Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. J. (I. J.), a .k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, bausto administracine tvarka, gyv. Vilniaus r. sav., Tarnėnų k., (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. 2015 m. liepos 28 d., apie 8.25 val., Vilniaus r. sav., Tarnėnų k., (duomenys neskelbtini), žiauriai elgėsi su šuniuku, o būtent, gyvenamojo namo kieme laikė pririštą be geriamojo vandens ir tinkamo ėdalo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 90 str.

Motyvuojamoji dalis

Nors pažeidėjas savo kaltės neprisipažino pažeidimas įrodytas: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 57P-35297695-15; Vilniaus AVPK patrulių rinktines 5-ojo būrio patrulės A. P. tarnybiniu pranešimu iš kurių matyti, kad iš Vilniaus apkr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniaus r., Tarnėnų k. marinamas badu šuniukas. Nuvykus į vietą prie namo rado pririštą diržų apie dviejų- trijų mėnesių šuniuką, kuris drebėjo, buvo visiškai sulysęs, kūnas nusėtas niežais, Šuniukas neturėjo ką gerti, šalia būdos mėtėsi didėli galvijų kaulai, tačiau dėl savo amžiaus (šuniukas dar nepasikeitę pieniniai dantys) negalėjo apgraužti. Jokio kitokio maisto nebuvo. Šuniukas sunkiai judėjo ir inkštė. Kaimynai teigė, kad šunelis inkščia jau apie savaitę, nes šeimininkas jo nešeria.

ATPK 90 straipsnyje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais, taip pat jų kankinimą. Kokie veiksmai yra laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais bei jų kankinimu numato Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje. Žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi tokie veiksmai kaip sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais; veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina; gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus ir kiti panašūs veiksmai, tame tarpe ir nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas.

Pareiškėjas savo kaltės nepripažinimą grindžia tuo, jog jo manymu jis tinkamai prižiūrėjo šuniuką.

Administracinis teisės pažeidimas numatytas ATPK 90 str. 1 dalyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Neatsargiai šis pažeidimas gali būti padaromas tada, kai pažeidėjas numato, jog jo veikimas ar neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikisi, kad jų bus išvengta, arba nenumato, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turi ir gali jas numatyti.

Teismo vertinimu, I. J., laikydamas gyvūną, privalėjo visapusiškai pasirūpinti tuo, kad šuo visada turėtų ėdalo, vandens, tačiau to nepadarė. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pažeidėjas nenumatė, jog tokio amžiaus šuniui palikdamas kaulų, šuo gali būti alkanas, nors turėjo ir galėjo tai numatyti, todėl jos veiksmai vertintini, kaip nerūpestingumas. Pažeidėjas nurodo, kad jis dirba visą dieną ir išeidamas į darbą jam palieka ėdalo, jis negali jo dažnai šerti, o kaime šuo turi pririštas. Teismas mano, kad vien ta aplinkybė, jog pažeidėjas dirba ir negali dažnai šerti mažo šuniuko, neatleidžia jo nuo pareigos, išeinant į darbą įsitikinti, ar šuo visai dienai turės tinkamo ėdalo ir vandens, o ne galvijų kaulų, kurių šuniukas dėl savo amžiaus (šuniukas dar nepasikeitę pieniniai dantys) negalėjo apgraužti. Būtent 2015-07-28 pažeidėjas išeidamas į darbą ir davus šuniukui kaulus negalėjo numatyti, kad šuo dėl savo amžiaus jų nei kiek negalėjo apgraužti, tačiau vertinant byloje nustatytas aplinkybes, turėjo ir galėjo tai numatyti, todėl pasielgė nerūpestingai. Išdėstyti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad I. J. padarė ATPK 90 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jo veika surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą kvalifikuota teisingai.

I. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą ir padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę, kuris už analogiškus teisės pažeidimus nėra baustas, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, jam skirtina mažesnė nuobauda negu numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą minimali ((duomenys neskelbtini) str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

I. J. (I. J.) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 90 str. ir skirti įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.