tuo atveju negalėjo būti priimami skundžiami sprendimai. Nei O. Č., nei D. Č. prašymų nepateikė. Tiek skundas, tiek patikslintas skundas yra pagrįsti, argumentuoti, motyvuoti, todėl skundai turėtų būti tenkintini.

Pareiškėjai R. K., B. T., D. L., A. L., A. B., V. E., K. M. E., E. N. K., E. A., K. J., V. S., N. K., D. J., J. O., D. O. D., G. J., D. N., J. P., P. P. M., J. B., J. B., A. O. R., I. E. R., E. R., L. K., P. I., P. K., S. J. J., E. G. įstatyminis atstovas A. S. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimais (t. 4, b. l. 152, 153, 154, 155, 157, 158, 160, 161, 163, 164, 165), taip pat paskelbiant specialiame internetiniame tinklapyje „Teismų pranešimai“ (t. 4, b. l. 146-148).

Tretieji suinteresuoti asmenys R. R., D. Č., A. B., D. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimais (t. 4, b. l. 159, 172, 151), taip pat pranešta, paskelbiant specialiame internetiniame tinklapyje „Teismų pranešimai“ (t. 4, b. l. 146-148). 2013 m. spalio 29 d. gautas D. Z. prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (t. 4, b. l. 149).

Trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių miesto savivaldybės administracija atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (t. 4, b. l. 177).

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovė Dalia Andraitienė teismo posėdžio metu nurodė, jog Šiaulių apskrities viršininko 1999-12-30 sprendimu Nr. 7-1860 buvo atkurtos nuosavybės teisės D. Č. į jos tėvo P. M. turėtą žemę, o 2000-03-17 sprendimu Nr. 7-1865 buvo atkurtos nuosavybės teisės O. Č. į jos senelio J. R. turėtą žemę Šiauliuose Vyšnių g. 15 a. Šie du sprendimai sukūrė teises tiems asmenims, kuriems yra atkurtos nuosavybės teisės, būtent D. Č. ir O. Č. įpėdiniams. Nuosavybės teisės, vadovaujantis LR nuosavybės teisių atkūrimo įstatymu, laikomos atkurtos nuo sprendimo priėmimo. Ginčijami sprendimai tuo pagrindu, neva ne tokia eile buvo kviečiami pretendentai, netinkamai buvo pranešta – tai telefonu, kai kuriems pretendentams buvo raštu pranešta ir byloje yra pateikti keli kvietimai, bet O. Č., kuri mirusi, kvietimas nebuvo išsiųstas, o įpėdinis R. R. kviestas telefonu. Bet esmė ta, kad pareiškėjų skundo reikalavimas – kad jiems sukeltų sprendimo panaikinimas kokias nors teises ir pareigas. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, toks sprendimo panaikinimas jokių teisių ir pareigų nei sukeltų, nei papildomų teisių jie įgytų. Vadovaujantis Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 5 str., būtent žemės sklypai, į kuriuos atkurtos tais ginčijamais sprendimais nuosavybės teisės, yra Šiaulių miesto tarybos 1999-06-24 sprendimu Dėl detaliojo plano tarp Vytauto g. ir Draugystės pr., Dainavos tako detaliojo plano patvirtinti detaliuoju planu. Tuo pačiu detaliuoju planu buvo suformuoti ne tik daugiabučiams namams suformuoti žemės sklypai, bet buvo suformuoti sklypai, kurie buvo nuosavybės teisių atkūrimo procese. Detalusis planas yra byloje. LR teritorijų planavimo įstatymo sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos 20 str. 11 d. buvo numatyta, kad detaliojo plano įsigaliojimo dienos nustatyta tvarka netenka galios visi anksčiau priimti sprendimai dėl žemės naudojimo, užstatymo sąlygų, veiklos pobūdžio. Sprendimai apskrities viršininko, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės D. Č. ir O. Č. vardu, yra priimti po detaliojo plano įsigaliojimo dienos. Apskrities viršininkas vadovavosi tuo detaliuoju planu ir vadovaujantis LR nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų, patvirtintų 1999-09-29 nutarimu Nr. 1057, 106 p. turėjo priimti sprendimą ir privalėjo pasiūlyti būtent atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams. Apskrities viršininkas nepažeidė jokių pareiškėjų teisių, nes buvo suplanuoti ne tik žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui, bet ir žemės sklypai Draugystės pr. 8 ir Draugystės pr. 10. Po detaliojo plano įsigaliojimo ir dabar pareiškėjai turi teisę pretenduoti, t. y. išsinuomoti arba įsigyti privačion nuosavybėn – pirkti žemės sklypus, kurie yra detaliuoju planu suplanuoti prie jų. Detalusis planas nėra nuginčytas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. As20-646/2008 teismas netenkino pareiškėjų prašymų ir neatnaujino termino skundui paduoti. Jei turėjo įtaką pareiškėjams, tai tik teritorijų planavimas. Apskrities viršininkas neturėjo jokio pagrindo rinktis, kuriam asmeniui nesuteikti nuosavybėn žemės sklypų. Padarius žemės sklypų kadastrinius matavimus prie daugiabučių namų, Nacionalinė žemės tarnyba privalėtų išnuomoti daugiabučių namų savininkams tik tokius žemės sklypus, kurie yra suplanuoti detaliuoju planu, ir jokiu būdu ne didesnius. Asmenys, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės, buvo kviečiami eilės tvarka, patvirtinta Šiaulių apskrities viršininko 1999-11-16 įsakymu Nr. 1587, ir yra atsitiktinis dalykas, kad pasirinko būtent tuos sklypus, kurie yra netoliese, ribojasi su pareiškėjų daugiabučių namų suformuotais žemės sklypais. Tai nėra pagrindas nuginčyti nuosavybės teisių atkūrimą. D. Č. ir O. Č. nuosavybės teisių atkūrimo bylose buvo pakankamai nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiais savininkais patvirtinančių dokumentų, todėl laikytina, kad apskrities viršininko sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, ir negalima teigti, kad buvo pažeistos LR Vyriausybės nutarime ar įstatyme numatytos atkūrimo procedūros. Nėra jokio pagrindo naikinti sprendimų, nes šių sprendimų panaikinimas ateityje suteiktų kokias nors teises pareiškėjams bandyti ginčyti sandorius žemės perleidimo, vėliau tuo pagrindu reikalauti perplanuoti teritoriją, bet žiūrint kokios buvo sąlygos 1999 m. ir 2000 m., kai buvo priimti sprendimai, jie atitiko visas sąlygas ir sprendimai yra teisėti ir jokios pareiškėjų teisės nebuvo pažeistos. Yra įsiteisėjęs Šiaulių apygardos teismo 2011-06-13 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-296-71, kuriuo buvo atmestas daugiabučių namų Draugystės pr. 8 ir 10 gyventojų ieškinys ir patikslintas ieškinys. Teismas pasisakė, kad nuosavybės teisės į naujai suformuotus sklypus būtent Draugystės pr. 8D ir 8C buvo atkurtos pagal įstatymo nustatytais terminais paduotus dokumentus. Vienas asmuo kreipdavosi ir išvardydavo kitus pretendentus, taip yra atsitikę sprendimo priėmimo atveju. O. Č. 1992-12-08, byloje yra prašymas, pareiškė, kad ji pretenduoja, ji neatsisako. Nesutiktina su pareiškėjų teiginiais, kad atsisakė neva D. Č. ir R. R. 1999-11-29 ir 1999-12-09 prašymais kompensacijų. Piliečiai buvo kviečiami išreikšti nuomonę, vadovaujantis LR Vyriausybės 1999-11-09 nutarimu Nr. 1243 ir trūkstant naujai suformuotų žemės sklypų Šiaulių m., vadovaujantis šiuo nutarimu, buvo siūloma piliečiams rinktis kompensaciją vietoje siūlomo žemės sklypo, o jie prašymais pažymėjo, kad kompensacijos nenori ir pasilieka prie savo, nes anksčiau buvo įtraukti į tokius sąrašus, kaip asmenys, pageidaujantys gauti naujus sklypus. Buvo išreikšta asmenų valia. Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nes atitinka Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo reglamentuojančias nuostatas, ir nėra pagrindo naikinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų skundas ir patikslinti skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 7-1860, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės D. Č. į P. M. turėtą žemę buvusiame Gubernijos dvaro žemės sklype Nr. 583, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0661 ha ploto žemės sklypą Draugystės g. 8 C Šiaulių mieste, ir 2000 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 7-1865, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės O. Č. į J. R. turėtą žemės sklypą Vyšnių g. 15, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0643 ha ploto žemės sklypą Draugystės g. 8 D Šiaulių mieste.

Pareiškėjai B. T., M. M., R. K. ir kiti daugiabučių gyvenamųjų namų Draugystės pr. 8 ir Draugystės pr. 10 gyventojai ginčija Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 7-1860 ir 2000 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 7-1865 (toliau – Šiaulių apskrities viršininko sprendimai), kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į tame pačiame kvartale, kaip daugiabučiai gyvenamieji namai, kuriuose yra pareiškėjams priklausantys butai, detaliuoju planu suprojektuotus žemės sklypus Draugystės g. 8 D ir Draugystės g. 8 C, ir prašo šiuos sprendimus panaikinti.

Pareiškėjai ir jų atstovas advokatas Žydrūnas Rupšys 2012-08-10 patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad Šiaulių apskrities viršininkas 1999 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 1587 patvirtino naujų žemės sklypų, perduodamų neatlygintinai piliečiams, eilę pagal priedą. Šiame priede pretendentė D. Č. į nuosavybės teisių atkūrimą į žemę Šiaulių mieste, perduodant neatlygintinai žemės sklypus, eilėje nurodyta 44 numeriu, o pretendentė O. Č. – 56 numeriu. Neatsižvelgiant į kitų pretendentų paduotų prašymų eiliškumą, pretendentėms buvo pasiūlytas ir perduotas neatlygintinai naujas žemės sklypas detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje, taip pažeidžiant 1997 m. rugsėjo 29 d. LR Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau ir – Tvarka) Tvarkos 37 punkto ir 106 punkto reikalavimus. Iš pateiktos P. M. (pretendentė D. Č.) Nuosavybės teisių atkūrimo bylos (toliau – ir Atkūrimo byla) matyti, kad į nuosavybės teisių atkūrimą į P. M. turėtą 0,4974 ha žemės sklypą buvusioje Mažeikių g. 10, Šiaulių mieste pretendavo įpėdiniai R. M., L. J., A. J. ir D. Č.. Nurodyta, kad D. Č. prašymą atkurti nuosavybės teises padavė 1991 m. lapkričio 14 d., tačiau tokio prašymo Atkūrimo byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad D. Č. buvo pasirinkusi atlyginimo būdą – piniginę kompensaciją už tėvo P. M. turėtą žemę (tokio prašymo Atkūrimo byloje nėra). Tačiau D. Č. tik 1999 m. lapkričio 29 d. pateikus prašymą, kuriuo atsisakoma pasirinkto atlyginimo būdo – piniginės kompensacijos ir pageidaujama naujo žemės sklypo, apskrities viršininko patvirtinta eilės tvarka, neatsižvelgiant į pretendentų prašymų eiliškumą, buvo atkurtos nuosavybės teisės. Atkreiptinas dėmesys, kad pretendentė D. Č. į tuometinį Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrių pakeisti pasirinkto atlyginimo – piniginės kompensacijos būdą buvo kviečiama ne pranešimais pateikti prašymus, tačiau skambinant pretendentei telefonu. Tai užfiksuota Atkūrimo byloje esančiuose darbuotojo J. Š. užrašuose, kuriuose nurodyta, jog 1999-12-17, 1999-12-29 buvo skambinta D. Č. dėl sklypo pasirinkimo. O sprendimas buvo priimtas 1999 m. gruodžio 30 d. Atskirai pažymėtina, kad apklausta Šiaulių apygardos prokuratūroje patvirtino, kad darbuotojas J. Š. jai liepė apsispręsti per vieną dieną. Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros buvo atliekamos neskaidriai, galimai turint tam tikrą asmeninį interesą (t. 3, b. l. 6-9).

Iš pateiktos J. R. ir S. R. (pretendentė O. Č., jos teisių perėmėjas R. R.) Atkūrimo bylos matyti, kad O. Č. pretendavo į 0,3500 ha žemės sklypą. Minėta, kad Šiaulių apskrities viršininkas 1999 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 1587 patvirtino naujų žemės sklypų, perduodamų neatlygintinai piliečiams, eilę pagal priedą. Šiame priede pretendentė O. Č. pažymėta 56 numeriu. Dokumente nurodyta, kad O. Č. prašymą atkurti nuosavybės teises padavė 1991 m. lapkričio 19 d. Šio prašymo Atkūrimo byloje nėra. Atkūrimo byloje yra atsakovo 1999 m. gruodžio 23 d. kvietimai pretendentams J. R., E. R., E. S. ir kitiems atvykti 1999 m. gruodžio 29 d. dėl neatlygintinai perduodamo sklypo vietos pasirinkimo. Toks kvietimas nebuvo siunčiamas R. R.. Atkreiptinas dėmesys, kad R. R. jau buvo pasirinkęs atlyginimo būdą – piniginę kompensaciją už senelio J. R. turėtą žemę (tokio prašymo Atkūrimo byloje nėra). Tačiau R. R. tik 1999 m. gruodžio 9 d. pateikus prašymą, kuriuo atsisakoma pasirinkto atlyginimo būdo – piniginės kompensacijos ir pageidaujama naujo žemės sklypo, apskrities viršininko patvirtinta eilės tvarka, neatsižvelgiant į pretendentų prašymų eiliškumą, buvo atkurtos nuosavybės teisės. Nurodo, kad kartą pasirinkus atlyginimo būdą piniginę kompensaciją ir atsisakius žemės suteikimo neatlygintinai, pretendentai prarado teisę apskrities viršininko įsakymu nustatyta eilės tvarka į naujo žemės sklypo suteikimą neatlygintinai (t. 3, b. l. 6-9).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojantys norminiai teisės aktai nustato prašymo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą turinį ir formą. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 11 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331 patvirtinta prašymo dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo forma numatė, kad prašyme dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį išmokėjimo turėjo būti nurodyta prašymą padavusio piliečio vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto rūšis, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisės į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisės netekimo laikas ir būdas, kiti prašymą padavusiam asmeniui žinomi piliečiai, turintys teisę į šio turto sugrąžinimą pagal šį įstatymą, pageidavimas atgauti turtą natūra arba gauti už jį kompensaciją (nurodant pageidaujamą kompensacijos būdą), pareiškėjo pilietybę patvirtinantis dokumentas. Prašymas, nurodžius nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus bei prašymo padavimo datą, turėjo būti pasirašytas prašymą padavusio asmens. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 11 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 7 ir 9 punktus, prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodoma piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardas, pavardė ir to turto rūšis, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisių į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisių netekimo laikas, būdas, pageidaujamas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdas (tais atvejais, kai piliečiai nepageidauja turto susigrąžinti natūra), vietovė, kurioje pageidaujama gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypus ar vandens telkinį, o tais atvejais, kai neatkuriamos nuosavybės teisės į visą anksčiau turėtą žemę, mišką ar vandens telkinį (jei šis plotas yra laisvas ir grąžintinas natūra), – žemės, miško ar vandens telkinių plotai, į kuriuos pageidaujama atkurti nuosavybės teises. Prašymą pasirašo jį pateikęs pilietis, o tais atvejais, kai prašymą pateikia kartu keli piliečiai, – visi bendrą prašymą pateikę piliečiai.

Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nenumatyta, kad Vyriausybės nutarimu nustatytos prašymo turinio ir formos nesilaikymas yra pagrindas pripažinti, kad prašymas nepaduotas. Šiuo atveju yra svarbus viešojo administravimo subjektų vaidmuo nuosavybės teisių atkūrimo procese, o jų veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas įstatymų nustatytiems tikslams pasiekti, todėl gero administravimo principas, kaip konstitucinės nuostatos, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, sudėtinė dalis, reiškia ir administravimo procedūrose dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą, apimantį taip pat ir priimto prašymo trūkumų šalinimo inicijavimo procedūras.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 11 straipsnyje, reglamentavusiame prašymų atkurti nuosavybės teises turinį, buvo numatyta, kad prašyme turėjo būti nurodyti kiti pareiškėjui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą pagal šį įstatymą. Prašymo formoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331, buvo skiltis, kurioje turėjo būti nurodomi kiti prašymą padavusiam asmeniui žinomi piliečiai, turėję teisę į šio turto sugrąžinimą pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“. Tačiau nei šis Vyriausybės nutarimas, nei kiti norminiai teisės aktai, reglamentavę nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nenustatė institucijoms, nagrinėjusioms piliečių prašymus atstatyti nuosavybės teises, pareigos spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo kito asmens prašyme nurodytiems piliečiams, jeigu jie patys laiku nebuvo pateikę prašymų atkurti jiems nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Šiuose teisės aktuose nenustatyta sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimančių institucijų pareiga tokiems asmenims pranešti apie nekilnojamojo turto grąžinimo procesą ar sprendimo dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo priėmimą.

Pritartina praktikai, pagal kurią asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pareiškėjui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, tačiau patys nepareiškę valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo jiems, nepripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą. Tačiau asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pretendentui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, ir kurie savo valią dėl nuosavybės teisių jiems atkūrimo nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms išreiškė kitais būdais (pvz., tarpusavio ir su pretendentu pasirašytu susitarimu, nurodančiu, į kurias to paties turto dalis jie pageidauja atkurti nuosavybės teises, susitarimu dėl sugrąžintos žemės valdymo bendrosios nuosavybės teise ir pan.), pripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005-11-24 pasitarime teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos).

Dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 30 d. sprendimo

Šiaulių apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 7-1860 buvo atkurtos nuosavybės teisės D. Č. į P. M. turėtą žemę buvusiame Gubernijos dvaro žemės sklype Nr. 583, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0661 ha ploto žemės sklypą Draugystės g. 8 C Šiaulių mieste.

Kaip matyti iš Atkūrimo į P. M. žemę bylos Nr. 3-38, 1991-11-14 L. J. (D. Č. sesuo) Šiaulių valdybai pateikė prašymą atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą 0,5 ha, esantį Šiaulių m. Bielskio 30A (Mažeikių – 10), taip pat šiame prašyme kaip jai žinomi kiti piliečiai, turintys teisę į šio turto sugrąžinimą pagal LR įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarko ir sąlygų“ nurodyti – A. R., D. Č.. 1999-11-29 D. Č. Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad pagal LR Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. 1243 piniginės kompensacijos atsisako ir už jos tėvo P. M. turėtą žemę pageidauja naujo žemės sklypo individualaus gyvenamojo namo statybai Šiaulių apskrities viršininko patvirtinta eilės tvarka. Taigi iš aukščiau minėtos teismų praktikos matyti, kad asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pretendentui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, ir kurie savo valią dėl nuosavybės teisių jiems atkūrimo nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms išreiškė kitais būdais, šiuo nagrinėjamu atveju buvo pateiktas pretendentės D. Č. 1999-11-29 prašymas, kuriame aiškiai nurodoma, jog pageidauja naujo žemės sklypo už jos tėvo P. M. turėtą žemę. Teisėjų kolegija tokį D. Č. prašymą vertina kaip tinkamą valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškimą turinio ir formos aspektu, iš pateikto prašymo turinio aišku, kad D. Č. tuo prašymu išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į konkrečiam asmeniui nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Todėl pareiškėjų atstovo advokato Žydrūno Rupšio argumentai, kad D. Č. nebuvo pateikusi atskiro pašymo atkurti nuosavybės teisės, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2000 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 7-1865

2000 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 7-1865, atkurtos nuosavybės teisės O. Č. į J. R. turėtą žemės sklypą Vyšnių g. 15, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0643 ha ploto žemės sklypą Draugystės g. 8 D Šiaulių mieste.

Kaip matyti iš Atkūrimo į buvusių savininkų J. R. ir S. R. turėtą žemę Šiaulių mieste (buv. Kudirkos g. 9 ir prie Vyšnių g. 15 sklypo) bylos dokumentų (dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentei O. Č.), S. J. Šiaulių miesto valdybai pateikė prašymą atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę 2316 m², nuosavybės teisės į šį turtą pagrindas – žemės perleidimo aktas Nr. 24472. Taip pat šiame prašyme kaip jai žinomi kiti piliečiai, turintys teisę į šio turto sugrąžinimą pagal LR įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarko ir sąlygų“ nurodyti penki asmenys – J. R., E. R., E. S., O. R. (ta pati O. Č.). Iš Atkūrimo bylos matyti, kad pretendentė O. Č. 1992-12-08 Šiaulių mieto merui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog Č. O. S. (II grupės vaikystės invalidė) neatsisako jai priklausančios savo tėvo žemės R. S. J. dalies.

Bylos medžiaga patvirtina, kad J. S. pateikė 1991-11-19 prašymą, jame nurodydama visus penkis pretendentus (J. R., E. R., E. S., O. R. (Č.). J. S. buvo netinkama pretendentė į J. R. turėtą žemę, nes buvo ištekėjusi ir nutraukusi santuoką, vėliau buvo sudariusi santuoką su kitu asmeniu. Kaip sutuoktinė ji negalėjo pretenduoti ir pateikti prašymo. Tais atvejais, kai mirusio buvusio savininko sutuoktinis sudaro naują santuoką, jis tampa kito asmens sutuoktiniu LR civilinio kodekso 3.49 straipsnio 2 dalies prasme ir įgyja sutuoktinio teises ir pareigas su šiuo asmeniu. Todėl pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį, buvusio savininko sutuoktiniu laikytinas asmuo, iki savininko mirties sudaręs su juo santuoką, santuokos nenutraukęs ir po buvusio sutuoktinio mirties nesudaręs naujos santuokos (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-143/2007). Teismas pažymi, kad Atkūrimo byloje Nr. 112A-12, inventorius Nr. 3-845 nėra jokių dokumentų apie tai, kad nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusi institucija būtų informavusi raštu J. S. apie tai, kad jai nuosavybės teisės į jos buvusio pirmojo sutuoktinio turėtą žemę nebus atkurtos.

Taigi iš aukščiau minėtos teismų praktikos matyti, kad asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pretendentui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, ir kurie savo valią dėl nuosavybės teisių jiems atkūrimo nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms išreiškė kitais būdais, pripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą. J. S. 1991-11-19 prašyme (I t., b. l. 171-172) nurodyti pretendentai: J. R., E. R., O. R.-Č. buvo tinkami pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą. Šiuo nagrinėjamu atveju buvo pateiktas pretendentės O. Č. 1992-12-08 pareiškimas Šiaulių mieto merui, kuriame nurodė, jog Č. O. S. (II grupės vaikystės invalidė) neatsisako jai priklausančios savo tėvo žemės R. S. J. dalies. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju pretendentės O. Č. prašymas laikomas tinkamu valios išreiškimu atkuriant nuosavybės teises į konkrečiam asmeniui nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą.

Taip pat atmestini pareiškėjų atstovo advokato Žydrūno Rupšio argumentai, jog pretendentė D. Č. buvo pasirinkusi nuosavybės teisių atkūrimo būdą – kompensaciją pinigais, kadangi nei nagrinėjamoje administracinėje byloje, nei pateiktoje Atkūrimo byloje į P. M. žemę Nr. 3-38 tokio prašymo nėra.

Taip pat pažymėtina, jog O. Č. įpėdinis R. R. 1999 m. gruodžio 9 d. pateikė prašymą, kuriame pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. 1243 piniginės kompensacijos atsisako ir už jo senelio J. R. turėtą žemę, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės mirusiai jo motinai O. Č., pageidauja žemės sklypo individualaus gyvenamo namo statybai Šiaulių apskrities viršininko patvirtinta eilės tvarka (I t., b. l. 159).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, yra nurodęs, kad pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės (iki 2002 m. balandžio 19 d. – valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą), gali ne tik tas asmuo, kuris buvo išreiškęs tokią valią, bet ir tas asmuo, kuriam teisė į nuosavybės teisių atkūrimą buvo vėliau perduota paveldėjimo ar kitu įstatymo numatytu teisių perdavimo būdu (pvz., administracinės bylos Nr. A6-452-2001, Nr. A6-488-2001, Nr. A6-530-2001, Nr. A2-907-2003). Tokia išvada padaryta įvertinus tai, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl, mirus šios teisės turėtojui, ji tampa palikimo dalimi ir gali būti paveldima. Tokią išvadą pagrindžia ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, mirus piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Taigi kartu su šiomis teisėmis įpėdiniai įgyja ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisę keisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės. Taigi pareiškėjų argumentai, jog kartą pasirinkus atlyginimo būdą – piniginę kompensaciją ir atsisakius žemės suteikimo neatlygintinai, pretendentas prarado teisę apskrities viršininko įsakymu nustatyta eilės tvarka į naujo žemės sklypo suteikimą neatlygintinai, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjai ir jų atstovas advokatas Žydrūnas Rupšys teigia, kad neatsižvelgiant į kitų pretendentų paduotų prašymų eiliškumą, pretendentėms buvo pasiūlytas ir perduotas neatlygintinai naujas žemės sklypas detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje, taip pažeidžiant Tvarkos 37 punkto ir 106 punkto reikalavimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija Šiaulių apskrities viršininko sprendimų priėmimo metu nuo 1999-06-02 iki 2000-01-19 ir 2000-01-19 iki 2000-07-31) 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją). Miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami (išskyrus atvejus, kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba); neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai. Piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jam pageidaujant, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Šią pinigų sumą nustato Vyriausybė.

Pagal Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos (tuo metu galiojanti akto redakcija nuo 1999-11-18 iki 2000-03-25) Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos 106 punktą, apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs miesto (rajono) mero (valdybos) pasiūlymą dėl piliečiui suteikiamo žemės sklypo ploto ir ribų, o sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms priima pagal detalųjį teritorijos (kvartalo) planą, piliečiui pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytą eiliškumą.

Tvarkos 37 punkte (ginčui aktuali akto redakcija nuo 1999-11-18 iki 2000-03-25) nurodyta, kad piliečiams nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai perduodami neatlygintinai nuosavybėn šia eilės tvarka: piliečiams – pasirinktoje jų turėtos žemės vietoje, kai šie sklypai toje vietovėje yra numatyti detaliajame plane; piliečiams, kurie yra 1918–1920 metų nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), – pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą; piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, taip pat piliečiams, iškeliamiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ir piliečiams – buvusiems gyvenamųjų namų savininkams, kai jiems namai negrąžinami, – pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą; kitiems piliečiams – pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą.

Tvarkos 38 punkte (ginčui aktuali akto redakcija nuo 1999-11-18 iki 2000-03-25) naujų žemės sklypų, perduodamų neatlygintinai piliečiams, eilę tvirtina apskričių viršininkai. Pilietis turi teisę susipažinti su eilės sąrašu apskrities viršininko nustatyta tvarka. Piliečiui atsisakius siūlomo žemės sklypo, šis sklypas siūlomas kitam piliečiui pagal patvirtintą eilę. Atsisakius siūlomo žemės sklypo, piliečiui išlieka pirmumo teisė ne daugiau kaip 2 kartus rinktis žemės sklypą kitoje detaliajame plane numatytoje vietoje. Pilietis, kuris iš viso 3 kartus atsisako siūlomo žemės sklypo, įrašomas į eilę paskutiniuoju. Siūlomo žemės sklypo atsisakymas pateikiamas raštu išdėstant motyvus.

Iš byloje pateiktų nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų kopijų matyti, kad D. Č. buvo įrašyta į eilę naujiems sklypams gauti 44 numeriu, o O. Č. 56 numeriu (II tomas, b. l. 189). 1999-12-17, 1999-12-29 buvo skambinta D. Č. ir ji buvo kviečiama atvykti dėl sklypų pasirinkimo (II tomas, b. l. 190, Atkūrimo byla Nr. 3-38, 3 lapas), Šiaulių apskrities viršininko sprendimas suderintas 2012-12-28 ir sprendimas Nr. 7-1860 priimtas 2012-12-30.

O. Č. įpėdinis R. R. su sprendimo projektu susipažino 2000-01-03 (II tomas, b. l. 190, dokumento eil. Nr. 35), Šiaulių apskrities viršininko sprendimas Nr. 7-1865 priimtas 2000-03-17). Pareiškėjai ir jų atstovas advokatas Žydrūnas Rupšys teismui nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, kad pretendentai buvo kviečiami ne eilės tvarka rinktis žemės sklypų, todėl šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Tvarkos XV skyrius reglamentavo prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjimo tvarką ir Tvarkos XVI skyrius reglamentavo sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimą. Tvarkos 107 punkte nurodyta, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimamas dalyvaujant piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės. Sutikimą su priimamu sprendimu pilietis patvirtina parašu. Piliečiui neatvykus į svarstymą, sprendimas gali būti priimtas jam nedalyvaujant. Tvarkos 112 punkte buvo nurodyta, kad apskrities viršininko administracija ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, raštu praneša piliečiui posėdžio vietą ir laiką, o 113 punkte buvo nurodyta, kai posėdyje, nurodytame šios tvarkos 112 punkte, pilietis nedalyvauja, sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskrities viršininkas priima savo nuožiūra.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad pretendentai negalėjo būti kviečiami telefonu. Pažymėtina, kad Šiaulių apskrities viršininko sprendimų priėmimo metu galiojantis Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas ir Vyriausybės nutarimas Nr. 1057 nenustatė, kokiu būdu (raštu ar žodžiu) turėjo būti kviečiami pretendentai dėl žemės sklypo pasirinkimo, todėl asmenų kvietimas telefonu atvykti paskirtą dieną pasirinkti žemės sklypų laikomas tinkamu pakvietimu.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 1997-10-24 iki 2000-04-26) 20 straipsnio 11 dalyje buvo nurodyta, kad nuo detaliojo plano įsigaliojimo dienos suplanuotoje teritorijoje nustatyta tvarka netenka galios visi anksčiau priimti sprendimai dėl žemės naudojimo, užstatymo sąlygų, veiklos plėtojimo pobūdžio ir ribojimų. Sprendimai, priimti po detaliojo plano įsigaliojimo dienos ir prieštaraujantys detaliajam planui, negalioja.

Šiaulių miesto taryba 1999 m. birželio 24 d. sprendimu Nr. 290 „Dėl detaliojo planavimo projekto patvirtinimo“ patvirtino kvartalo tarp Vytauto gatvės, Draugystės prospekto ir Dainavos tako detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas). Detaliuoju planu buvo suprojektuoti nauji žemės sklypai individualių namų statybai, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės ir suformuotas 2704 kv. m ploto žemės sklypas prie daugiabučio namo Draugystės pr. 8 (I t., b. l. 79), detaliajame plane pažymėta Nr. 35 (1790 kv. m) ir 35 a (361 kv. m), ir 2704 kv. m žemės sklypo plotas prie Daugiabučio namo Draugystės pr. 10 (I t., b. l. 79), detaliajame plane pažymėta Nr. 27 (2273 kv. m) ir Nr. 27 a (431 kv. m).

D. Č. pasirinko žemės sklypą Draugystės g. 8 C, o O. Č. (įpėdinis R. R.) – žemės sklypą Draugystės g. 8 D, šiuos žemės sklypus pasirinko pagal kvartalo tarp Vytauto gatvės, Draugystės prospekto ir Dainavos tako detalųjį planą, parengtą Šiaulių savivaldybės įmonės „Šiaulių planas“ ir patvirtintą Šiaulių miesto tarybos 1999 m. birželio 24 d. sprendimu Nr. 290.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS20-646/2008 (I t., b. l. 104-108) netenkino pareiškėjų prašymo ir neatnaujino termino skundui paduoti dėl Šiaulių miesto tarybos 1999 m. birželio 24 d. sprendimo Nr. 290 „Dėl detaliojo planavimo projekto patvirtinimo“, paliko galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-446-355/2008. Teismas konstatuoja, kad detalusis planas nenuginčytas ir galiojantis.

Kaip matyti, tuo pačiu detaliuoju planu buvo suformuoti ne tik daugiabučiams namams žemės sklypai, bet buvo suformuoti sklypai, kurie buvo nuosavybės teisių atkūrimo procese.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad 1999-06-24 Šiaulių tarybos sprendimu Nr. 290 patvirtintu detaliuoju planu pareiškėjai ir kiti daugiabučių namų Draugystės pr. 8 ir Draugystės pr. 10 gyventojai galėtų pretenduoti tik į prie daugiabučių gyvenamųjų namų detaliuoju planu suformuotus žemės sklypus (I t., b. l. 79), detaliajame plane pažymėti Nr. 27, Nr. 27a, Nr. 35, Nr. 35a. Jie turi teisę išsinuomoti žemės sklypus, turi teisę dalimis juos pirkti. Teismas sutinka su atsakovo nuomone, kad priimti Šiaulių apskrities viršininko sprendimai jokios įtakos pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams neturėjo ir jokių pasekmių sukelti negalėjo. Šiuo nagrinėjamu atveju įsigaliojus detaliajam planui pareiškėjai įgijo teisę atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus ir įregistravus šiuos žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre Vyriausybės nustatyta tvarka juos įsigyti ar išsinuomoti.

Remdamasi protingumo ir teisingumo principais bei atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas bei teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosavybės teisės pilietėms D. Č. ir O. Č. (įpėdinis R. R.) į žemės sklypus Draugystės g. 8 C ir Draugystės g. 8 D yra atkurtos teisėtai, todėl nėra pagrindo naikinti Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 30 d. Nr. 7-1860 sprendimo ir 2000 m. kovo 17 d. Nr. 7-1865 sprendimo.

R. R. 2012 m. gruodžio 20 d. teismui pateikė prašymą atlyginti kelionės išlaidas 49,98 Lt. Nurodė, kad į teismo posėdį vyko maršrutu Panevėžys–Šiauliai, Šiauliai–Panevėžys.

Nagrinėjant administracinę bylą proceso šalies patirtų išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) šeštasis skirsnis. Šio skirsnio 44 str. nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o to paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą, t. y. turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju R. R. į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo įtrauktas pareiškėjų iniciatyva. 2012 m vasario 29 d. teismo posėdžio metu (b. l. 138-140) pareiškėjų M. M. ir R. K. atstovas advokatas Ž. Rupšys išreiškė prašymą R. R. į bylą įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nurodė, kad O. Č. mirė 1997 m., tačiau pagal paveldėjimo teisės liudijimo testamentą priėmė palikimą R. R.. Teisėjų kolegija nutarė trečiuoju suinteresuotu asmeniu patraukti R. R.. Trečiasis suinteresuotasis asmuo R. R. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad palieka spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad jokio suinteresuotumo šiuo metu neturi.

Teismas pažymi, kad vis dėlto nepatenkinus pareiškėjų skundo ir patikslintų skundų buvo apginta trečiojo suinteresuoto asmens teisė. Todėl konstatuotina, kad ginčas buvo išspręstas trečiojo suinteresuoto asmens R. R. naudai, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo teisę pateikti prašymą dėl kelionės išlaidų atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kad R. R. 2012 m. gruodžio 20 d. dalyvavo Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, jo prašymas pagrįstas įrodymais – 2012-12-20 UAB „Mirada“ mokėjimo kvitu (t. 2, b. l. 172), LR registracijos liudijimu (b. l. 172a), todėl jam apmokėtinos 44,37 Lt kelionės išlaidos iš Panevėžio į Šiaulius ir iš Šiaulių į Panevėžį.

Iš viso trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina 44,37 Lt turėtų kelionės išlaidų iš pareiškėjų, vykstant į Šiaulių apygardos administracinį teismą maršrutu Panevėžys–Šiauliai, Šiauliai–Panevėžys.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjų B. T., M. M., R. K., D. L., A. L., A. B., V. E., K. M. E., E. N. K., E. A., K. J., V. S., N. K., D. K., J. O., D. O. D., G. J., M. R., D. N., A. P., J. P., P. P. M., J. B., J. B., A. O. R., I. E. R., E. R., L. K., S. M., L. L., P. I. ir S. J. J., E. G. (įstatyminis atstovas A. S.) skundą ir patikslintus skundus dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 7-1865 ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2000 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 7-1865 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstus.

R. R. prašymą dėl kelionės išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš pareiškėjų solidariai trečiajam suinteresuotam asmeniui R. R. 44,37 Lt (keturiasdešimt keturis litus 37 ct) kelionės išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai Žanas KubeckasMarytė ŠvažienėVirginijus Stankevičius