- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- e2-27160-918/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21149-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- UAB „Julianus Inkaso“
- Atsakovas
- V. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 624,49 Eur skolos, 56,21 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 100,84 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo priimti spendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio kopija ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo laikomi įteiktais CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovui jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo paliktas pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus. Todėl procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju procesiniai dokumentai laikomi įteiktais 2019 m. spalio 8 d. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad UAB „Mokilizingas“ (toliau – Pradinis kreditorius) su atsakovu V. P. 2018 m. gegužės 3 d. sudarė Paskolos grynaisiais (vartojimo kredito) sutartį Nr. VHN80503SRPA, pagal kurią UAB „Mokilizingas“ suteikė atsakovui 500 Eur vartojimo kreditą 12 mėn. terminui, o atsakovas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (t. y. iki 2019 m. gegužės 15 d.) įsipareigojo grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą paskolos sumą bei 60 Eur sutarties mokestį, taip pat sumokėti 64,48 Eur metines palūkanas. Pradinis kreditorius 2018 m. rugsėjo 18 d. nutraukė sutartį su atsakovu, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų mokėti įmokas.
2017 m. kovo 6 d. pradinis kreditorius UAB „Mokilizingas“ ir ieškovas UAB „Julianus Inkaso“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę išieškoti 624,49 Eur skolą ir 0,05 procentų delspinigius, o ieškovas įgijo nurodytos skolos reikalavimo teisę į atsakovą.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas rašytiniu 2018 m. spalio 22 d. pranešimu, išsiųstu sutartyje nurodytu atsakovo adresu.
Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 2 punktas). CK 6.205 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), ieškovui iš atsakovo priteistina 500 Eur negrąžintas kreditas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Ieškiniu prašoma priteisti 60 Eur sutarties mokestį. Remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punktu, sutarties mokestis yra suprantamas kaip Bendrovės imamas mokestis už paskolos (vartojimo kredito) suteikimą, dokumentų paruošimą ir kitus susijusius veiksmus. Iš sutarties turinio matyti, kad šis mokestis nėra susietas su tuo, ar atsakovas tinkamai vykdo sutartį, tačiau šios fiksuotos sumos mokėjimas išdėstytas visam kredito laikotarpiui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovo priteistina 60 Eur sutarties mokesčio (CK 6.886 str. 1 d.).
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 64,48 Eur palūkanų, apskaičiuotų už 2018 m. birželio 5 d. - 2019 m. gegužės 15 d. laikotarpį taikant 23 proc. palūkanų normą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis pinigais tęsiasi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 64,48 Eur palūkanų tenkintinas.
Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punktas numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento. Vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 1.3, 8.6, 8.7 p. nutraukus sutartį atsakovas privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą laiku atsiskaityti dieną, skaičiuojant nuo pirmos uždelsimo mokėti dienos. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo priteisti 56,21 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 d. nuo 2018-11-24 iki 2019-05-23, taikant 0,05 proc. normą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 56,21 Eur delspinigių.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (680,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-07-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas pateikė duomenis apie 100,84 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur mokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą bei 75 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškinys tenkintas visiškai, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 100,84 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 str., 93 str. 1 d., 98 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (7,44 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), valstybės naudai iš atsakovo priteisiama 7,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Julianus Inkaso“, į. k. 300115639, naudai 500 Eur (penki šimtai eurų) negrąžinto kredito, 60 Eur (šešiasdešimt eurų) sutarties mokesčio, 64,48 Eur (šešiasdešimt keturi eurai 48 ct) palūkanų, 56,21 Eur (penkiasdešimt šeši eurai 21 ct) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-07-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 100,84 Eur (vienas šimtas 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,44 Eur (septyni eurai 44 ct) bylinėjimosi išlaidų, nurodytą sumą mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.