- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-10
- Bylos Nr.
- 1S-415-193/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Gilys
- Pareiškėjas
- A. P.
- Advokatai
- Albertas Kručkauskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo A. P. atstovo advokato Alberto Kručkausko skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. P. skundą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 2 d. D. P. atžvilgiu,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
A. P. pateikė Anykščių rajono apylinkės teismui skundą dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo D. P. pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 2 d., kurį grindė tuo, kad 2013-03-15 Anykščių rajono apylinkės teisme, teismo posėdžio metu, D. P., kuris kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą su skundu dėl nutarimo panaikinimo, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, pasisakydamas bei atsakydamas į teismo klausimus pasakė „.....jog kartu medžioklėje dalyvavęs A. P. jam (D. P.) leido vežti žvėris į apdorojimo aikštelę, o paklaustas, ar galima pradėti sumedžiotus žvėris doroti neturint licencijų, leido, sakydamas: „Tik kumpio į bagažinę nenešk“, ir neprieštaravo gyvūnų dorojimui....“. A. P. nuomone, toks informacijos turinys yra tikrovės neatitinkantis ir jį šmeižiantis. Be to, minėto teismo posėdžio metu dalyvavo žurnalistas, apie kurio dalyvavimą D. P. žinojo, todėl skleisdamas melagingus teiginius jis suvokė, jog visi šie išsakyti teiginiai bus paskleisti per visuomenės informavimo priemones.
Skundžiama Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-04-16 nutartimi atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. P. skundą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka pagal BK 154 str. 2 d. D. P. atžvilgiu, motyvuojant tuo, kad teismo posėdžio metu D. P. nurodomos aplinkybės, atsakant į jam pateiktus klausimus, nelaikytinos duomenimis, galinčiais paniekinti ar pažeminti kitą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo. Teismo nuomone, teismo posėdžio metu D. P. išsakyti žodžiai negali sukelti BK 154 str. dispozicijoje numatytų pavojingų pasekmių ir negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, kadangi skunde įvardyta veika neatitinka BK 154 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. D. P. veiksmuose akivaizdžiai nėra būtino nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str., subjektyvinės pusės elemento – tiesioginės tyčios, nes D. P. administracinės bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu nesiekė paskleisti tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą asmenį. Teismas nurodė, kad D. P. teisėtais būdais įgyvendino savo teises ir jo veiksmai negali būti traktuojami kaip tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas, šmeižiantis A. P.. Teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo numato Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kiti įstatymai, todėl skundą padavusio asmens (D. P.) veiksmai – įvykio aplinkybių dėstymas teismo posėdžio metu nelaikytinas tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu pagal BK 154 str. Teismas nutartyje taip pat pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 str. 9 d. įtvirtintas absoliutinis teismo proceso dalyvių imunitetas civilinei atsakomybei už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo procesiniuose dokumentuose paskelbtus duomenis. Ši civilinėje teisėje įtvirtinta nuostata taikytina ir proceso dalyviams, t. y. asmenims, kurie dalyvauja nagrinėjant teismo posėdyje administracines, baudžiamąsias ar civilines bylas: šalims, teisiamajam, prokurorui, teisėjui, valstybės institucijų atstovams, pateikiantiems valstybės institucijų išvadą, liudytojams, ekspertams, specialistams ir panašiai.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas A. P. atstovas advokatas Albertas Kručkauskas prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį ir pareiškimą perduoti iš naujo nagrinėti dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad 2013 m. kovo 15 d. Anykščių rajono apylinkės teisme buvo pradėtas nagrinėti D. P. skundas dėl administracinės nuobaudos panaikinimo (teisės medžioti atėmimo). Minėtame teismo posėdyje D. P. duodamas parodymus pasakė, jog kartu medžioklėje dalyvavęs A. P. jam leido vežti žvėris į apdorojimo aikštelę, sakydamas „Tik kumpio į bagažinę nenešk“ ir neprieštaravo gyvūnų dorojimui. Tokiais savo veiksmais D. P. iš esmės parodė, kad administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas A. P. iniciatyva ir jam paskatinus. Nurodo, kad D. P. paskleistos informacijos turinys yra tikrovės neatitinkantis ir šmeižiantis A. P.. Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad D. P. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios. 2013 m. kovo 15 d. Anykščių rajono apylinkės teisme vykusio žodinio teismo posėdžio metu D. P. duodamas parodymus tiesiogine tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie A. P.. Teismo posėdžio metu D. P. išsakė ne savo subjektyvią nuomonę apie medžioklės metu susiklosčiusias aplinkybes, o tikrovės neatitinkančius faktus, taip apšmeiždamas A. P. ir tokiu būdu iš esmės kaltindamas A. P. padarius administracinį teisės pažeidimą, susijusį su medžioklės taisyklių pažeidimu, ir net piktnaudžiavus tarnyba. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas D. P. išsakytus teiginius įvardijo kaip vertinamojo pobūdžio. Tačiau tiesiogiai išsakyti melagingi faktai nėra vertinamojo pobūdžio. D. P. teigimu, A. P. jam leido vežti žvėris į apdorojimo aikštelę ir pradėti juos doroti neturint licencijų, t. y. aiškiai nurodė realiai nebuvusias aplinkybes, kurios niekaip negali būti suprantamos kaip asmeninė nuomonė. Teismas skundžiamojoje nutartyje klaidingai pasisako, kad D. P. kreipėsi į teisėsaugos institucijas neva siekdamas apginti galimai pažeistas teises, kompetentingai, civilizuotai išsiaiškinti tiesą, o ne turint tikslą apšmeižti kitą asmenį. Pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymu asmuo ne pats kreipėsi į teismą, o jam buvo iškelta administracinės teisės pažeidimo padarymo byla. D. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str., todėl siekdamas išvengti nuobaudos ir kartu apšmeižti A. P., paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, susijusią su A. P.. Tikrovės neatitinkančią informaciją D. P. paskleidė viešai, viešo teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje. Nurodo, kad tyčios buvimą patvirtina ir tai, jog minėto žodinio teismo posėdžio metu dalyvavo žurnalistas, apie kurio dalyvavimą D. P. žinojo, todėl skleisdamas melagingus teiginius, suvokė, jog visi šie išsakyti teiginiai bus paskleisti per visuomenės informavimo priemones. D. P. teismo posėdžio metu paskleista tikrovės neatitinkanti informacija buvo paviešinta laikraščio „A.“ pirmajame puslapyje, taip pat internetiniame tinklalapyje, kartu buvo įdėta ir nuotrauka, todėl buvo plačiu mastu neigiamai paveikta A. P. reputacija. Pažymi, jog D. P. išsakytuose teiginiuose nebuvo vartojamos jokios sąlyginės frazės, kurios leistų sudvejoti A. P. neteisėtu elgesiu (pvz., „galimai leido“ ir pan.), o tiesiogiai konstatuojami tikrovės neatitinkantys faktai. Be to, D. P. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokį A. P. elgesį. Mano, kad skundžiamoje nutartyje teismo padaryta išvada dėl taikomo imuniteto teisme pasakytoms kalboms prieštarauja Šiaulių apygardos 2012 m. spalio 22 d. nutarčiai baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nuteistoji pripažinta kalta pagal BK 154 str. 1 d., nes civilinės bylos nagrinėjimo metu, duodama paaiškinimus, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį. Pažymi, jog CK 2.24 str. įtvirtintas imunitetas taikomas tik civilinei asmens atsakomybei už asmens garbės ir orumo pažeidimą. Tais atvejais, kai teismo proceso dalyvio veiksmai, vertinant objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius, atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos atitinkamos nusikalstamos veikos požymius, minimas imunitetas netaikomas. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str., kuriose įtvirtinta asmens saviraiškos laisvė. Tačiau tiek pirmiau paminėtoje Konvencijoje, tiek ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Toks apribojimas numatytas ir BK 154 str. Nurodo, kad A. P. yra Anykščių aplinkos apsaugos agentūros vyresnysis inspektorius. Jo pareiga yra vykdyti valstybinės gamtos apsaugos kontrolę, aplinkosaugos priežiūrą ir kitas Aplinkos apsaugos agentūros nuostatuose įtvirtintas funkcijas. Įtariant A. P. padarius su medžioklės taisyklėmis susijusius pažeidimus, jo atžvilgiu gali būti pradėtas tarnybinis patikrinimas, gali būti pakirstas pasitikėjimas juo, apribota galimybė kilti karjeroje. Nurodo, kad D. P. išsakyti teiginiai paniekino A. P. asmenybę, pakirto pasitikėjimą juo, paveikė jo reputaciją, sukėlė įvairių nepagrįstų gandų antplūdį. Skaitydamas internete atsiliepimus apie save A. P. patyrė nemalonių emocinių išgyvenimų, nes paskleista melaginga informacija šmeižia ne tik jo asmenybę, bet ir jo, kaip gamtą mylinčio ir gerbiančio asmens, reputaciją. Mano, kad apylinkės teismas šiuo atveju priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas, o kaltės klausimai gali ir turi būti sprendžiami nagrinėjant baudžiamąją bylą ir priimant galutinį procesinį sprendimą joje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Įvertinęs teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį bei skundo argumentus skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. P. skundą D. P. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 2 d., padarymo, atsisakyta pagrįstai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412¹ str. nustatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo nutarimu atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.
BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi teismui nenustačius nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių, privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradedamas. Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Tačiau proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas.
Nors skunde ir nurodoma, kad D. P. 2013 m. kovo 15 d. Anykščių rajono apylinkės teisme, teismo posėdžio metu nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal jo (D. P.) skundą dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo, pasakė, jog kartu medžioklėje dalyvavęs A. P. jam leido vežti žvėris į apdorojimo aikštelę, sakydamas „Tik kumpio į bagažinę nenešk“ ir neprieštaravo gyvūnų dorojimui, neturint tam licencijų, ir tokiu būdu paskleidė tikrovės neatitinkančią ir A. P. šmeižiančią informaciją, kuri buvo paviešinta laikraščio „A.“ pirmajame puslapyje bei internetiniuose tinklalapiuose (teismo posėdyje dalyvavo žurnalistas), dėl ko buvo paniekinta A. P. asmenybė, pakirstas pasitikėjimas juo kaip pareigūnu (A. P. yra Anykščių aplinkos apsaugos agentūros vyresnysis inspektorius), todėl D. P. atžvilgiu turi būti pradėtas procesas privataus proceso tvarka dėl A. P. šmeižimo pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 2 d., požymius, skundą nagrinėjantis teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka.
Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos medžiagos bei teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų bazės matyti, kad Anykščių rajono apylinkės teisme nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-5-786/2013 pagal D. P. skundą dėl jam surašyto Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013-01-14 nutarimo, kuriuo jis nubustas už tai, kad būdamas medžioklės vadovu neužtikrino, kad būtų sumedžiotas danielių kiekis, atitinkantis licencijų kiekį, 20 mėnesių leidimo medžioti atėmimu ir ginklo konfiskavimu, panaikinimo. Teismui pateiktos medžiagos duomenys rodo, kad pirmiau paminėti D. P. teiginiai, kurie, pasak apelianto, yra neatitinkantys tikrovės ir šmeižiantys A. P., buvo pasakyti 2013-03-15 Anykščių rajono apylinkės teisme, teismo posėdžio metu nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, ir yra susiję su įvykio aplinkybių dėstymu, t. y. su aplinkybėmis, kuriomis galimai buvo nustatytas D. P. padarytas administracinis teisės pažeidimas, ir protokolo bei nutarimo jam (D. P.) surašymu. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų bazės, minėtos administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dar nėra baigta (numatytas posėdis 2013-06-19).
Pažymėtina, kad vieni iš ATPK 248 str. nurodytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 str. 1 d. yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). Šie duomenys nustatomi įvairiomis priemonėmis, pvz., administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). Įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tačiau pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 str. 3 d.). Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymu nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu sprendimu.
Taigi atsižvelgus į tai, jog D. P. pirmiau paminėtus teiginius pasakė Anykščių rajono apylinkės teisme, teismo posėdyje, kuriame pagal jo (D. P.) skundą dėl nutarimo panaikinimo buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, kurios teisena dar nėra baigta, t. y. kai dar yra renkami įrodymai (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, išsiųsti šaukimai 16 liudytojų), kuriuos vėliau vertins šią administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas bei šių įrodymų pagrindu priims atitinkamą procesinį sprendimą, kurį dar bus galima skųsti aukštesniajam teismui, darytina išvada, kad šiuo atveju svarstyti apie galimą baudžiamąją atsakomybę D. P. atžvilgiu už galimą A. P. šmeižimą, t. y. spręsti, ar D. P. veiksmuose galimai yra nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 2 d., požymių, nėra pagrindo.
Remiantis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad privataus kaltinimo bylos procesas pagal A. P. skundą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka D. P. atžvilgiu nepradėtas pagrįstai, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 2 d., požymių. Apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. P. gynėjo advokato Alberto Kručkausko apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-04-16 nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.