Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, eI3-2044-342/2020

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-03-05
Bylos Nr.: eI3-2044-342/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-02748-2019-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
Pareiškėjas: Š. J.
Atsakovas: Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-2044-342/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02748-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 22.1; 22.2; 22.7; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui Š. J. ir jo atstovo Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovei A.K.,

atsakovo atstovei Jolitai Lelėnienei,

2020 m. vasario 20 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š.J. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvados, įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Š. J. (toliau – ir pareiškėjas) prašo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) viršininko 2019-11-20 sprendimą įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 metus nepatenkinamai ir perkelti į žemesnes pareigas, kuris yra išreikštas pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019-11-20 išvadoje Nr. 85-IL-6161, įrašant rezoliuciją; panaikinti Tauragės AVPK viršininko 2019-11-29 įsakymą Nr. 85-TE-350.

Pareiškėjas nurodo, kad iki 2019-12-10 dirbo Tauragės AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriuje (toliau – ir Tauragės AVPK KP ONTS) vyresniuoju tyrėju. Pažymi, kad yra Lietuvos policijos profesinės sąjungos narys.

Nurodo, kad 2019-10-25 tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 85-IL-5724, pareiškėjo tiesioginis vadovas, Tauragės AVPK KP ONTS viršininkas M. B., įvertino jo tarnybinę veiklą nepatenkinamai ir pateikė siūlymą perkelti į žemesnes pareigas. Šią išvadą 2019-10-25 policijos elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS) patvirtino Tauragės AVPK viršininkas M. D. Pažymi, kad 2019-11-20 tarnybinė veikla buvo vertinta Tauragės AVPK pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje (toliau – ir Komisija), kuri 2019-11-20 pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 85-IL-6161 buvo įvertinta nepatenkinamai ir įrašytas siūlymas „perkelti pareigūną į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją”. Šį siūlymą 2019-11-20 patvirtino Tauragės AVPK viršininkas M. D. Pažymi, kad Tauragės AVPK viršininko 2019-11- 29 įsakymu Nr. 85-TE-350 nuo 2019-12-10 buvo perkeltas į žemesnes pareigas. Su tokiu Komisijos sprendimu nesutinka.

Argumentuoja, kad neeilinis vertinimas buvo inicijuotas grubiai pažeidžiant Vidaus tarnybos statuto (redakcija nuo 2019-07-27 iki 2019-12-31) (toliau – ir Statutas) 34 straipsnio 21 punkto nuostatas. Teigia, kad paskutinis tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas 2019-04-02, o neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas buvo inicijuotas 2019-09-05. Pažymi, kad dėl eilinio tarnybinės veiklos vertinimo kilęs ginčas šiuo metu nagrinėjamas byloje Nr. I-9397-243/2019. Taip pat argumentuoja, kad neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas grubiai pažeidžiant Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Aprašas), 52 punktą.

Nurodo, kad 2019-10-08 gavo tiesioginio vadovo elektroninį laišką, kad yra inicijuotas „neeilinis vertinimas” ir prašoma užpildyti „išvados anketos dalį”. Tvirtina, kad daugiau jokios informacijos pateikta nebuvo, nei sprendimo atlikti „neeilinį vertinimą” data, nei tokio sprendimo pagrindai ir motyvai. Mano, jog toks elektroninis laiškas su minėtu nurodymu aiškiai pažeidžia Aprašo 38 punktą nuostatą. Pažymi, kad 2019-10-14 tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-7695 tiesioginis vadovas M. B. nurodo, kad pareiškėjas atsisakė pildyti vertinimo anketą, nors pats tuo tarpu pažeidė Aprašo 38 punkte nustatytą tvarką.

Teigia, kad 2019-10-17 kalbėjosi su savo tiesioginiu vadovu apie tiriamas bylas, duomenų kiekį, kurį yra suvedęs į kriminalinės žvalgybos duomenų sistemas, kitus darbinius organizacinius reikalus. Tvirtina, kad paklausus M. B. apie pokalbio tikslą ir kokiu pagrindu galimai inicijuotas neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas, jis nieko neatsakė. Atkreipia dėmesį, jog 2019-10-18 tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR4-819 kreipėsi į Tauragės AVPK viršininką M. D., prašydamas pranešti, ar yra inicijuotas neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas ir tokio sprendimo motyvus. Pažymi, kad 2019-10-25 tiesioginis vadovas užpildė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 85-IL-5724 (toliau – ir Išvada) ir įvertino tarnybinę veiklą nepatenkinamai. 2019-10-29 Tauragės AVPK tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-8100, informavo pareiškėją, kad neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas inicijuotas remiantis 2019-09-05 tarnybiniu pranešimu. Teigia, kad pats minėtas tarnybinis pranešimas susipažinti nepateiktas ir sprendimo atlikti neeilinį vertinimą motyvai nepateikti.

Nurodo, kad DVS susirado 2019-09-05 tarnybinį pranešimą Nr. 85-PR2-6695; perskaičius tarnybinį pranešimą tapo visiškai neaiškūs inicijuoto neeilinio veiklos vertinimo motyvai. Mano, kad informacija tarnybiniame pranešime išdėstyta padrikai, neaišku, kas ir kokių veiklos trūkumų nešalina, kieno ir kokiu būdu pažeidimai fiksuojami. Tarnybinio pranešimo dėstomojoje dalyje išvardinti vieni pareigųnai, tuo tarpu rezoliucinėje dalyje siūloma inicijuoti neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą jau kitiems pareigūnams. Peržiūrėjus dokumento valdymo istoriją, matosi, kad Tauragės AVPK viršininkas M. D. patvirtino neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo inicijavimą ir šis procesas 2019-09-05 pradėtas vykdyti.

Argumentuoja, kad Komisija vertinimą atliko remdamasi tik Išvadoje pateikta informacija ir Komisijoje kalbėjusio tiesioginio viršininko M. B. paaiškinimais, tokiu būdu netinkamai atliko Išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją. Akcentuoja, kad teismų praktikoje tai pripažįstama esminiu procedūriniu pažeidimu. Pažymi, jog posėdžio pradžioje Komisija nereagavo į pastabą, kad neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas grubiai pažeidžiant Apraše numatytus terminus. Komisijos posėdžio metu tiesioginis viršininkas pateikė melagingus duomenis apie tris skirtingas situacijas, tokiu būdu apšmeiždamas, žemindamas ir tyčia formuodamas neigiamą Komisijos nuomonę apie pareiškėją, o Komisija nesiaiškino, ar tai yra tiesa.

Pažymi, kad Komisijos pirmininkas Tauragės AVPK viršininko pavaduotojas pabrėžė, kad vertina tarnybinę veiklą iki Komisijos posėdžio, t. y. 2019-11-20. Mano, kad Komisijos narys Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas, vertinant jo pasisakymus, buvo aiškiai susiformavęs išankstinę neigiamą nuomonę apie pareiškėją ir pabrėžė, kad jis vertina tarnybinę veiklą nuo metų pradžios, o ne nuo užduočių suformavimo. Tvirtina, kad Komisijos pirmininkas Tauragės AVPK viršininko pavaduotojas posėdžio metu uždavė klausimą apie veiklą per paskutinius 3 – 4 metus, todėl suprato, kad jis neeilinio vertinimo metu tarnybinę veiklą vertina ne tik už 2019 metus, bet ir už 2016 m., 2017 m., 2018 m. Argumentuoja, kad Komisija nevertino ir nesigilino į tarnybinės veiklos užduotis 2019 metams - ar jos tinkamos, ar pagrįstos, ar įgyvendinamos atsižvelgiant į esamą kriminogeninę situaciją, nors turėjo ir privalėjo tai padaryti, kadangi Išvada surašyta remiantis paskirtomis užduotimis ir jų vykdymu. Pažymi, jog Komisija nesiaiškino, kodėl tarnybinės užduotys 2019 metams buvo paskirtos jų neaptarus tarp pareiškėjo ir tiesioginio vadovo. Atkreipia dėmesį, kad visos užduotys yra kiekybinės, todėl jose nurodyti tam tikrų veiksmų skaičiai turėjo būti išdiskutuoti ir objektyviais duomenimis pagrįsta, kad jie gali būti pasiekti.

Tvirtina, kad Komisija netinkamai atliko Išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją. Argumentuoja, jog Komisija netikrino Išvados skyriuje „Tinkamumas einamoms pareigoms” tiesioginio vadovo surašytos informacijos ir aklai ja vadovavosi nors ją galima paneigti susipažinus su 2019 metais atliktais kriminalinės žvalgybos tyrimais (detalesnės informacijos šiame skunde pateikti negali, nes ji įslaptinta žyma RIBOTO NAUDOJIMO). Atkreipia dėmesį, kad Komisija netyrė ir nesiaiškino Išvados skyriuje „Kvalifikacija” išdėstytų teiginių, netikrino kokiais objektyviais duomenimis jie paremti.

Pažymi kad pateikė savo eilinio vertinimo už 2018 metus 2019-02-28 vertinimo išvadą Nr. 5-TVV-13845, kurią lyginant su 2019-10-25 neeilinio vertinimo išvada Nr. 85-IL-5724, aiškiai matomi subjektyvūs susidorojimo požymiai. Mano, kad šis neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas yra sąmoningas Tauragės AVPK vadovybės kerštas ir susidorojimas dėl šių ginčų teismuose. Taip pat pažymi, kad Tauragės AVPK viršininkas pareiškėją nukreipė dirbti į Šilutę, tai yra labiausiai nutolęs nuo Tauragės miesto komisariatas esantis Tauragės AVPK sudėtyje. Mano, kad tai padaryta specialiai, žinant, kad turi du mažamečius vaikus ir šeimoje yra tik vienas automobilis (sugyventinė dirba Pagėgiuose), todėl tai sukels papildomų šeimyninių problemų.

Pareiškėjas bei jo atstovo atstovė teismo posėdžio metu palaiko skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų bei argumentų pagrindu. Akcentuoja, jog neeilinis vertinimas atliktas pažeidžiant šiai procedūrai nustatytus terminus.

Atsiliepimas

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu nesutinka su skundu ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo jog statutinių valstybės tarnautojų detali vertinimo tvarka, eiga ir procedūra reglamentuota ne Statute, o Apraše. Pažymi, kad du pareigūnai 2019-09-05 buvo informuoti, kad jų atžvilgiu yra inicijuoti neeiliniai tarnybinės veiklos vertinimai ir paprašyta užsipildyti vertinimo anketos dalis pildomas darbuotojų, kadangi jau buvo praėjęs 6 mėnesių terminas nuo pareigūnų kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo, o pareiškėjo atveju neeilinio vertinimo procedūra buvo inicijuota tik 2019-10-08, būtent todėl, kad nebūtų pažeistas 6 mėnesių terminas ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-10-03 įsakymu Nr. 1V-827 buvo pakeistas Aprašas ir 52 punktas pripažintas netekusiu galios. Tvirtina, kad nors pareiškėjas nurodo, kad jo tarnybinės veiklos vertinimas buvo inicijuotas 2019-09-05, tačiau tą dieną buvo priimtas Tauragės AVPK sprendimas, kuris suteikė tiesioginiam vadovui tik teisę pradėti neeilinį pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą. Tvirtina, jog pats neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas buvo pradėtas tik 2019-10-08, todėl nelogiška ir nebuvo jokios būtinybės atlikti vertinimą iki 2019-10-01. Pažymi, kad jei pareiškėjui atrodo, kad vertinimas buvo inicijuotas 2019-09-05 ir prasidėjusi neeilinio vertinimo procedūra, pakeičiant Aprašą nebuvo nurodyta, kad procedūros, pradėtos iki įsakymo Nr. 1V-827 įsigaliojimo, tęsiamos ir baigiamos pagal iki įsakymo įsigaliojimo galiojusią tvarką, o ir pats Tauragės AVPK viršininko sprendimas (išreikštas 2019-09-05 rezoliucija ,,sutinku”) yra tik pagrindas ir sąlyga neeilinio vertinimo pradėjimui, o ne vertinimo procedūros etapas ar pradžia (neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo pradžia numatyta Aprašo 37 ir 38 punktuose).

Nurodo Aprašo 37 bei 38 punktus ir sutinka, kad 2019-10-08 inicijavus neeilinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, pareiškėjo tiesioginis vadovas nepagrįstai paprašė pareiškėjo užsipildyti savo vertinimo išvados anketos dalį. Tvirtina, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas suteikęs teisę užsipildyti savo tarnybinės veiklos vertinimo anketos dalį, praėjus savaitei ir nesulaukęs užpildytos anketos dalies, tik 2019-10-25 surašė Vertinimo išvadą. Mano, kad šiuo atveju vertinimo pradžioje padaryta klaida, kuri buvo ištaisyta vertinamojo pokalbio metu, negali būti laikoma esminiu procedūriniu pažeidimu ir tai negalėjo turėti įtakos skundžiamos Išvados pagrįstumui ar Tauragės AVPK viršininko priimtam sprendimui ir tai būtų pagrindas Išvadą panaikinti.

Pažymi, kad Komisijos posėdžio metu pareiškėjas galėjo pasakyti, kad, jo manymu, buvo pažeista neeilinio vertinimo procedūra, paaiškinti kokios pasekmės jam dėl to kilo ir ar tai turėjo įtakos išvados pagrįstumui, tačiau to nepadarė. Tvirtina, kad pareiškėjas Komisijos posėdžio metu nurodė tik tai, kad buvo pažeistos taisyklės, nes vertinimas turėjo būti atliktas iki 2019-10-01. Akcentuoja, kad Komisijos nariai išklausė pareiškėjo nuomonę, tačiau nepripažino, kad vertinimas turėjo būti atliktas iki 2019-10-01. Mano, kad ginčijamas teisės aktas negali būti panaikinimas dėl formalių procedūrą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo.

Pažymi, kad pareigūną į pareigas skiriančio asmens sprendimas yra būtinas norint pradėti neeilinio vertinimo procedūrą. Pati procedūra reglamentuota Aprašo IV skyriuje. Tvirtina, kad teisės aktuose nenumatyta pareiga tiesioginiam vadovui pradedant neeilinio vertinimo procedūrą raštu supažindinti vertinamą darbuotoją su pareigūną į pareigas skiriančio asmens sprendimu. Pažymi, kad iš Tauragės A VPK dokumentų valdymo poskyrio vyresniosios specialistės 2019-11-18 tarnybinio pranešimo Nr. 85-PR2-8642 matyti, kad pareiškėjas DVS ,,Avilys” 2019-10-29 tris kartus perskaitė išvadą, taip pat 7 kartus buvo peržiūrėta metaduomenų kortelė, atliekant veiksmą ,,skaityti”. Daro prielaidą, kad pareiškėjas siekė išvengti neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo nepildydamas savo anketos dalies ir atsisakydamas oficialiai susipažinti su išvada. Mano, kad minėta aplinkybė taip pat patvirtina, kad pareiškėjas žinojo, dėl kokių priežasčių jam inicijuotas neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas. Sutinka, kad pareiškėjas turėjo teisę žinoti dėl ko yra vertinamas. Akcentuoja, kad iš M. B. 2020-01-08 tarnybinio pranešimo Nr. 85-PR2-224 matyti, kad pareiškėjas apie inicijuotą neeilinį vertinimą buvo informuotas 2019-10-08 elektroniniu laišku. Tvirtina, kad tiesioginis vadovas dar tą pačią dieną žodžiu informavo pareiškėją apie neeilinio vertinimo pagrindą; 2019-10-17 pokalbio metu M.B. taip pat informavo kokiu pagrindu yra inicijuotas neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas Komisijos posėdžio metu neišsakė jokių pastebėjimų, kad jis nežinojo apie neeilinio vertinimo pagrindą, ir kad tai turėjo įtakos jo nepatenkinamam vertinimui ar išvados pagrįstumui, ar kad žodinis informavimas jam sukėlė kažkokias abejones. Pažymi, jog nei Statute, nei Apraše nėra imperatyviai nurodyta, kad vertinamas pareigūnas turi būti pasirašytinai supažindintas su pareigūną į pareigas skiriančio asmens sprendimu, ar kad jam turi būti įteikiamas pareigūną į pareigas skiriančio asmens sprendimas. Mano, kad pranešimas žodžiu apie neeilinį vertinimą yra tinkamas informavimo būdas.

Teigia, jog išklausius garso įrašą akivaizdu, kad buvo atliekama išvados patikrinimo pagrįstumo funkcija ir vertinami darbo rezultatai už 2019 metų laikotarpį. Sutinka, kad Komisijos pirmininkas ir kai kurie komisijos nariai paminėjo praėjusių metų rezultatus ir vykdytas užduotis bei jų rezultatus, tačiau perklausius garso įrašą akivaizdu, kad tai buvo padaryta vien tam, kad palyginti ir akcentuoti, kad darbo rezultatai yra blogi jau ne pirmi metai, kad po 2018 metų vertinimo rezultatai visiškai nesikeičia ir kad neeilinio vertinimo rezultatai nėra tokie, kokių galbūt norėtų pareiškėjas, tikrai ne dėl 2019 metų uždavinių, kurie beveik iš esmės vienodi lyginant su 2018 metų uždaviniais.

Cituoja Aprašo 10 ir 11 punktus ir daro išvadą, kad pareigūno tiesioginis vadovas neturi diskrecijos nustatyti bet kokias ar pareigūno sugalvotas ir jo norus atitinkančias užduotis. Mano, kad pareiškėjo 2019 metų užduotys buvo aiškios, konkrečios ir įvykdomos; jos buvo suformuotos atsižvelgiant į statutinės įstaigos strateginio veiklos plano programų tikslus, uždavinius ar priemones, taip pat į statutinės įstaigos metinio veiklos plano priemones, pareigūno pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pažymi, jog pareiškėjui, kaip ir kitiems to skyriaus pareigūnams atliekantiems analogiškas funkcijas, buvo suformuoti tapatūs uždaviniai ir nustatyti vienodi veiklos vertinimo rodikliai. Vertinimo rodikliai buvo aiškūs ir leidžiantys įvertinti ar pasiekti konkretūs tarnybinės veiklos rezultatai, o jų reikšmės pamatuojamos, patikimos ir nesunkiai patikrinamos. Atkreipia dėmesį, kad M. B. 2020-01-13 tarnybiniame pranešime 85-PR2-324 nurodė, kad pareiškėjo, kaip ir kitų skyriaus pareigūnų, tarnybinės veiklos užduotys 2019 metams, buvo suderintos, suformuotos ir nustatytos per eilinį tarnybinės veiklos vertinimo pokalbį už 2018 metus, kuris vyko 2019 m. vasario mėnesį. Pažymi, kad Komisijos posėdžio metu, buvo analizuojami tarnybinės veiklos rezultatai pagal 2019 metų uždavinius. Teigia, kad tiesioginis vadovas Komisijos posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjui siekiant suteikti galimybę pasiekti 2019 metais geresnių darbo rezultatų, buvo leista dirbti ne vien prekybos žmonėmis srityje, bet ir narkotikų srityje, tačiau tai rezultatų nedavė.

Teigia, kad iš išvados matyti, kad pareiškėjo veiklos apibūdinimas pagal kiekvieną kriterijų buvo pagrįstas atitinkamais duomenimis. Pažymi, kad Komisija nepažeidė Aprašo 24 punkte numatytos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūros vertinimo komisijoje, pareiškėjui buvo suteikta galimybė išsakyti savo pastebėjimus, pristatyti atlikto darbo rezultatus. Mano, kad pareiškėjo požiūrį į atliekamą darbą, pavedimų vykdymą atskleidžia Komisijos posėdžio metu padarytas garso įrašas (pvz. 49.10-49.35 min., 50.45-51.10 min.).

Mano, kad pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad visi išvadoje esantys teiginiai yra šmeižiantys, nepatikrinti objektyviais duomenimis; tai tik deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai, neparemti jokiais duomenimis. Nesutinka ir su tuo, kad pareiškėjo neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas yra sąmoningas Tauragės AVPK vadovybės kerštas. Taip pat pažymi, jog visiškai išgalvotas ir subjektyviu vertinimu pagrįstas teiginys, apie tai, kad Tauragės AVPK viršininkas specialiai paskyrė pareiškėją dirbti Šilutėje. Teigia, kad toks Tauragės AVPK viršininko sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į esančius darbo krūvius ir laisvas pareigybes.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašo skundą atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Tauragės AVPK, atsakovas) viršininko 2019-11-20 sprendimo (rezoliucijos), kuriuo patvirtinta Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (minėta, toliau – ir Komisija) 2019-11-20 išvada Nr. 85-IL-6161, bei Tauragės AVPK viršininko 2019-11-29 įsakymo Nr. 85-TE-350, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas į žemesnes pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatytos aplinkybės

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas šiuo metu dirba Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju (statutinis valstybės tarnautojas; pareiginės algos koeficientas 5,77). Nustatyta, jog pareiškėjas iki 2019-12-10 ėjo Tauragės AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus (minėta, toliau – ir Tauragės AVPK KP ONTS) vyresniojo tyrėjo pareigas (statutinis valstybės tarnautojas; pareiginės algos koeficientas 6,27). Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas yra Lietuvos policijos profesinės sąjungos narys.

Administracinėje byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui dirbant Tauragės AVPK KP ONTS skyriaus vyresniuoju tyrėju, pareiškėjo tiesioginis vadovas, Tauragės AVPK KP ONT skyriaus viršininkas, 2019-09-05 tarnybiniu pranešimu „Dėl neeilinio vertinimo atlikimo” pasiūlė atlikti keturių Tauragės AVPK KP ONT skyriaus pareigūnų (tame tarpe ir pareiškėjo) neeilinį vertinimą. Tauragės AVPK viršininkas 2019-09-05 rezoliucija sutiko inicijuoti pareiškėjo neeilinį vertinimą. Nustatyta, jog Komisija, 2019-11-20 posėdyje atlikusi neeilinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, ginčijama išvada pareiškėjo veiklą įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė perkelti pareigūną į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją. Šį siūlymą 2019-11-20 patvirtino Tauragės AVPK viršininkas M. D., ranka įrašymas rezoliuciją. Tauragės AVPK viršininko 2019-11-29 įsakymu Nr. 85-TE-350 pareiškėjas nuo 2019-12-10 buvo perkeltas iš Tauragės AVPK KP ONTS vyresniojo tyrėjo pareigų į Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigas.

Nagrinėjamai bylai aktualūs teisės aktai bei teismų praktika

Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į statutines profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos statutinėse įstaigose ypatumus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų priėmimo į pareigas statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (minėta, toliau – ir Statutas). Statuto 34 straipsnio 20 dalyje įtvirtinta, jog pareigūną į pareigas skiriančio asmens sprendimu gali būti atliekamas neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas, kai yra: abejonių dėl pareigūno gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; pareigūno tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas pasiūlymas perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas arba nustatyti pareigūnui ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento; pareigūno prašymas nustatyti jam didesnę pareiginę algą taikant didesnį negu turimas pareiginės algos koeficientą pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą. Vadovaujantis Statuto 34 straipsnio 21 dalimi neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas rengiamas ne dažniau kaip kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo pareigūno kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba jeigu pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla.

Statuto 34 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Vadovaujantis aptariamo straipsnio 7 dalimi, tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. Statuto 34 straipsnio 11 dalyje nustatyta, jog tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 18 dalyje nurodytų pasiūlymų. Šio straipsnio 18 dalies 2 punkte nurodytas pasiūlymas gali būti teikiamas, jei paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu pareigūno tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai ir tiesioginis vadovas einamaisiais metais pareigūno tarnybinę veiklą vėl įvertina nepatenkinamai. Pagal aptariamo straipsnio 18 dalį Komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo perkelti pareigūną į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją arba atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, jei jo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai antrą kartą iš eilės. Statuto 34 straipsnio 23 dalyje reglamentuota, jog pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.

Nagrinėjamai bylai aktualus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintas Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) . Neeilinį pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Aprašo IV skyrius. Aprašo 37 punkte nustatyta, kad esant vienam iš Statuto 34 straipsnio 20 dalyje nustatytų pagrindų, tiesioginis vadovas pokalbio su pareigūnu metu Aprašo 7.2 papunktyje nustatyta tvarka aptaria pareigūno tarnybinės veiklos rezultatus. Aprašo 7.2. papunktyje įvirtinta, jog tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su pareigūnu metu: kai vertinama pareigūno, einančio Statuto priede 1–12 pareigybių grupėms priskirtas pareigas tarnybinė veikla, aptaria pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant pareigūnui nustatytas užduotis, kai vertinama pareigūno, einančio Statuto priede 13–15 pareigybių grupėms priskirtas pareigas ir vyriausiojo kovotojo pareigas, tarnybinė veikla, aptaria pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o kai vertinama statutinės įstaigos vadovo ar statutinės įstaigos struktūrinio padalinio vadovo tarnybinė veikla, aptaria jo pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant jam ir atitinkamai jo vadovaujamai statutinei įstaigai arba vadovaujamam statutinės įstaigos struktūriniam padaliniui nustatytas užduotis. Po nurodyto pokalbio tiesioginis vadovas Aprašo 8 ir 9 punktuose nustatyta tvarka užpildo vertinimo anketą (prieš tai užpildytą ir pareigūno) ir surašo vertinimo išvadą (Aprašo 38 punktas). Vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas įvertina pareigūno tarnybinę veiklą ir teikia atitinkamą motyvuotą pasiūlymą - kai yra Statuto 34 straipsnio 20 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas – perkelti pareigūną į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją; atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, jei jo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai antrą kartą iš eilės (Aprašo 38.3. papunktis).

Tiesioginis vadovas pareigūną su vertinimo išvada supažindina pasirašytinai; pareigūnui atsisakius vertinimo išvadoje pasirašyti, kad su šia išvada susipažino, surašomas aktas Aprašo 14 punkte nustatyta tvarka (Aprašo 39 punktas). Pagal Aprašo 40 punktą tiesioginis vadovas vertinimo išvadą pateikia pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo priima sprendimą dėl neeilinio pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo. Aprašo 41 punkte įtvirtinta, kad priėmus Aprašo 40 punkte nurodytą sprendimą atlikti neeilinį pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą, šio sprendimo, vertinimo išvados kopijos pateikiamos Komisijai. Pagal Aprašo 42 punktą Komisija, gavusi nurodytus dokumentus, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pasiūlo Komisijos posėdžio datą ir laiką; sprendimą dėl vertinimo komisijos posėdžio datos ir laiko priima pareigūną į pareigas skiriantis asmuo. Aprašo 43 punkte nustatyta, kad apie neeilinį pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą Komisijoje pareigūnas informuojamas raštu arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki neeilinio pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo pradžios.

Vadovaujantis Aprašo 44.1 papunkčiu neeilinio pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, Komisija vertina: pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos – vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Jeigu pareigūnas, kurio tarnybinė veikla vertinama, dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti Komisijos posėdyje, posėdis atidedamas iki to laiko, kol išnyks priežastys, dėl kurių pareigūnas negali dalyvauti Komisijos posėdyje (Aprašo 45 punktas). Pagal Aprašo 47 punktą pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimui, Komisijos nariai aptaria tiesioginio vadovo motyvuoto pasiūlymo ir pateiktos vertinimo išvados pagrįstumą. Aprašo 48 punkte nustatyta, jog pasibaigus tiesioginio vadovo motyvuoto pasiūlymo ir pateiktos vertinimo išvados pagrįstumo aptarimui, balsuojama dėl pasiūlymo pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pritarti arba nepritarti tiesioginio vadovo motyvuotam pasiūlymui.

Aprašo 49 punktas numato, kad priėmus sprendimą dėl atitinkamo Komisijos pasiūlymo, Komisijos sekretorius surašo vertinimo komisijos išvadą; pareigūnas supažindinamas su Komisijos išvada pasirašytinai per 3 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio dienos; pareigūnui atsisakius Komisijos išvadoje pasirašyti, kad su šia išvada susipažino, surašomas aktas Aprašo 14 punkte nustatyta tvarka.

Neeiliniam pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimui taip pat taikomos Aprašo 18, 19, 32–36 punktų nuostatos (Aprašo 50 punktas). Pagal Aprašo 33 punktą Komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą, per 5 darbo dienas nuo Komisijos posėdžio dienos pateikia pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui Komisijos išvadą. Aprašo 34 punkte įtvirtinta, jog Komisijos posėdis protokoluojamas; pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris perkeliamas į skaitmeninę laikmeną; skaitmeninis garso įrašas pridedamas prie Pareigūnų tarnybinės veiklos Komisijos posėdžio protokolo ir saugomas įstaigoje, kurios Komisija įvertino pareigūno tarnybinę veiklą. Pagal Aprašo 35 punktą pareigūną į pareigas skiriantis asmuo ar ministras per 10 darbo dienų nuo Komisijos išvados gavimo priima sprendimą dėl Komisijos pasiūlymo įgyvendinimo.

Vadovaujantis paminėtų teisės aktų nuostatomis, kuriose įtvirtinta pareigūno veiklos vertinimo procedūra, buvo atliktas neeilinis pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2019 m. vertinimas, t. y. įvertinus pareiškėjo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, pareigūno veikla įvertinta nepatenkinamai ir pasiūlyta perkelti jį į žemesnes pareigas bei įpareigoti tobulinti kvalifikaciją.

Teismas pažymi, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendrojo pobūdžio dokumentas, kuriame turi būti pateiktas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos apibūdinimas pagal valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje konkretūs valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio faktai neturi būti aptarinėjami, tačiau valstybės tarnautojo veiklos apibūdinimas pagal kiekvieną kriterijų turi būti pagrįstas atitinkamais faktiniais duomenimis. Be kita ko, tokios pozicijos yra laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (minėta, toliau – ir LVAT) praktikoje (žr., pvz., LVAT 2015-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1634-756/2015; 2013-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-166/2013 ir kt.). Vertinimo išvada yra bendrojo pobūdžio dokumentas, kurio teisėtumą ir pagrįstumą aiškinasi Komisija pagal pateiktus dokumentus, paaiškinimus ir kt. įrodymus. Dėl nurodytos aplinkybės, tikrinant ginčijamos išvados pagrįstumą ir teisėtumą, šioje byloje reikšminga išsiaiškinti ir nustatyti, ar byloje yra pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos Komisijos išvados dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo.

LVAT ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėjant ginčą teisme dėl valstybės tarnautoją (nagrinėjamos bylos atveju – pareigūno) į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant Komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu, pagrįstumo bei teisėtumo, būtina nustatyti ne tik tai, ar Komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar Komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., LVAT 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009; 2010-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010; 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010 ir kt.). LVAT taip pat laikosi pozicijos, kad Komisijai, kuri tikrina tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui, turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr., pvz., LVAT 2008-10-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008; 2009-05-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009 ir kt.). Pažymėtina, jog teismui nėra suteikta teisė vertinti pareigūnų veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų/siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., LVAT 2015-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad vertinant pareigūno tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu siekiama visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūno gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, t. y. pareigūno kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Minėta, jog pareigūno neeilinį vertinimą atlieka jo tiesioginis vadovas, kuris po pokalbio su pareigūnu surašo pareigūno vertinimo išvadą, išdėstydamas joje pareigūno veiklos apibūdinimą pagal pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Tiesioginio vadovo neeilinio vertinimo išvada yra Komisijos nagrinėjimo dalykas. Vadovaujantis teismų praktika Komisijos pareiga yra patikrinti, ar tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas pareigūno gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktuose pateiktų rekomendacijų (žr., pvz., LVAT 2013-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-166/2013, 2014-01-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-2466/2013 ir kt.).

Taigi, šiuo atveju, tikrinant ginčijamos išvados pagrįstumą ir teisėtumą, svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar byloje yra pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos Komisijos išvados dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo. Tuo tikslu svarbu įvertinti, ar Komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, taip pat, ar Komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė pareiškėjo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją.

Dėl materialinių teisės normų taikymo

Pareiškėjas argumentuoja, kad 2019-10-17 kalbėjosi su savo tiesioginiu vadovu, kurio paklausus apie šio pokalbio tikslą ir kokiu pagrindu galimai inicijuotas neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas, jis nieko neatsakė. Atkreipia dėmesį, jog 2019-10-18 tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR4-819 kreipėsi į Tauragės AVPK viršininką M. D., prašydamas pranešti ar yra inicijuotas neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas ir tokio sprendimo motyvus, o 2019-10-29 Tauragės AVPK tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-8100 informavo pareiškėją, kad neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas inicijuotas remiantis 2019-09-05 tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-6695. Teigia, kad pats DVS susirado 2019-09-05 tarnybinį pranešimą Nr. 85-PR2-6695, iš kurio turinio tapo visiškai neaiškūs inicijuoto neeilinio veiklos vertinimo motyvai. Iš esmės pareiškėjas nurodytais argumentais kelia abejones, ar buvo pagrindas jo 2019 metų tarnybinę veiklą vertinti neeilinio vertinimo metu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo neeilinį vertinimą iniciavo ir jo tarnybinę veiklą vertino jo tiesioginis vadovas. Pareiškėjo nurodytame jo tiesioginio vadovo 2019-09-05 tarnybiniame pranešime „Dėl neeilinio vertinimo atlikimo” nurodyta, jog analizuojant Tauragės AVPK KP ONTS pareigūnų darbą per einamųjų metų 6 mėnesius buvo nuolat pastebima, jog skyriaus pareigūnai pasyviai atlieka pavestas užduotis (stiprinti kriminalinę žvalgybą, akcentuojant darbą dėl galimai daromos nusikalstamos veikos susijusios su organizuotų grupių veikla ir nariais, bei kt. užduotis) ir pareigybės aprašymuose nustatytas funkcijas, ne visi vykdo tiesioginio vadovo pavestas užduotis, nesilaiko 2019 m veiklos plano bei 2019-03-28 suformuotų tarnybinės veiklos 2019 m. užduočių, 2019 m. užduotys nėra vykdomos arba vykdomos labai minimaliai. 2019-09-05 tarnybiniame pranešime pažymėta, kad Tauragės AVPK viršininkui ir jo pavaduotojui buvo siunčiami tarnybiniai pranešimai dėl Tauragės AVPK KP ONTS pareigūnų darbo per einamus metus ir pareigūnams buvo duotos užduotys pašalinti nustatytus trūkumus, vadovautis darbą reglamentuojančiomis instrukcijomis, tačiau trūkumai nepašalinti ir pažeidimai toliau fiksuojami.

Anksčiau buvo minėta, kad Statuto 34 straipsnio 20 dalyje nustatyta pareigūną į pareigas skiriančio asmens teisė atlikti neeilinį pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą. Pagal nurodytą nuostatą tokia teisė gali būti realizuojama, kai yra abejonių dėl pareigūno gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Teismo vertinimu, pareiškėjo tiesioginiam vadovui kilus abejonių dėl pareiškėjo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, buvo pagrindas atlikti neeilinį pareiškėjo vertinimą. Be kita ko, iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis pats pripažįsta aplinkybę, jog ne visas einamųjų 2019 metų užduotis vykdė (pvz., per vertinamąjį laikotarpį nebuvo taikęs asmenims Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatytų prevencinių priemonių ir kt.). Įvertinus paties pareiškėjo paaiškinimus, 2019-09-05 tarnybinio pranešimo bei pareiškėjo tiesioginio vadovo išvados turinį, darytina išvada, kad buvo pagrindas abejonėms dėl pareiškėjo gebėjimų atlikti jam nustatytas funkcijas, todėl neeilinis vertinimas pradėtas pagrįstai.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Komisija nevertino ir nesigilino į tarnybinės veiklos užduotis 2019 metams. Argumentuoja, jog Komisija nesiaiškino, kodėl tarnybinės užduotys 2019 metams buvo paskirtos jų neaptarus tarp pareiškėjo ir tiesioginio vadovo. Atkreipia dėmesį, kad visos užduotys yra kiekybinės, todėl jose nurodyti tam tikrų veiksmų skaičiai turėjo būti išdiskutuoti ir objektyviais duomenimis pagrįsta, kad jie gali būti pasiekti.

Aprašo 10 punkte nustatyta, jog užduotys turi būti aiškios, įvykdomos ir nustatomos atsižvelgiant į statutinės įstaigos strateginio veiklos plano programų tikslus, uždavinius ar priemones, taip pat į statutinės įstaigos metinio veiklos plano priemones, pareigūno pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareigūno pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodikliai turi būti aiškūs ir leisti įvertinti, ar pasiektas konkretus tarnybinės veiklos rezultatas, o jų reikšmės – pamatuojamos ir apskaičiuojamos, patikimos ir nesunkiai patikrinamos. Vadovaujantis Aprašo 11 punktu tarnybinės veiklos užduočių formoje tiesioginis vadovas nustato užduotis, taip pat su pareigūnu suderintus jo pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos. Prireikus einamaisiais metais užduotys gali būti vieną kartą pakeistos ar papildytos, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 dienos. Šiuo atveju keičiama ar pildoma tarnybinės veiklos užduočių forma.

Pareiškėjui 2019-03-01 suformuotose Tarnybinės veiklos 2019 metų užduotyse nurodytos tokios užduotys:

1) aktyvus nusikaltimų pagal skyriaus kompetenciją atskleidimas, kurios vertinimo rodiklis – kriminalinės žvalgybos veiksmais atskleistų ir pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius: ne mažiau 3, iš jų bent 1 dėl labai sunkaus nusikaltimo arba nusikaltimų padarytų ONG arba TOP KA asmenų; atlikti kriminalinę žvalgybą arba slaptus ikiteisminius tyrimo veiksmus ne mažiau kaip 6 asmenų atžvilgiu ir realizuoti ne mažiau kaip 1 KŽTB Taisyklių 38.1 punktu arba 2 KŽTB kitais Taisyklių punktais;

2) rinkti informaciją iš asmens ir informaciją, gautą vykdant tarnybines funkcijas, ją teikti nustatyta tvarka. Šios užduoties vertinimo rodiklis - per ataskaitinius metus gauta ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pateikta ne mažiau nei 5 informacinių duomenų iš asmenų, ją užpildant NAIS DS; per ataskaitinius metus gauta ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pateikta ne mažiau nei 5 informacinių duomenų, gautų vykdant funkcijas; suvesti 70 vnt. informacijos (realios priklausomybės) ir 100 vnt. informacijos (nustatyti ryšiai) į ERIS; suvesti 50 vnt. informacijos į KŽĮS (OIS);

3) aktyvus poveikio priemonių taikymas asmenims, kurio vertinimo rodiklis - nusistatyti 3 rizikingiausius asmenis, turinčius didžiausią rizikos laipsnį daryti nusikalstamas veikas pagal skyriaus kompetenciją ir jų atžvilgiu rinkti informaciją; šių asmenų atžvilgiu atlikti prevencinį darbą, tai yra taikyti ne mažiau kaip po 1 prevencinę priemonę (įspėjimą, profilaktinį pokalbį ir pan.); gavus informacijos apie jų daromas nusikalstamas veikas, jų atžvilgiu atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; aktyviai taikyti ONUĮ asmenims, kurie priklauso ONG, TOP KA; taikyti po 4 ONUĮ.

Aptariamose 2019 metų užduotyse nurodyta rizika, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos, t. y., aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos šių užduočių neįvykdymui (pildomos suderinus su darbuotoju): ilgas nedarbingumo turėjimas, ilgas nebuvimas darbe dėl kitų pateisinamų priežasčių; sudėtingi ir daug laiko bei resursų reikalaujantys tyrimai; pasiekti rezultatai santykinai gali būti mažesni, tačiau jie yra kokybiškesni (nustatomos naujos ONG, TOP KA, surinkta reikšminga informacija apie jas).

Teismas, įvertinęs pareiškėjui 2019 metams nustatytas užduotis bei jų vertinimo rodiklius, sprendžia, kad jie yra pakankamai aiškūs, įvykdomi bei leidžia įvertinti, ar vertinamuoju laikotarpiu buvo pasiektas konkretus tarnybinės veiklos rezultatas, o jų reikšmės – pamatuojamos, apskaičiuojamos, patikimos ir nesunkiai patikrinamos. Pareiškėjas neteikia į bylą patikimų duomenų bei įrodymų, išskyrus subjektyvius teiginius, kad šios užduotys bei vertinimo rodikliai nebuvo derinti su juo, ar kad jis iki neeilinio vertinimo kokiu nors būdu (raštu ar žodžiu) kreipėsi į atsakovą dėl šių užduočių neaiškumo, negalėjimo jų įvykdyti. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl 2019 metų užduočių netinkamumo.

Pažymėtina, jog pareiškėjas tvirtina, kad Komisija netinkamai atliko Išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją, t. y. nesigilino į tiesioginio vadovo subjektyvius vertinimus ir netikrino ar jie atitinka realybę. Mano, kad Išvados dalyje išdėstyti subjektyvūs tiesioginio vadovo pamąstymai, kurių daugelis gali būti paneigti tirtose kriminalinės žvalgybos bylose esančiais dokumentais, todėl tai vertina kaip šmeižtą.

Tarnybinės veiklos vertinimo 2019-10-25 Išvada Nr. 85-IL-5724 pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai ir pasiūlyta perkelti pareigūną į žemesnes pareigas; vertinimo pagrindas nurodytas – „Dėl pareigūno gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas”. Pareiškėjo tarnybinė veikla pagal įvykdytas užduotis įvertinta 1 (nepatenkinamai), tinkamumas eiti pareigoms 1 (nepatenkinamai), kvalifikacija 1 (nepatenkinamai), todėl bendras vertinimas 1 (nepatenkinamai). Pažymėtina, kad pareiškėjas Išvadoje savęs pagal pateiktus kriterijus nevertino.

Aptariamoje Išvadoje, vertinant pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms, prie vertinimo kriterijaus „Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti” pareiškėjo tiesioginis vadovas pareiškėją įvertino 1 balu. Nurodyta, jog pareiškėjas per ilgametę darbo patirtį yra sukaupęs daug žinių, tačiau darbo metu jomis praktiškai nesinaudoja, reikia raginti; darbo metu apsiriboja tik paprasčiausiais ir jokių pastangų, naujovių ir tobulėjimo nereikalaujančiais veiksmais. Pažymėta, kad pareiškėjas tinkamai nevykdė pareigybės paskirties bei kai kurių pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų. Per 2019 metus ne kartą žodžiu, raštu buvo raginamas aktyvinti darbą bylose, užtikrinti kriminalinės žvalgybos veiksmų intensyvumą, tačiau į pastabas nereagavo.

Prie vertinimo kriterijaus „Organizuotumas ir veiklos planavimas” pareiškėjo tiesioginis vadovas pareiškėją įvertino 1 balu. Nurodyta, jog pareiškėjas dažniausiai nemoka daryti išvadų, nuosekliai priimti sprendimų, tinkamai planuoti darbą, į raginimus neatsižvelgia. Padaryta išvada, kad dėl netinkamo veiklos planavimo ir organizuotumo pareiškėjas neįvykdė nustatytų 2019 m. užduočių; dirba rutiniškai, be iniciatyvos, todėl nukenčia rezultatai ir pan.

Prie vertinimo kriterijaus „Veiklos kokybė” pareiškėjo tiesioginis vadovas pareiškėją įvertino 1 balu, bei nurodė, jog veiklos kokybė neatitinka keliamų reikalavimų, darbas atliekamas atmestinai; nepasiekta jokių rezultatų ir kt. Paaiškinta, kad pareigūnas nerenka, neanalizuoja duomenų apie rizikingus asmenis; paprašius tokius asmenis pateikti, to padaryti negalėjo.

Tarnybinės veiklos vertinimo 2019-09-13 Išvadoje Nr. 5-TVV-23474, vertinant pareiškėjo kvalifikaciją, prie vertinimo kriterijaus „Gebėjimai tobulėti” pareiškėjo tiesioginis vadovas skyrė 1 balą. Nurodyta, jog pareigūno naudojamais būdais rezultatų pasiekti neįmanoma; reikalinga tobulinti kvalifikaciją, tačiau pareiškėjas ignoruoja žinių stoką, iniciatyvos tobulėti nerodo.

Prie vertinimo kriterijaus „Kūrybingumas” pareiškėjo tiesioginis vadovas pareiškėją įvertino 1 balu, bei nurodė, jog gavęs pavedimą jį įvykdo, tačiau nerodo iniciatyvos, neteikia jokių pasiūlymų ir idėjų; nesidomi bei nesinaudoja naujovėmis bei inovacijomis.

Prie vertinimo kriterijaus „Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas” pareiškėjo tiesioginis vadovas pareiškėją įvertino 1 balu. Nurodyta, kad pareiškėjas viso vertinamojo pokalbio metu buvo viskam abejingas, bendravo nenoromis, teigdamas, kad nemato tikslo, viskas vyksta neteisėtai. Pažymėta, kad pareiškėjas retai kreipiasi į kitus tam, jog būtų pasiektas tikslas; siekia išvengti bendravimo ir kt.

Prie vertinimo kriterijaus „Atsakingumas” pareiškėjo tiesioginis vadovas pareiškėją įvertino 1 balu. Nurodyta, kad pareiškėjas nepripažįsta savo klaidų, atsakomybę stengiasi užkrauti kitiems, kaltindamas korupcija, sąmokslu, nekompetencija ir pan.; visiškai abejingas tarnybos tikslams; nekreipia dėmesio į skyriaus, VPK prioritetus. Pažymėta, kad pareiškėjas, iniciavus neeilinį vertinimą, laiku neužpildė vertinimo anketos, į vertinamąją pokalbį atėjo nepasiruošęs. Pažymėta, jog pareiškėjas kolegoms padeda nenoriai, o jei dalyvauja jų organizuojamose operacijose, apsiriboja pasyviu stebėjimu.

Prie vertinimo kriterijaus „Lojalumas tarnybai” pareiškėjo tiesioginis vadovas jį įvertino 1 balu ir nurodė, kad pareiškėjas yra abejingas tarnybos tikslams ir poreikiams; nerodė pastangų darbe; nesutinka su išsakoma pozicija bei nurodymais.

Iš pareiškėjo tiesioginio viršininko išvados matyti, kad jis pareiškėjo pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis arba pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, einamuoju laikotarpiu vertino 1 (t. y. nepatenkinamai). Vadovaujantis vertinimo kriterijaus aprašymu, įvertinimas 1 (nepatenkinamai), reiškia, jog pareigūnas neįvykdė užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius arba netinkamai vykdė pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Tarnybinės veiklos vertinimo 2019-10-25 Išvadoje Nr. 85-IL-5724 prie pareiškėjo pagrindinių einamųjų metų tarnybinės veiklos rezultatų nurodyta:

1) aktyvus nusikaltimų pagal skyriaus kompetenciją atskleidimas - per vertinamąjį laikotarpį pareiškėjo kriminalinės žvalgybos veiksmais atskleistų ir pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius bei pareiškėjo iniciatyva realizuotų KŽTB taisyklių 38.1 arba 38.2 punktų skaičius – 0 (nulis). Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde dėl šio tarnybinės veiklos rezultato teigia, kad Komisijai paaiškino ir nurodė objektyvias priežastis, kodėl tiriama kriminalinės žvalgybos byla dar vis nerealizuota, bei tai, kad Komisija nesiaiškino, kelių asmenų atžvilgiu 2019 metais atliko kriminalinę žvalgybą;

2) rinkti informaciją iš asmens ir informaciją, gautą vykdant tarnybines funkcijas, ją teikti nustatyta tvarka - per vertinamąjį laikotarpį informacijos iš asmens negauta, 3 (trys) informacijos, vykdant tarnybines funkcijas (1 ANK teisena, 2 informacijos įdėtos į KB). Pažymėta, jog į ERIS suvesta 23 realios priklausomybės ir 15 nustatyti ryšiais, į duomenų bazes suvesta 15 informacijos vienetų. Dėl šio tarnybinės veiklos rezultato skunde paaiškinta, kad Komisiją domino tik kiek yra gavęs informacinių duomenų iš asmenų, tuo tarpu kiek yra įvykdęs kitų skaičiais apibrėžtų užduočių – nesidomėjo ir nesiaiškino;

3) aktyvus poveikio priemonių taikymas asmenims - per atskaitinį laikotarpį ONUĮ taikytas nebuvo; informacija apie 3 rizikingiausius asmenis nepateikta; prevencinis darbas nebuvo atliekamas. Pareiškėjas dėl šio tarnybinio vertinimo rezultato mano, kad jo visai nevertino, o jos įgyvendinimas labai priklauso nuo situacijos atliekamuose kriminalinės žvalgybos tyrimuose. Teigia, kad pareiškėjo atliekamame kriminalinės žvalgybos tyrime kriminalinė žvalgyba buvo atliekama 3 asmenų atžvilgiu, todėl akivaizdu, kad jie ir buvo rizikingiausi, kadangi buvo gaunami duomenys apie jų vykdomus nusikaltimus. Tvirtina, kad Komisija nekreipė dėmesio į paaiškinimus, kodėl iki vertinimo nebuvo taikęs asmenims prevencinių priemonių, ir kad taikyti jas turi būti gauta atitinkama informacija apie asmenis. Pažymi, kad kriminalinės žvalgybos tyrime tokia informacija buvo gaunama, tačiau prevencija netaikoma aktyviai asmens atžvilgiu naudojant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nes tokiu būdu jis sužino jog yra stebimas ir tyrimą labai sunku arba net neįmanoma užbaigti sėkmingai.

Iš nurodytų paties pareiškėjo skundo paaiškinimų dėl pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų matyti, kad iš esmės galima sutikti su atsakovo pozicija, jog einamuoju laikotarpiu nebuvo įvykdytos 2019 m. užduotys pagal sutartus vertinimo rodiklius, t. y. pareiškėjas iš esmės nenurodo konkrečių tarnybinės veiklos rezultatų, kuriuos įgyvendino vertinamuoju laikotarpiu, neteikia tai patvirtinančių įrodymų, o tik nurodo, kad Komisija netinkamai atliko Išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją. Teismas pažymi, kad Komisija ginčijamą Išvadą priėmė, įvertinusi pareiškėjo tiesioginio vadovo išvadą, pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo paaiškinimus 2019-11-20 Komisijos posėdyje. Išklausius Komisijos posėdžio garso įrašą, darytina išvada, jog Komisija, vertindama pareiškėjo tarnybinę veiklą, buvo aktyvi; pareiškėjui buvo suteikta teisė teikti paaiškinimus, kurie buvo analizuojami Komisijos narių, buvo aiškinamasi, ar pareiškėjas pasiekė einamaisiais metais nustatytus rezultatus, dėl kokių priežasčių jie nebuvo pasiekti, to priežastys, klausiama apie pareiškėjo gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo turimą kompetenciją, kvalifikaciją, tobulėjimą ir pan. Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad posėdyje buvo išsamiai analizuoti vertinimo anketoje nurodyti vertinimo kriterijai, jų įvertinimas, pateiktas tiek paties pareigūno, tiek jo tiesioginio vadovo, pareiškėjui buvo užduodami klausimai ir suteikta galimybė teikti paaiškinimus, atsikertant į tiesioginio vadovo vertinimo išvados argumentus, kuriais jis grindė įvertinimą balais, visiems Komisijos nariams suteikta galimybė pasisakyti bei užduoti klausimus pareiškėjui.

Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, jog pareiškėjas Komisijos posėdžio metu neteikia įrodymų bei argumentų, kad atliko tiesioginio vadovo išvadoje nurodytas tarnybinės veiklos užduotis pagal sutartus rezultatus, o tik argumentuoja, jog tiesioginio vadovo išvadoje nurodyti neteisingi duomenys. Komisijos posėdžio metu pareiškėjas sutinka, kad rezultatų nepasiekė, tačiau teisinasi, jog tai atsitiko dėl objektyvių priežasčių. Kita vertus, pareiškėjas nei teismui, nei Komisijai neteikia aplinkybių, duomenų, įrodymų, kad vertinamuoju laikotarpiu buvo kokia nors reali rizika, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos, nurodyta pareiškėjui 2019-03-01 suformuotose Tarnybinės veiklos 2019 metų užduotyse (t. y., kad vertinamuoju laikotarpiu turėjo ilgą nedarbingumą, ilgai nebuvo darbe dėl kitų pateisinamų priežasčių; sudėtingi ir daug laiko bei resursų reikalaujantys tyrimai; pasiekti rezultatai santykinai mažesni, tačiau jie yra kokybiškesni). Pareiškėjas Komisijos posėdyje iš esmės tik bando pateisinti 2019 metų užduočių neįvykdymą tuo, kad daug dirbo, bet užduočių pasiekti nepavyko. Be kita ko, garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjas pripažįsta, jog jo iniciatyva jokie darbai atlikti nebuvo, nepaaiškino (neatsiminė), kada jo veiksmais buvo pradėtas ir atskleistas ikiteisminis tyrimas. Iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų Komisijos posėdžio metu darytina išvada, kad pareiškėjas Komisijai nepateikė faktinių ir teisinių argumentų, kuriais paneigtų jo tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nurodytą veiklos įvertinimą. Be kita ko, išklausius pareiškėjo tiesioginio vadovo Komisijos posėdžio metu teiktus paaiškinimus, darytina išvada, jog jis iš esmės pagrindė, dėl kokių priežasčių pareiškėjo tarnybinė veikla Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje vertinta nepatenkinamai.

Pažymėtina ir tai, kad iš aštuonių Komisijos narių septyni pareiškėjo tarnybinę veiklą vertino nepatenkinamai, o vienas – patenkinamai; dėl pasiūlymo perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas sutiko penki Komisijos nariai, vienas susilaikė ir vienas nepritarė. Komisijos nariai balsavo, galutinis Komisijos sprendimas buvo priimtas balsų dauguma, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad vertinimas Komisijoje buvo neobjektyvus ar šališkas. Be kita ko, pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nepaneigė tarnybinės veiklos trūkumų, užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius neįvykdymo ir nepateikė įrodymų, paneigiančių vertinimo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdyje iš esmės nurodė tuos pačius nesutikimo su tiesioginio vadovo išvada argumentus, kaip ir Komisijos posėdyje.

Teismas vertina, kad aukščiau nurodytų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, pareiškėjo, atsakovo atstovės paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas einamųjų metų užduočių vertinamuoju laikotarpiu neįvykdė, jo kvalifikacija bei tinkamumas einamoms pareigoms vertintini nepatenkinamai, todėl Komisija, o tuo pačiu ir Tauragės AVPK viršininkas, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo tarnybinė veikla vertintina nepatenkinamai.

Pareiškėjas argumentuoja, kad iš 2018 bei 2019 metų neeilinio vertinimo išvadų galima teigti, jog jose aiškiai matomi subjektyvūs susidorojimo požymiai. Mano, kad šis neeilinis mano tarnybinės veiklos vertinimas yra sąmoningas Tauragės AVPK vadovybės kerštas ir susidorojimas dėl ginčų teismuose bei pažymi, kad Tauragės AVPK viršininkas pareiškėją nukreipė dirbti į Šilutę. Pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų, patvirtinančių anksčiau nurodytus teiginius. Komisijos posėdyje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas vertino konkrečius pareiškėjo 2019 m. veiklos rodiklius, o ne jį persekiojo, siekdamas diskriminuoti, kerštauti ar pan. Iš esmės ir pats pareiškėjas pripažįsta, kad ne visas užduotis įvykdė. Pareiškėjas nepaneigė atsakovo nurodytų vertinimo rezultatų, kurių neįvykdė, todėl aptariami pareikėjo teiginiai vertinti kaip jo subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, duomenimis, todėl atmetami.

Dėl procedūrinių teisės normų taikymo

Pareiškėjas teigia, kad neeilinis vertinimas atliktas pažeidžiant Aprašo 38 bei 52 punktuose nustatytus reikalavimus. Taip pat tvirtina, kad buvo pažeistos 34 straipsnio 21 punkto nuostatos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tarnybinis pranešimas dėl neeilinio vertinimo atlikimo buvo užregistruotas bei Tauragės AVPK viršininko rezoliucija patvirtintas 2019-09-05, pareiškėjas apie neeilinį vertinimą informuotas 2019-10-08 elektroniniu laišku (pareiškėjas skunde nurodo, kad 2019-10-08 gavo tiesioginio vadovo elektroninį laišką, kad yra inicijuotas neeilinis vertinimas ir prašoma užpildyti išvados anketos dalį).

Anksčiau buvo minėta Statuto 34 straipsnio 20 dalis, pagal kurią neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas gali būti atliekamas pareigūną į pareigas skiriančio asmens sprendimu. Pagal Statuto 34 straipsnio 21 dalį neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas rengiamas ne dažniau kaip kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo pareigūno kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba jeigu pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas rezoliucija priėmė sprendimą atlikti pareiškėjo neeilinį vertinimą 2019-09-05, t. y. nesuėjus Statuto 34 straipsnio 21 dalyje nustatytam terminui. Kita vertus, Apraše nustatyta neeilinio vertinimo procedūra buvo pradėta tik 2019-10-08 elektroniniu laišku informavus pareiškėją apie tai, jog yra inicijuotas neeilinis vertinimas ir prašoma užpildyti išvados anketos dalį. Teismas įvertinęs tai, kad pareiškėjo atveju Apraše nustatyta neeilinio vertinimo procedūra buvo pradėta iš esmės tik 2019-10-08, daro išvadą, kad Statuto 34 straipsnio 21 dalyje įtvirtintas terminas pažeistas nebuvo.

Aprašo redakcijos, galiojusios iki 2019-10-04, 52 punkte buvo nustatyta, kad neeilinis pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 dienos, išskyrus Aprašo 45 punkto pirmojoje pastraipoje nustatytą atvejį. Nuo 2019-10-04 įsigaliojus Aprašo naujai redakcijai, minėta nuostata neteko galios. Anksčiau minėta, kad teismas vertina, jog pareiškėjo neeilinio vertinimo procedūra iš esmės buvo pradėta nuo 2019-10-08, t. y. įsigaliojus naujai Aprašo redakcijai. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo argumentas dėl Aprašo 52 punkto pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas sutinka, jog vertinimas atliktas pažeidžiant Aprašo 38 punkte nurodytus reikalavimus, tačiau nemano, jog tai gali turėti įtaką ginčijamo įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimo taisyklė. Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsniu, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, sutiktina su pareiškėjo argumentais dėl tam tikrų procedūrinių pažeidimų – Aprašo 38 punkto nuostatų nesilaikymo, ir tai laikytina ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumu, tačiau ši aplinkybė yra tik šio akto formos trūkumas ir šie procedūriniai pažeidimai neturi įtakos ginčijamos Išvados teisėtumui. Pareiškėjas nenurodo, kokias teisines pasekmes jam sukėlė nustatyti procedūriniai pažeidimai. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas suprato, kokia procedūra yra atliekama, kokias teises ir pareigas jis turi jos metu, kaip reikia skųsti jo manymu neteisėtą sprendimą. Pareiškėjo nurodyti procedūriniai pažeidimai negali būti laikomi pagrindinėmis procedūromis, be kurių nebūtų užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas bei sprendimo pagrįstumas, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl Tauragės AVPK viršininko 2019-11-29 įsakymo Nr. 85-TE-350, kuriuo pareiškėjas perkeltas į žemesnes pareigas, teisėtumo bei pagrįstumo, teismas pažymi, kad įvertinus jo turinį, darytina išvada, kad jis iš esmės yra išvestinis iš 2019-11-20 išvados Nr. 85-IL-6161 (t. y. priimtas ją įgyvendinat) ir galėtų būti panaikintas tik panaikinus šią išvadą. Inicijuodamas administracinį ginčą ir siekdamas 2019-11-29 įsakymo Nr. 85-TE-350 panaikinimo, pareiškėjas iš esmės nenurodė kaip šis įsakymas neatitinka VAĮ nuostatų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kurie taikomi jo priėmimui. Pažymėtina, kad joks teisės aktas neįpareigoja instituciją suteikti statutiniam tarnautojui darbo vietą pagal pareigūno pageidaujamą, gyvenamąją ar kitą teritoriją. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo reikalavimas dėl 2019-11-29 įsakymo Nr. 85-TE-350 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997-12-19 sprendimą (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016-07-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016 ir kt.).

Teismas įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju pagal pareiškėjo skunde bei teismo posėdžio metu nurodytus argumentus ir aplinkybes, nėra pagrindo panaikinti ginčijamos Išvados bei Įsakymo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Š.J. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvados, įsakymo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė