Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus 1 ir 6 būrių patalpose, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, nesilaikant higienos normų reikalavimų ir pan.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.

Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Atsakovės atstovo duomenimis (b. l. 16–17), pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. liepos 4 d. buvo paskirtas gyventi į 6 būrio 5 miegamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 50,81 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam šioje patalpoje teko 3,18 kv. m gyvenamojo ploto.

Nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas paskirtas gyventi į 1 būrio 3 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 37,21 kv. m, joje įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam šioje patalpoje teko 3,1 kv. m gyvenamojo ploto.

Nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. sausio 1 d. pareiškėjas paskirtas į 1 būrio 6 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 26,97 kv. m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam joje teko 3,37 kv. m.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpis, už kurį prašoma priteisti neturtinę žalą yra nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., todėl byloje bus vertinamos pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK šiuo pareiškėjo nurodytu laikotarpiu.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad 6 būrio 64 brigados gyvenamojoje patalpoje buvo 24 nuteistieji.

Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 22 d. pažymoje Nr. 61-2875 nurodė, kad 6 būrio 5 miegamojoje patalpoje yra 16 miegamųjų vietų (b. l. 16). Paprašius pateikti paaiškinimą apie laikotarpį, už kurį yra pateikiami šie duomenys, Pravieniškių PN-AK nurodė, kad duomenys pateikti šios pažymos surašymo dieną (b. l. 91–92). Taigi, objektyvių duomenų apie miegamųjų vietų skaičių 6 būrio 4 brigados 5 miegamajame ginčui aktualiu laikotarpiu į bylą nėra pateikta.

Atsakovės atstovas papildomuose paaiškinimuose (b. l. 40, 91–92) nurodė, kad 2016 m. Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje 6 būryje buvo 4 brigados, 6 būryje buvo 6 gyvenamosios patalpos (61-64), pareiškėjas gyveno 6 būrio 64 brigados (4 brigados) 5 gyvenamojoje patalpoje. 6 būrio 4 brigada susideda iš dviejų gyvenamųjų patalpų (5 ir 6 gyvenamųjų patalpų), kuriose yra įrengtos 24 miegamosios vietos. Šiame paaiškinime atsakovės atstovas nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d. 6 būrio 4 brigadoje (5 ir 6 gyvenamosiose patalpose) buvo 18 nuteistųjų, 2016 m. rugpjūčio 25 d. šiose dviejose patalpose buvo 13 nuteistųjų, tačiau paaiškinime taip pat nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d. 18 nuteistųjų buvo 1 sektoriaus 6 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje, 2016 m. rugpjūčio 25 d. šioje patalpoje buvo 12 nuteistųjų (b. l. 92). Minėtą aplinkybę grindė Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus 2019 m. sausio 22 d. pažyma Nr. 61-305 (b. l. 94). Teismo nuomone, iš šio teiginio ir nurodytos pažymos spręstina, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d. 6 būrio 4 brigados 5 miegamojoje patalpoje buvo 18 nuteistųjų, t. y. įrengta 18 miegamųjų vietų.

Pažymėtina, kad atsakovės atstovas teismui pateikė duomenis apie nuteistųjų skaičių 6 būrio 4 brigados 5 miegamajame ginčui neaktualiomis dienomis (2016 m. rugpjūčio 9 d. ir 2016 m. rugpjūčio 25 d.), tačiau duomenų apie faktinį nuteistųjų skaičių ginčo patalpose byloje vertinamu laikotarpiu nepateikė.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginį dėl 24 nuteistųjų kalėjimo 6 būrio 4 brigados 5 gyvenamojoje patalpoje, atsakovės atstovui pateikus duomenis, kad šioje patalpoje 2016 m. rugpjūčio 9 d. buvo 18 nuteistųjų, laikytina, kad vertinamuoju laikotarpiu šioje patalpoje buvo įrengta 18 miegamųjų vietų. Nesant duomenų apie faktinį nuteistųjų skaičių šioje patalpoje vertinamuoju laikotarpiu, vienam nuteistajam tenkanti ploto norma skaičiuotina ginčo patalpos plotą padalinant iš įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus.

Atitinkamai atlikus skaičiavimus matyti, kad pareiškėjui kalint 6 būrio 4 brigados 5 gyvenamojoje patalpoje (išskyrus laikotarpius, kai jis buvo etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d.) jam teko 2,82 kv. m (50,81 kv. m /18) gyvenamojo ploto.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2–3, 57) ir skundo patikslinime aplinkybių dėl nuteistųjų skaičiaus 1 būrio 3 ir 6 miegamosiose patalpose nedetalizavo, nurodė, kad 1 būryje buvo 57 asmenys, tačiau, kiek asmenų buvo šio būrio 3 ir 6 gyvenamosiose patalpose, nenurodė, atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie šiose patalpose kalėjusių asmenų skaičių neginčijo, todėl, nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo nesivadovauti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų vietų skaičių 1 būrio 3 ir 6 gyvenamosiose patalpose.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nustatyta, jog pareiškėjui kalint 6 būrio 4 brigados 5 miegamajame reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma buvo pažeista, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

Pareiškėjas skunde ir skundo patikslinime tvirtino, kad 6 ir 1 būriuose nebuvo poilsio kambarių.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 9) nurodė, kad 1 ir 6 būriuose poilsio kambariai nebuvo įrengti, todėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 punkto pažeidimas laikomas nustatytu.

Tačiau, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad pripažinus pagrįstu pareiškėjo nusiskundimus dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, turi būti vertinama, ar pareiškėjas dėl to patyrė neigiamų pasekmių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad 1 ir 6 būriuose nebuvo poilsio kambarių, tačiau nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl laisvalaikio kambarių nebuvimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją, kitas kompetentingas institucijas, todėl, nesant tokių duomenų (pareiškėjui šiuo pažeidimu grindžiant padarytą neturtinę žalą), atsakovės atsakomybė šiame kontekste negalima (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su netinkamu dieniniu dirbtiniu apšvietimu gyvenamosiose patalpose, su naktinio apšvietimo nebuvimu, su buvusia žema oro temperatūra gyvenamosiose patalpose dėl nesandarių, supuvusių skylėtų langų rėmų, taip pat su priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymu.

Pagal ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015), 12 punktą, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Į bylą pateiktame statinio techninės priežiūros žurnale (b. l. 128–137) nurodyta, kad šio pastato langai seni, mediniai, didelis šilumos laidumas. Vertinamuoju laikotarpiu langai nebuvo pakeisti (išskyrus tualeto patalpas). Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir į bylą pateiktos ginčo patalpų langų nuotraukos (b. l. 45–49), todėl pareiškėjo argumentai dėl senų, techniškai netvarkingų langų yra pagrįsti.

Iš į bylą pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2017 m. kovo 17 d. patikrinimo akto Nr. PA.2-222(17.2.338 2.22) (b. l. 67–72) matyti, kad 2017 m. kovo 15 d. buvo atliktas patikrinimas 1 lokalinio sektoriaus 6 būrio 64 brigados 5 gyvenamojoje patalpoje, kurio metu patalpos oro temperatūros, santykinės oro drėgmės atitikties reglamentuotiems reikalavimams pažeidimų nebuvo nustatyta.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiga pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą tenka pareiškėjui. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kokioje konkrečioje patalpoje ir kokiu metu buvo netinkama oro temperatūra, į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo ginčo laikotarpiu reikštas pretenzijas dėl nurodyto galimo pažeidimo, prašymų išduoti šildytuvus pataisos namų pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai.

Pagal Higienos normos HN 134:2015) 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Minėtame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2017 m. kovo 17 d. patikrinimo akte Nr. PA.2-222(17.2.338 2.22) (b. l. 67–72) nustatytas dirbtinės apšvietos pažeidimas 6 būrio 4 brigados 5 gyvenamojoje patalpoje, duomenų apie jo pašalinimą byloje nėra, todėl nepaneigta, kad pareiškėjui kalint 6 būrio 4 brigados 5 gyvenamojoje patalpoje tam tikrais laikotarpiais buvo netinkama dirbtinė apšvieta.

Duomenų apie 1 būrio 3 ir 6 gyvenamųjų patalpų apšvietos atitiktį HN 134:2015) 14 punkto reikalavimams byloje nėra, todėl iš esmės yra galimas atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu konstatavimas, tačiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiga pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą tenka pareiškėjui. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.

Šiuo atveju, pareiškėjas nenurodė, kokioje konkrečioje 1 būrio patalpoje ir kokiu metu buvo netinkama apšvieta, šios aplinkybės neįrodinėjo jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz., kartu kalėjusių liudytojų rašytiniais parodymais, neprašė kviesti jų į bylą liudytojais), byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu kreipėsi į Pravieniškių PNA-K pareigūnus, į administraciją, į Nacionalinį visuomenės sveikatos centą prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos nėra, todėl deklaratyvių argumentų pagrindu atsakovės atstovo atsakomybė dėl tinkamo dieninio apšvietimo neužtikrinimo pareiškėjui kalint 1 būrio 3 ir 6 patalpose negalima.

Pataisos įstaigų įrengimo taisyklių 11.6. punkte nurodyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 1 sektoriaus būriuose dirbtinis apšvietimas neįrengtas, tai, teismo nuomone, neatitinka aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo. Pravieniškių PN-AK patvirtino, kad 1 sektoriaus būriuose priešgaisrinė sistema nėra įrengta, būriuose nėra gesintuvų, papildomi evakuaciniai išėjimai neįrengti (b. l. 9), t. y. atsakovo atstovas patvirtino pareiškėjo nurodytus argumentus dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo, dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo.

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. liepos 4 d. gyvenant 6 būrio 4 brigados 5 gyvenamojoje patalpoje (išskyrus laikotarpius, kai jis buvo etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d.) nebuvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma, taip pat nebuvo užtikrinta tinkamai dirbtinė apšvieta, nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Į bylą pateiktuose dokumentuose apie pareiškėjo sveikatą yra duomenys, kad pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus yra kreipęsis dėl (duomenys neskelbtini). Taip pat yra įrašas, kad 2018 m. sausio 9 d. pareiškėjas kreipėsi į gydytoją psichiatrę dėl (duomenys neskelbtini), tačiau šis kreipimasis yra po vertinamojo laikotarpio pabaigos. Pažymėtina, kad įrašų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) buvo sąlygotas kalinimo sąlygų, minėtuose dokumentuose nėra. Be to, pareiškėjas tokio sveikatos sutrikimo nesiejo su skunde nurodytais pažeidimais (b. l. 110–123).

Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 22 d. medicininiame pažymėjime Nr. 81(3)-479 (b. l. 14) nurodyta, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis dėl akių, gavos skausmo, pablogėjusio regėjimo, kuriuos galėjo įtakoti blogos kalinimo sąlygos, nėra.

Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2018 m. spalio 22 d. pažymoje Nr. 73(1)-351 (b. l. 15) nurodyta, kad pareiškėjas dėl dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, gyvenimo kokybės pablogėjimo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. nesikreipė.

Taigi, teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

Byloje nustatyta, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas kalėjo bendrabučio tipo patalpose, todėl turėjo reglamentuotą judėjimo laisvę, tačiau pažeidžiant vienam nuteistajam nustatytą gyvenamojo ploto normą pareiškėjas kalėjo gana ilgai (299 dienas). Šis pažeidimas buvo pastovus (truko nuolat, išskyrus trumpus laikotarpius, kuomet pareiškėjas buvo etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių), pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma pažeista gana žymiai (pareiškėjui teko nuo 2,82 kv. m.), taip pat nustatyti higienos normų ir kitų teisės aktų pažeidimai (netinkamas apšvietimas, priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymas) .

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, jog dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas atsakovės atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, nenustačius, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 1700 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui P. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1700 Eur (tūkstantį septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.