Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės, Henricho Jaglinskio.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Latvijos Respublikos bendrovės Air Baltic Corporation AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo Latvijos Respublikos bendrovės Air Baltic Corporation AS ieškinį atsakovams UAB „Lietuvos Rytas“, V. D. , A. Ž. dėl dalykinės reputacijos pažeidimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus ir ginčo publikaciją „Negarbingai konkuravę kaimynai - pričiupti“ visame kontekste, teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ objektyviai aprašė Vilniaus apygardos teisme prasidedantį teismo procesą tarp ieškinį padavusio „flyLAL“ ir šios bylos ieškovo Air Baltic Corporation AS ir kitų juridinių asmenų. Publikacijos esmė – pristatyti visuomenei teismo procesą bei galimą nesąžiningos konkurencijos atvejį. Nagrinėjamoje byloje ginčijama publikacija paskelbta dėl nemažo dėmesio ir atgarsio visuomenėje sulaukusio klausimo – galimo nesąžiningo konkuravimo aviacijos srityje. Ieškovas Air Baltic Corporation AS nepagrįstai vertino iš konteksto paimtą paskirą frazę (paantraštę) „“flyLAL-Lithuanian Airlines“ pavyko įtikinti teismą, kad Latvijos bendrovė „airBaltic“ su Rygos oro uosto žlugdė Lietuvos oro vežėją“. Teismo nuomone, nei ši pavienė citata, nei publikacijos pavadinimas nesudaro pagrindo manyti, kad teismas jau išnagrinėjo bylą ir, kaip kad ieškinyje nurodo ieškovas, priėmė galutinį sprendimą byloje. Teismo vertinimu, tokios išvados iš publikacijos neišplaukia. Straipsnio pavadinimą apie tai, kad negarbingai konkuravę kaimynai pričiupti, bei frazę, jog „“flyLAL-Lithuanian Airlines“ pavyko įtikinti teismą, kad Latvijos bendrovė „airBaltic“ su Rygos oro uosto žlugdė Lietuvos oro vežėją“, teismas vertintino kaip žurnalistinės saviraiškos priemonę. Teismas darė išvadą, kad ginčo straipsnyje visapusiškai aprašyta polemizuojama situacija, išklausytos abi pusės. Publikacijoje teisingai nurodyta, kad kai kurie „flyLAL“ prašymai teismo buvo atmesti. Teismas taip pat konstatavo, jog duomenis paskleidęs asmuo veikė sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie galimai nesąžiningą konkurenciją ir tarp dviejų kaimyninių valstybių bendrovių pradėtą teisminį procesą, todėl informacijos netikslumai ar agresyvesnė paskiro sakinio išraiška nėra pagrindas taikyti atsakomybę. Akivaizdu, jog vienas teisinis gėris nepaneigia kito, tačiau šio atveju, vadovaudamasis proporcingumo principu ir šių teisinių gėrių pusiausvyros principais, teismas padarė išvadą, jog teisė skleisti informaciją (spaudos laisvė) kaip saviraiškos laisvė turi būti labiau ginama. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jog ginčo publikacija šiame kontekste sumenkino dalykinę Air Baltic Corporation AS reputaciją.

teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog teisės skleisti informaciją kaip saviraiškos laisvė turi būti labiau vertinama. Apelianto nuomone, teisiniai gėriai neturi užgožti vienas kito, jie egzistuoja paraleliai, yra vienodai vertingi ir svarbūs pilietinėje demokratinėje visuomenėje, yra skirtingi turinio, vienas kitą papildo ir užtikrina teisinės valstybės egzistavimą;teismas nevertino, neanalizavo ir neatsižvelgė į konkrečius saviraiškos laisvės apribojimus, nustatytus LR teisės aktuose bei viešosios informacijos rengėjų, leidėjų, skleidėjų patvirtintuose dokumentuose, nepateikė motyvų, kodėl šioje byloje netaikytini teisės aktuose numatyti saviraiškos laisvės apribojimai;šiuo konkrečiu atveju iš ginčijamo teismo sprendimo nėra aišku, kokiais pagrindais teismas nustatė saviraiškos laisvės ribas šioje byloje, kas sąlygojo nepalankaus apeliantui teismo sprendimo priėmimą;teismas nepasisakė dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso, Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos rezoliucijos teisės normų taikymo, nepateikė argumentų ir motyvų, dėl kokių priežasčių apsiribojo tik bendro pobūdžio principų, įtvirtintų Konvencijoje ir Konstitucijoje, taikymu, taip pažeidė CPK 265 str. 1 d., 268 str. 4 d. reikalavimus;iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, koks ryšys tarp teismo analizuojamų duomenų ir nuomonės atskyrimo kriterijų bei teismo išvados, kad analizuojamoje publikacijoje paskelbta tikrovę atitinkanti informacija. Teigia, kad vertinęs vieną paantraštę kaip nuomonę, teismas išvis neišsakė savo pozicijos dėl kitos paantraštės. Apelianto nuomone, akivaizdu, kad nurodyta citata tiek aiškinant ją gramatiškai, tiek analizuojant jos turinį, yra aiški žinia, pateikiama skaitytojams, ir jokiu būdu negali būti laikoma žurnalisto nuomone;teismas nepagrįstai sumenkino straipsnio antraštės ir paantraštės reikšmė spaudoje. Teigia, kad jos visų pirma per se atlieka informacinę funkciją. Nurodo, kad kvalifikuojant antraštes ir paantraštes būtina jas vertinti ir analizuojant iš skaitytojo, t.y. subjekto, kuriam adresuotas konkretus tekstas, perspektyvos. Apelianto nuomone, skaitytojo vertinimas turėtų būti svarbiausias kriterijus, į kurį teismas neatsižvelgė ginčijamame sprendime. Apeliantas pažymi, jog straipsnio antraštė „Negarbingai konkuravę kaimynai pričiupti“ ir paantraštė „ flyLAL pavyko įtikinti teismą, kad Latvijos bendrovė „airBaltic“ su Rygos oro uostu žlugdė Lietuvos oro vežėją“ turi būti vertintinos kaip aiški informacija, žinia, bet jokiu būdu ne nuomonė. Teigia, kad šiomis formuluotėmis pateikiami nedviprasmiški teiginiai, konstatuojamas faktas, nėra pagrindo manyti, kad jomis būtų pateikiama tik kažkieno nuomonė dviejų oro bendrovių konkurencinės kovos atžvilgiu. Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl straipsnio paskleistos informacijos atitikimo tikrovei. Teigia, kad analizuodamas straipsnio turinį, teismas nutolo nuo straipsnyje pateikiamos informacijos. Vertinant paskleistos informacijos atitikimą ar neatitikimą tikrovei turi būti vertinama konkrečiai ta paskleista informacija, o ne galimai tuo metu egzistavusios kitos aplinkybės. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog Vilniaus apygardos teismo nutarties turinys nėra ir praktiškai negali būti žinomas skaitytojui. Todėl turi būti vertinama tik ta informacija, kuri pasiekia skaitytoją, analizuojamas šios informacijos atitikimas tikrovei;Teismas, vertindamas publikacijoje pateikiamą informaciją, peržengė straipsnio ribas laiko prasme. Nurodo, jog teismas savo ginčijamame sprendime rėmėsi vėlesniais, publikaciją sekusiais įvykiais, t.y. 2008-12-31 L. A. teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi, kuri atsakovo UAB „Lietuvos Rytas“ prašymu buvo prijungta prie bylos. Apelianto nuomone, šios aplinkybės straipsnio paskelbimo metu neturėjo jokios teisinės reikšmės straipsnyje pateiktos informacijos atitikimo ar neatitikimo tikrovei faktui.Kol nėra įrodytas ir tinkamai nustatytas teisinis santykis tarp atsakovo UAB „Lietuvos Rytas“, bei publikacijos autorių, V. D. ir A. M. laikytini bendraatsakovais šioje civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Reikšdamas reikalavimą dėl garbės ir orumo (juridinio asmens dalykinės reputacijos) gynimo ieškovas turi įrodyti, kad paskelbta informacija yra apie jį, kad ji neatitinka tikrovės ir žemina asmens garbę bei orumą (juridinio asmens atveju- jo dalykinę reputaciją). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad publikacijoje buvo rašoma apie ieškovą, todėl ieškovui pakanka įrodyti paskelbtų žinių neatitikimo tikrovei faktą bei aplinkybę dėl dalykinės reputacijos pažeminimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime analizuodamas apie ieškovą paskelbtos informacijos pobūdį, sprendė, jog iš esmės informacija buvo paskelbta teisingai, objektyviai ir sąžiningai, o tam tikrus netikslumus paskelbtoje informacijoje priskyrė žurnalistų saviraiškos laisvei, kaip Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugomai vertybei, kuri nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, neperžengė leistinų ribų ir nepagrįstai nepažeidė ieškovo dalykinės reputacijos.

Sprendžiant, ar apie ieškovą paskelbta informacija neatitinka tikrovės, o, jeigu neatitinka, tai ar tas neatitikimas vertintinas kaip dalykinės reputacijos pažeidimas, ar gali būti traktuojamas kaip tam tikras neesminis nukrypimas nuo tiesos, pateisintinas žurnalistų saviraiškos laisvės principu, aktualu, kokia informacija (žinia) buvo paskleista. Ieškovo vertinimu, ginčijama publikacija, o ypač jo pavadinimu, straipsnio antrašte, skaitytojas buvo informuotas apie ieškinį Latvijos Respublikos įmonei Air Baltic Corporation AS, nurodant, kad Vilniaus apygardos teisme yra išnagrinėta byla, kurioje įmonė pripažinta nesąžiningai konkuravusi, kad yra priimtas, galiojantis, įsiteisėjęs teismo sprendimas šiuo klausimu, areštuotas įmonės turtas (ieškinio dalyką sudarantis paneigimo tekstas).

Dėl straipsnio pavadinimo vertinimo.

Straipsnio pavadinimas skamba: ,,Negarbingai konkuravę kaimynai- pričiupti“. Toks straipsnio pavadinimas savyje neturi jokios aiškios informacijos, nei apie nagrinėjamą bylą, nei juo labiau apie priimtą kokį nors teismo sprendimą, nes formuluotė yra abstraktaus pobūdžio, nors ir su aliuzija į kaimynų (kurie nėra įvardijami) nesąžiningą (negarbingą) konkuravimą, todėl be tolesnio informacijos skaitymo ir analizės joje nėra paskelbta jokia ieškovo prašoma paneigti žinia. Atsižvelgiant į pavadinime pavartotus žodžius, jų reikšmes (,,kaimynai“, ,,pričiupti“), pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokie vaizdingi išsireiškimai, savaime neperduodantys skaitytojui jokios neigiamos informacijos apie ieškovą, priskirtini žurnalistų saviraiškos priemonių kategorijai ir nevertintini kaip ieškovą žeminanti informacija.

Dėl informacijos apie turto areštą.

Apeliantas neteisingai traktuoja aplinkybę, kad publikacijos paskelbimo metu jo turtas nebuvo areštuotas, nes nutartis nebuvo įsiteisėjusi ir turtas nebuvo aprašytas, kadangi nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos paskelbimo momento (Civilinio proceso kodekso 148 str. 5 d.), o ne nuo nutarties įsiteisėjimo ar turto apyrašo sudarymo, todėl straipsnio antraštėje paskelbta informacija ,,Areštuota 199,83 mln. litų vertės turto, priklausančio dviem kaimyninėms šalies įmonėms“ atitiko tikrovę. Kai paskelbta informacija atitinka tikrovę, dalykinė reputacija negali būti laikoma pažeista.

Dėl straipsnio antraštėje paskelbtos informacijos ,,flyLAL- Lithuanian Airines“ pavyko įtikinti teismą, kad Latvijos bendrovė ,,airBaltic“ su Rygos oro uostu žlugdė Lietuvos oro vežėją vertinimo.

Ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą paskelbti paneigimą, kad Vilniaus apygardos teisme byla tik pradėta nagrinėti, joks galiojantis įsiteisėjęs teismo sprendimas dar nėra priimtas, įmonė nėra pripažinta nesąžiningai konkuravusi. Kaip minėta, sprendžiant, ar ieškovo teisė į dalykinę reputaciją gali būti ginama ieškovo nurodomu būdu, t.y. paskelbiant paminėto turinio paneigimą, svarbu nustatyti, ar tokia informacija apie ieškovą iš tiesų buvo paskelbta. Aptariamame sakinyje nėra tiesioginės nuorodos, kad yra priimtas bei įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl nesąžiningo konkuravimo arba Lietuvos oro vežėjo žlugdymo. Pavartotas žodžių junginys ,,pavyko įtikinti teismą“ teisiškai išprususio skaitytojo galėtų būti vertinamas būtent taip, kaip nurodo apeliantas- kad skaitytojui tokiu būdu pranešama apie neva tai priimtą teismo sprendimą, kadangi žinia, kad teismą pavyko įtikinti, tokiam skaitytojui sudaro pagrindą manyti, jog teismas tam tikras aplinkybes jau yra įvertinęs, jomis patikėjęs ir dėl to yra priėmęs sprendimą. Tačiau jeigu informaciją skaitantis asmuo nėra tiek teisiškai išprusęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadiją ir joje vertinamas aplinkybes gebėtų atskirti nuo jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių, tai toks informacijos pobūdis, koks jis buvo pateiktas antraštėje, jam negalėtų suoponuoti tokios išvados, kurią nurodo ieškovas. Taigi, straipsnio antraštėje paskelbtos informacijos vertinimas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek išprusęs skaitytojas ją skaito ir vertina, nes teisiškai išprususio skaitytojo vertinimas gali radikaliai skirtis nuo teisinių žinių neturinčio skaitytojo suvokimo bei vertinimo. Todėl tokioje situacijoje, kai nagrinėjamoje informacijoje nėra aiškiai ir nedviprasmiškai paskelbtos žinios apie tam tikrą faktą ar aplinkybę, kuri turėtų neginčijamai kenkti ieškovo dalykinei reputacijai, o paskelbtą informaciją skirtingi asmenys gali suvokti ir įvertinti skirtingai, tampa aktualus ne tik pats straipsnio antraštėje paskelbtos informacijos turinys, bet ir tai, kaip ši informacija yra atskleista straipsnio turinyje. Kai atitinkama informacija straipsnio turinyje yra išplėtojama tiek, kad bet kuriam jį skaitančiam asmeniui tampa akivaizdu, jog kalbama ne apie teismo priimtą bei įsiteisėjusį sprendimą, o tik apie pradėtą nagrinėti bylą ir joje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones- turto areštą, negalima sutikti su apelianto pozicija, jog straipsnio antraštėje yra paskelbta žinia, kad yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, straipsnio antraštėje paskelbtą žinią pagrįstai analizavo bei vertino visos publikacijos kontekste ir padarė pagrįstą išvadą, kad tam tikri netikslumai, vartojant išsireiškimus bei teisnius terminus straipsnio antraštėje, nesudaro pakankamo pagrindo ieškovo teisių gynimui Civilinio kodekso 2.24 str. nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad remiantis Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos rezoliucijos Nr. 1003(1993) 4 punktu, žinių antraštės ir santraukos turi kiek įmanoma geriau atspindėti pateikiamų faktų ir duomenų esmę, bei kad straipsnio pavadinimo, antraščių bei paantraščių turinys turi didelę reikšmę skaitytojui apsisprendžiant, ar toliau skaityti straipsnį, domėtis jame skelbiamos informacijos turiniu ar apsiriboti tokiu informacijos kiekiu, koks pateiktas antraštėse (paantraštėse). Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas iškilusį ginčą, teismas turi nustatyti, ar žinių antraštėse bei santraukose paskelbta informacija iš tiesų yra tiek klaidinanti ir nutolusi nuo straipsnio esmės, kad vien ją perskaitęs skaitytojas susidarys neišvengiamai neigiamą nuomonę apie ieškovą. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju tam tikra antraštėje apie ieškovą paskelbta informacija (apie jo turto areštą) buvo teisinga, kita šios informacijos dalis galėjo būti suprantama ir vertinama nevienareikšmiai, todėl nagrinėjamoje byloje reikalavimas paneigti informaciją, kuri tiesiogiai nebuvo paskelbta netgi straipsnio santraukoje (antraštėje), o viso straipsnio kontekste apskritai buvo atskleista pakankamai tiksliai ir teisingai, neperduodant skaitytojui žinios nei apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, nei apie ieškovo nesąžiningą konkuravimą, pagrįstai nebuvo patenkintas.

Dėl žinios atskyrimo nuo nuomonės.

Teismo sprendime yra kalbama apie būtinybę tokio pobūdžio bylose atskirti žinią nuo nuomonės, nurodomi tokio atribojimo kriterijai, tačiau iš teismo sprendimo turinio negalima daryti išvados, kad nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, jog ginčijamoje publikacijoje buvo pareikšta straipsnio autorių nuomonė, o ne paskelbtos žinios apie ieškovą. Tokio pobūdžio motyvų buvimas, nurodant žinios atribojimo nuo nuomonės kriterijus, tačiau nedarant išvados, kad konkrečiu atveju buvo paskelbta nuomonė, gali būti vertinamas kaip pertekliniai motyvai, tačiau jie įtakos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui neturi, todėl plačiau dėl šių apeliacinio skundo motyvų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl teismo sprendimo turinio atitikimo Civilinio proceso kodekso 270 str. reikalavimams.

Apeliaciniame skunde kaip vienas iš argumentų nurodomas nepakankamas skundžiamo sprendimo motyvuotumas. Kolegija šį argumentą pripažįsta nepagrįstu. Remiantis Civilinio proceso kodekso 270 str. 4 d., motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kokius nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi bei kiti teisniai argumentai. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoji dalis šiuos kriterijus atitinka, o tai, kad, apelianto nuomone, kai kurios aplinkybės aptartos pakankamai abstrakčiai arba, jo nuomone, nepakankamai motyvuotos teisiniais argumentais, nenurodyti kai kurių teisės aktų (kaip antai- Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos) pilni pavadinimai, nevertintina kaip esminis sprendimo turinio trūkumas, nes esminiai teismo argumentai, kurių pagrindu pareikštas reikalavimas buvo atmestas, sprendime nurodyti, jie pakankamai aiškūs.

Kiti apeliacinio skundo motyvai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl, remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija apeliacinio skundo netenkina, o Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, iš jo valstybei priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Latvijos Respublikos bendrovės Air Baltic Corporation AS 11,30 Lt (vienuolika litų ir trisdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.