- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-06-04
- Bylos Nr.
- 1-814-900/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00657-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
rašytinio proceso tvarka susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, baigęs 8 klases, nedirbantis, neįgalus, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 5 MGL bauda;
2) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, remiantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo ir 588 Lt bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 70 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paras bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose (Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi atleistas nuo 8 mėn. laisvės atėmimo bausmės, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui), bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
A. Š. 2012 m. rugpjūčio 10 d. apie 10⁰⁰ val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš V. K. išorinės džinsinio švarkelio kišenės atvirai pagrobė nukentėjusiajam V. K. priklausančius 300 Lt, padarydamas 300 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo (įtariamojo) A. Š. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (75-77, 79-80 b. l.), kuriuose nurodyta, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d. anksti ryte jis susitiko pažįstamą V. Š. ir jo namuose gėrė alų. Kai turėtą alų baigė gerti, nusprendė dar nusipirkti alaus, nuėjo į parduotuvę. Prie parduotuvės susitiko iš matymo pažįstamą vyrą (V. K.) ir jam pasiūlė kartu išgerti alaus. Tas vyras sutiko ir pasiūlė eiti pas jį į namus, nes jam turėjo atnešti pensiją. Visi trys nuėjo pas tą vyrą į namus. Begeriant alų, vyrui atnešė pensiją. Kiek tiksliai atnešė pensijos, nežino, tačiau, kai jam mokėjo pinigus, matė, kad pinigai buvo kupiūromis po 100, 50 bei 20 Lt. Pensiją vyras įsidėjo į išorinę džinsinio švarkelio kišenę. Kai baigė gerti turėtą alų, vyras nuėjo į parduotuvę ir parnešė dar du butelius po 2 l talpos alaus. Kai baigė gerti ir tą alų, V. Š. išėjo namo, o jis liko. Kadangi matė, kaip vyras įsidėjo pensiją į kišenę, jis pinigų nebeturėjo, o dar išgerti norėjosi, todėl sugalvojo pinigų pavogti. Priėjo ir norėjo juos tiesiog ištraukti. Vyras pinigų nenorėjo atiduoti, jie susistumdė. Stumdydamasis iš švarkelio kišenės ištraukė 300 Lt. Paėmęs pinigus, iš karto išėjo iš pažįstamojo namų. Išėjęs nuėjo pas V. Š. ir pasiūlė važiuoti į miestą nusipirkti šašlykų, alaus. V. Š. paklausė, iš kur gaus pinigų. Jis atsakė, kad pinigų turi, bet nesakė, iš kur jų gavo. V. Š. davė vieną 50 Lt vertės kupiūrą ir dvi kupiūras po 20 Lt. Pinigų davė todėl, kad, prieš pasiūlydamas važiuoti į miestą, norėjo pareiti į namus persirengti, o V. Š. suabejojo, ar jis grįš, taigi 90 Lt V. Š. paliko kaip garantą, kad sugrįš. Parėjęs į namus, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pakeliui policijos pareigūnai sulaikė ir V. Š.. Pas jį policijos pareigūnai rado 100 Lt (kupiūromis po 50 Lt, kuriuos buvo įsidėjęs į kojinę), o pas V. Š. - 90 Lt, kuriuos jis jam buvo davęs. 110 Lt, matyt, pametė, kai ėjo iš V. Š. namų į savo namus. Vagystę įvykdė vienas, su V. Š. pavogti pinigų nesitarė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.
Nukentėjusiojo V. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (34, 36-37, 40-41 b. l.). 2012 m. rugpjūčio 10 d. apklausos protokole nurodyta, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d. apie 10 val. savo namuose girtavo su dviem iš matymo pažįstamais vyrais. Vėliau vienas jų parašė paskolinti 20 Lt, nes matė, kaip jam išmokėjo pensiją. Skolinti pinigų jis atsisakė, tada su tais vyrais juokais pasistumdė ir jie išėjo. Jiems išėjus, aptiko, kad iš švarko išorinės kišenės pavogti 300 Lt.
2012 m. spalio 9 d. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d. nukentėjusysis savo namuose girtavo su A. Š. ir V. Š.. Begirtaujant paštininkė atnešė 307,79 Lt pensiją ir A. Š. su V. Š. matė, kaip paštininkė skaičiavo ir perdavė pinigus. Vėliau jis davė A. Š. 7 Lt, kad nupirktų dar alaus, nes ir pats norėjo išgerti. A. Š. atnešė 2 l talpos „Žaibo“ alaus. Išgėrus šį alų, V. Š. paprašė paskolinti 20 Lt, tačiau skolinti pinigų jis atsisakė ir liepė svečiams eiti namo. Tai išgirdę A. Š. su V. Š. susižvalgė ir ant jo puolė. Tuo metu visi sėdėjo ant fotelių. A. Š. greitai atsistojo ir pribėgęs prie jo kumščiu suduodamas į krūtinę atlošė jį dar labiau prie fotelio atlošo (nukentėjusysis kurčias). Tada priėjo V. Š. ir švelniai kumščiu baksnojo į krūtinę. Suprato, kad jie taip bandė nukreipti dėmesį, nes kai buvo atsilošęs, kažkuris iš jų iš kišenės ištraukė pinigus. Kas tai padarė, negali pasakyti, nes nematė, tik pajuto, kad kažkieno rankos liečia jo džinsinio švarkelio viršutinę dešinės pusės dalį, kurioje buvo kišenė su pinigais (300 Lt). Kai pajuto rankas ties kišene, pradėjo šaukti: „vagys, atstokit nuo manęs“, ir jie iškarto pabėgo. Pirmas bėgo V. Š., o iš paskos A. Š.. Kur jie nubėgo, nematė.
2013 m. gegužės 10 d. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad dalį pinigų t. y. 190 Lt, nukentėjusysis atgavo, o dėl 110 Lt pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl ankstesnėse apklausose galėjo ne visai tiksliai nurodyti įvykio aplinkybes. Nors minėjo, kad pinigus pavogė V. Š. su A. Š., bet galėjo būti, kad pinigus pavogė vienas A. Š., kai V. Š. jau buvo išėjęs.
Liudytojo V. Š. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (45-46 b. l.), kuriame nurodyta, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d. ryte susitiko pažįstamą A. Š.. Su juo gėrė alų. Kai baigė gerti, nuėjo į parduotuvę dar nusipirkti alaus. Prie parduotuvės susitiko iš matymo pažįstamą vyrą (V. K.) ir jam pasiūlė kartu išgerti alaus. Tas vyras pasikvietė juos į savo namus. Ten jie trise gėrė alų. Begeriant buto šeimininkui atnešė pensiją. Matė, kad paštininkė mokėjo pensiją kupiūromis po 20, 50, 100 Lt. Pensiją vyras įsidėjo į kišenę. Kai baigė gerti turėtą alų, vyras nuėjo į parduotuvę ir parnešė dar du butelius alaus. Kai baigė gerti ir tą alų, jis išėjo į namus, nes buvo visiškai girtas, o jo A. Š. pasiliko. Kai grįžo į namus, maždaug po 10 min. pas jį į namus atėjo A. Š. ir pasiūlė važiuoti į Kuršėnus, nusipirkti šašlykų, alaus. Jis A. Š. teiravosi, kur gaus pinigų, nes žinojo, kad pinigų V. Š. neturėjo. A. Š. iš kelnių kišenės ištraukė dvi kupiūras po 20 Lt ir vieną 50 Lt kupiūrą. Visus 90 Lt padavė jam. Pinigus A. Š. padavė todėl, kad, prieš pasiūlydamas važiuoti nusipirkti šašlykų ir alaus, sugalvojo nueiti į namus persirengti, o kadangi jis jam pasakė, kad gali nebegrįžti, tai jis jam ir padavė 90 Lt kaip garantą, kad sugrįš. Iš kur A. Š. gavo 90 Lt, nesakė, o jis neklausė. Pagalvojo, kad pasiskolino iš ano sugėrovo. A. Š. nuėjo į namus persirengti, jis taip pat persirengė. Niekaip negalėdamas sulaukti A. Š., nuėjo pas jį į namus pažiūrėti, kas atsitiko. Priėjęs prie A. Š. namų, pamatė iš jo kiemo išvažiuojantį policijos pareigūnų automobilį. Policijos pareigūnai jį sulaikė. Atsisėdęs į tarnybinį automobilį, ten pamatė ir A. Š.. Juos abu pristatė į policijos komisariatą. Kai paleido iš areštinės, A. Š. pasakojo, kad, kai jis (V. Š.) išėjo iš vyro, pas kurį gėrė alų, jis (A. Š.) iš jo kišenės ištraukė pinigus, kurių dalį (90 Lt) buvo davęs jam ir kuriuos iš jo paėmė policijos pareigūnai, kai sulaikė. Kiek tiksliai A. Š. paėmė pinigų, nesakė. Kol jis buvo pas tą vyrą, jokio konflikto tarp jų nebuvo.
Liudytojos D. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (43-44 b. l.), kuriame nurodyta, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d. ji dirbo parduotuvėje ir tą dieną A. Š. buvo atėjęs pirkti alaus. Kaip ji suprato, tuo metu A. Š. turėjo tik 7 Lt, už alų mokėjo 6,90 Lt. Vėliau A. Š. vėl buvo atėjęs į parduotuvę, pirko alaus, atsiskaitė 20 Lt kupiūra. Tą pačią dieną dar vėliau A. Š. vėl buvo atėjęs, nusipirko maisto produktų ir alaus, mokėjo apie 30 Lt. Ji matė, kad A. Š. turėjo ir daugiau pinigų. A. Š. buvo vienas, su juo V. Š. nebuvo. Po kurio laiko į parduotuvę atėjo ir V. K. ir pasakė, kad jį apvogė A. Š..
V. K. 2012 m. rugpjūčio 10 d. protokolu – pareiškimu (10 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis (12-15 b. l.), asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo protokolu (23 b. l.); daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir jų apžiūros protokolu su fotolentelėmis (24-30 b. l.), asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenimis (A. Š. 2012 m. rugpjūčio 10 d. 18³⁸ val. buvo nustatytas sunkus - 2,84 %₀ – girtumo laipsnis, 66 b. l.), akistatos protokolu (93-94 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vagystė laikoma atvira, kai kaltininkas veikia viešai, matant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, ir jiems suvokiant neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet tai ignoruoją. Toks veikimas rodo didesnį kaltininko grubumą, įžūlumą, cinizmą. Esant nusikalstamą veiką kvalifikuojančiam požymiui pavogto turto vertė neturi teisinės reikšmės. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikaltimą, įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.
Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 8 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 7⁰⁰ val. Remiantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę skirti 8 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 7⁰⁰ val., ir 588 Lt baudą.
Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro siūlymui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir terminu (144 b. l.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine, apibrėžta tyčia. Kaltinamasis suvokė, kad turtas svetimas, bet vis vien norėjo jį neatlygintinai užvaldyti; suprato, kad savininkui bus padaryta materialinė žala (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai yra už dispozicijos ribų, bet nusikaltimams nuosavybei, kurį reglamentuoja BK XXVIII skyrius, būdingas savanaudiškumas, siekis neteisėtai (kitų asmenų sąskaita) praturtėti.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą ir, jį padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe – tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis anksčiau teistas (114-119 b. l.), vėl nusikalto teistumui neišnykus, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Baustas administracine tvarka, daugiausia pagal ATPK 50 ir 178 straipsnius, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (109-112 b. l.), oficialiai niekur nedirba (126 b. l.), nuo 2012 m. birželio 4 d. yra registruotas darbo biržoje (127 b. l.), nuo 2011 m. gruodžio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 7 d. nustatytas 50 % darbingumo lygis (125 b. l.). Yra įrašytas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą ir priklausomybės ligų kabinto įskaitą (130, 132 b. l.). Nuo 2001 m. iki 2012 m. Šiaulių Psichiatrijos ligoninėje gydytas 43 kartus, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), daug kartų bandė žudytis, serga (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2013 m. balandžio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 98TPK-40/2013 nurodyta, kad ankstesni gydymosi epizodai bei išvardintos diagnozės neturėjo įtakos padarytam nusikaltimui. Iš A. Š. apklausos matyti, kad juridinę situaciją suvokia gerai, todėl skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę nereikia (140-141 b. l.).
Atviras svetimo turto pagrobimas [...], baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 6 m. (BK 178 str. 2 d.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Už tyčinio nusikaltimo padarymą recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje (BK 49 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į kaltinamojo materialinę padėtį ir psichinę būklę, teismas mano, kad yra pagrindo daryti išimtį iš BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės ir už veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam vieną iš švelnesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštą, jo dydį parenkant artimą sankcijos vidurkiui (BK 49 str. 3 d.). Arešto bausmė, remiantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (bauda).
BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka kaltinamasis nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. 19⁴² val. iki 2012 m. rugpjūčio 11 d. 17³⁰ val. (t. y. 1 parą) buvo laikinai sulaikytas (67-68 b. l.). Į atliktą arešto bausmę santykiu 1:1 įskaitoma viena A. Š. laikino sulaikymo para (mutatis mutandis BK 66 str. 2 d.).
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, jam įsiteisėjus panaikinama (84-85 b. 1.).
Daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, t. y. 190 Lt, kurie ikiteisminio tyrimo metu grąžinti V. K. (31-32 b. l.), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliekami neribotai V. K. nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
n usprendžia:
A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 53 (penkiasdešimt trijų) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (bauda) ir galutinę subendrintą bausmę skirti 53 (penkiasdešimt trijų) parų arešto bausmę su 588 Lt (penkių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių litų) bauda.
Remiantis BK 66 straipsniu, į atliktą arešto bausmę įskaityti A. Š. laikino sulaikymo laiką – 1 (vieną) parą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. Š. faktinio patalpinimo į areštinę ar suėmimo, jeigu vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą to prireiktų, atsižvelgiant į tai, kuris veiksmas bus pirmesnis.
A. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės šis teismo baudžiamasis įsakymas, jam įsiteisėjus panaikinti.
190 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt litų), ikiteisminio tyrimo metu grąžintus V. K., palikti neribotai V. K. nuosavybei.
Išaiškinti A. Š., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Antraip, šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.