Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-786-294/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-05-23
Bylos Nr.: e2-786-294/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Gintaras Seikalis
Ieškovas: UAB Paslaugų, UAB „Paslaugų ratas“
Atsakovas: D. J.
Trečiasis asmuo: UAB ,,Servico“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“
Advokatai: Akvilė Povilanskaitė

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

dalyvaujant ieškovo UAB Paslaugų ratas atstovui advokato padėjėjai Akvilei Povilanskaitei,

atsakovui D. J.,trečiojo asmens UAB ,,Servico“ atstovui Dariui Alučiui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Paslaugų ratas“ ieškinį atsakovui D. J. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Servico“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 25,72 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas UAB „Paslaugų ratas“ yra administracinės paskirties patalpų, esančių 8-nerių aukštų administracinės paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini), (toliau ir – Pastatas), bendrasavininkas, kuris nuosavybės teise valdo ne mažiau kaip 2600 kv. m. patalpų. Atsakovui D. J., nuosavybės teise priklauso administracinės paskirties patalpos, esančios to paties Pastato šeštame aukšte. 8-ių aukštų administracinės paskirties Pastatas yra prijungtas prie centralizuoto šildymo tiekėjo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau ir – Tiekėjas) vamzdyno ir šildomas centralizuotai. Šilumos tiekėjo įvadas, šildymo sistemos vamzdynai ir šilumos punktas yra Pastato rūsio patalpose nuosavybės teise priklausančiose ieškovui. Pastato šildymo sistema nerenovuota ir šilumos tiekimo linijos Pastate nepakeistos – šilumos tiekimo magistralės žiediniu principu šildo visą Pastato perimetrą bei visus aštuonis Pastato aukštus ir Pastato rūsį. Šiluma į Pastato patalpas tiekiama šilumos vamzdynu, kuris eina ir per 6-o aukšto patalpas. Nors šeštas Pastato aukštas yra panaikinęs centralizuoto šildymo sistemos radiatorius ir šiame aukšte yra įrengtas dujinis šildymas, centralizuotu šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas vidines Pastato konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat Pastato bendraturčių bendrai naudojamas patalpas. Šilumos nuostoliai susidarantys eksploatuojant Pastato centralizuoto šildymo inžinerinę sistemą priskiriami prie šilumos kiekio, tenkančio Pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Visiems Pastato savininkams (šiuo metu Pastate yra virš 70 atskirų fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančių nekilnojamojo turto valdų) tenkantis šilumos kiekis yra apskaitomas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu ir paskirstomas bendraturčiams, tame tarpe ir atsakovui, pagal jų nuosavybėje esantį plotą. Pastato bendraturčiams už Pastato bendrųjų patalpų šildymą tenkanti suma apskaičiuojama remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-184 patvirtintu „Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodu Nr. 5“ (toliau – Metodas Nr. 5). Atsakovui tenkanti šilumos nuostolių suma apskaičiuota pagal jo Pastate turimos nekilnojamo turto valdos plotą, kuris, nors ir nėra tiesiogiai šildomas, bet yra tarp tiesiogiai centralizuotai šildomų Pastato 5 ir 7 aukštų. Kaip jau minėta, per 6-ame Pastato aukšte esančias patalpas eina magistraliniai centralizuoto šildymo vamzdynai. Taip pat akivaizdu, kad į savo turimas patalpas 6-ame Pastato aukšte atsakovas patenka ne tiesiogiai iš lauko, o įeidamas per bendrus Pastato įėjimus ir naudodamasis bendra laiptine ar liftu, o atsakovo turima nekilnojamo turto valda 6-ame Pastato aukšte nėra kažkaip specialiai izoliuota ir atskirta nuo kitų Pastato dalių. Patenkant į 6-ą Pastato aukštą yra naudojamasi įvairiomis Pastato erdvėmis. Tiekėjas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ išrašo bei pateikia ieškovui PVM sąskaitas faktūras už visam Pastatui suteiktą šiluminę energiją. Ieškovas, gavęs sąskaitas iš centralizuoto tiekėjo, jas apmoka savo apyvartinėmis lėšomis ir atitinkamai apskaičiuoja centralizuotos šilumos paslaugos kainą Pastato bendrasavininkams proporcingai pagal jų nuosavybės teise turimą patalpų Pastate plotą. Kadangi atsakovo nuosavybės teise valdomas, Pastato 6-ame aukšte esantis, patalpų plotas centralizuotai nešildomas, šilumos energijos sąnaudos atsakovui apskaičiuotos vadovaujantis Metodu Nr. 5 (tai yra tik už Pastato bendrojo naudojimo reikmėms tenkančią dalį) ir pagal šias Metodu Nr. 5 apskaičiuotas šilumos energijos sąnaudas atsakovui išrašoma atitinkama PVM sąskaita faktūra. Kadangi Atsakovui tenkanti mokėtina suma, skaičiuojant kas mėnesį, už šildymą yra itin maža, taupydamas resursus bei darbo laiką, ieškovas atsakovui išrašė vieną sąskaitą už visą šildymo sezoną. Atitinkamai, už 2020-2021 metų šildymo sezono metu suvartotą šilumos energiją, ieškovas 2021 m. birželio 15 d. atsakovui išsiuntė elektroninį laišką su PVM sąskaita faktūra Nr. PRS0023809 bendrai 25,72 Eur sumai. Laiške ieškovas išdėstė sąskaitos išrašymo pagrindimą ir nurodė atsakovui apmokėjimo terminą – iki 2021 m. liepos 15 dienos bei pažymėjo, kad į PVM sąskaitą faktūrą yra įtrauktas 10 (dešimt) procentų mokestis už šildymo sistemos priežiūrą, jos bandymus ir paruošimą žiemos sezonui. Ieškovas pažymi tai, kad atsakovas už 2019 – 2020 metų šildymo sezono metu suvartotą šilumos energiją su ieškovu yra atsiskaitęs ir jokių prieštaravimų niekada nereiškė. Analogiškai ir po 2019-2020 metų šildymo sezono ieškovas atsakovui siuntė pranešimą Nr. PR-20-09-18/9 „Dėl šildymo sąskaitų už 2019 – 2020 metų šildymo sezoną“, o prie pranešimo buvo pridėta 2020 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0022926. Ieškovas 2021 m. gegužės 10 d. išsiuntė priminimą atsakovui dėl 2020 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo. Atsakovas dar tą pačią 2021 m. gegužės 10 d. paprašė ieškovo elektroniniu paštu pakartotinai atsiųsti PVM sąskaitą faktūrą ir nurodyti kiek ir už ką turi apmokėti. Ieškovas nedelsdamas pakartotinai išsiuntė PVM sąskaitą faktūrą atsakovui. Atsakovas 2021 m. gegužės 14 d. atliko mokėjimą (mokėjimo paskirtyje nurodė „pagal sąskaitą PRS 0022926“) ir atsiskaitė su ieškovu už 2019 – 2020 metų šildymo sezono metu suvartotą šilumos energiją nereikšdamas jokių pretenzijų ieškovui. Ieškovas pastebi, kad nors Pastate yra įsteigta gyvenamųjų patalpų savininkų bendrija „Panerių 39“ (toliau ir Bendrija), tačiau ne Bendrija, o ieškovas rūpinasi ir užtikrina tinkamą ir nepertraukiamą šilumos energijos patekimą į Pastatą. Šiam tikslui pasiekti ieškovas ne tik užtikrina šilumos energijos paskirstymą bendraturčiams per įrenginius bei magistralinius vamzdynus, kurie yra ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, bet ir išlaiko specialistus, kurie atlieka būtiną šilumos įrenginių patikrą prieš kiekvieną šildymo sezoną, savalaikiai apmoka šilumos energijos sąskaitas už visam Pastatui suteiktą šiluminę energiją, bet ir išlaiko buhalterę, kuri apskaičiuoja ir atitinkamai išrašo sąskaitas už Pastatui suteiktas įvairias komunalines paslaugas, tame tarpe ir šilumos energiją, teikiamas visiems Pastato bendraturčiams. Atsakovas su ieškovu už 2020 – 2021 metų šildymo sezono metu suvartotą šilumos energiją pagal PVM sąskaitą Nr. PRS0023809 neatsiskaitė.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovas įrodinėja savo teisę išrašinėti sąskaitas ir rinkti iš pastato (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų lėšas už įvairias paslaugas ir darbus, tačiau nutyli, kad jo niekas pastato (duomenys neskelbtini) administratoriumi nerinko. Atsakovas, kaip vienos iš pastato (duomenys neskelbtini) gyvenamosios paskirties patalpos (buto) savininkas, nėra sudaręs jokių sutarčių dėl paslaugų teikimo su UAB „Paslaugų ratas“ ir jo veiklą laiko neteisėta, bei pažeidžiančia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Ieškovas pats nusistatė tarifus už savo paslaugas, pats išrašinėja niekines sąskaitas ir po to, pasitelkęs teisininkus, bando prisiteisti iš pastato (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų sunkiai protu suvokiamas sumas (pavyzdžiui dėl 25 eurų tariamos skolos jau reikalaujama priteisti apie 600 Eur, t. y. teisinės išlaidos sudaro apie 2400 proc. nuo ieškinio sumos). Nemažai pastato (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų yra įbauginti tokios teisinės savivalės ir nesugeba (negali) apsiginti nuo neteisėtų ieškovo veiksmų. Atsakovas pažymi, kad pastato (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai yra įsteigę bendriją „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrija) ir nuo 2018 m. gruodžio 27 d. pastato(duomenys neskelbtini) administravimą perdavę pastatų administratoriui UAB „Servico“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 str. 7 p. bendrojo naudojimo objektų administratorius, pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotas asmuo ar pastato statytojas privalo per 30 dienų nuo bendrijos įregistravimo perduoti įsteigtai bendrijai nepanaudotas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamąsias lėšas, skirtas pastatui (pastatams) atnaujinti ir kitoms bendrosioms reikmėms, taip pat turimus pastato (pastatų) statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus. UAB „Paslaugų ratas“ neperdavė pastato (duomenys neskelbtini) valdymo teisėtai išrinktam administratoriui nei po UAB „Servico“ reikalavimo, nei po Bendrijos pirmininkės nuolatinių prašymų bei reikalavimų perduoti pastato valdymą teisėtam administratoriui. Bendrijai ir paskirtam pastato administratoriui niekaip nepavykstant iš ieškovo perimti pastato (duomenys neskelbtini) valdymą, buvo nuspręsta 2021 m. birželio 3 d. pastato(duomenys neskelbtini) administratoriumi paskirti UAB „Mano būstas“. Tokiu veiksmu buvo tikėtasi, kad turėdamas patirtį ir savo teisininkų komandą UAB "Mano būstas" bus pajėgus perimti iš ieškovo pastato valdymą ir įgyvendinti pastato (duomenys neskelbtini)patalpų savininkų valią. Nors ieškovas ieškinyje skelbiasi „faktiniu šilumos ūkio prižiūrėtoju“, lieka nutylėtas faktas, kad tiek visą pastatą (duomenys neskelbtini), tiek jo šilumos tiekimo įrengimus jis yra užėmęs ir valdo neteisėtai t. y. prieš pastato (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų daugumos valią išreikštą balsavimuose. Teisės principai teigia, kad niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nulius commodum capere de sua injuria propria), o iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur), todėl ieškovas negali reikalauti apmokėti patalpų savininkų jo neteisėtos veiklos metu patirtų išlaidų. Atsakovas pabrėžia, kad su ieškovu dėl pastato(duomenys neskelbtini) administravimo nėra sudaryta jokių sutarčių, o „išlaidas už priežiūrą“ jis yra nusistatęs savavališkai. Atsakovas supranta, kad „nemokamo bendrųjų patalpų šildymo“ nebūna ir būtų normalu, kad teisėtai patalpų savininkų daugumos išrinktas pastato administratorius apskaičiuotų mokėtinas sumas ir išrašytų patalpų savininkams sąskaitas. Tokia tvarka ir vyksta daugiabučių ir kitų pastatų administravimas. Jeigu ieškovas iki pastato administratoriaus paskyrimo buvo patyręs išlaidų dėl šildymo, turėjo jas derinti su administratoriumi. Nagrinėjamu atveju ieškovas neteisėtais veiksmais neleidžia išrinktam administratoriui valdyti pastato, išrašinėja niekines sąskaitas. Ieškovas veikia neteisėtais būdais ir savo piktavališkais veiksmais trukdo pastato (duomenys neskelbtini) savininkams teisėtai per išsirinktą administratorių valdyti savo turtą. Atsakovas supranta, kad pastato (duomenys neskelbtini) valdymo klausimai ir neteisėtos ieškovo veiklos sustabdymas nėra šios bylos dalykas ir prašo atmesti ieškovo teiktą ieškinį ir priteisti patirtas 652 Eur teisines išlaidas.

Trečiasis asmuo UAB „Servico“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškovės ieškinį atsakovui pilna apimtimi kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų skolos susidarymo pagrįstumą, o išrašyta PVM sąskaita savaime nereiškia, kad skola yra pagrįsta ir apmokėtina. Byloje taip pat pasigesta duomenų, kurie atsakytų kodėl „skolą“ atsakovas privalo sumokėti ieškovei, o ne AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Nepaisant to, kad ieškovė į bylą pateikė PVM sąskaitą Nr. PRS0023809, kurios pagrindu ir reikalauja priteisti skolą iš atsakovės, tačiau nėra aišku ar atsakovė apskritai turi teisę teikti tokias sąskaitas pastato bendrasavininkams. Byloje taip pat nėra jokių duomenų kokiu pagrindu ieškovė vykdo šildymo sistemos priežiūrą, jos bandymus ir paruošimą žiemos sezonui ir už tai ima mokestį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, o konkrečiai „Paslaugų ratas“ 2022-09-18 rašto Nr. PER-20-09-18/9 matyti, kad ieškovas nuo 2019 m. buvo kviečiamas pasirašyti sutartį dėl paslaugų teikimo, tačiau jokios sutarties nepasirašė. Šiuo visiškai neaišku, kodėl nesant jokių sutartinių teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo, ieškovė teikia sąskaitas atsakovui. Dar daugiau, sąskaitas pateikia jau priskaičiavusi ieškovui tenkančią 10 procentų dalį už paslaugų teikimą, dėl kurių paskaičiavimo atsakovas nėra sudaręs jokių sutarčių ir davęs sutikimo. Maža to, 2017 m. gegužės 17 d. UAB „Servico“, ieškovė ir G. M., veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, pasirašė „Gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį“ Nr. SDA-113. Po sutarties pasirašymo ieškovė UAB „Servico“ neatidavė pastato raktų, trukdė perimti viso pastato priežiūrą. 2019 m. kovo 25 d. Savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė raštu kreipėsi į ieškovė su reikalavimu perduoti pastato administravimą bendrijai, tačiau ir tada administravimas nebuvo perduotas. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Servico“ iki 2021 m. birželio 2 d. nepavyko iš ieškovės de facto perimti pastato administravimą, 2021 m. birželio 3 d. Savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į UAB „Servico“ dėl sutarties Nr. SDA-113 nutraukimo ir dokumentų perdavimo UAB „Mano būstas“. Akivaizdu, kad pastato bendrasavininkai nenorėjo, jog ieškovė jiems teiktų bet kokio pobūdžio paslaugas, o administravimo paslaugų teikimui sudarė sutartis su butų ir kitų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikiančiais juridiniais asmenimis, tačiau net ir tuo atveju ieškovė toliau teikė savo paslaugas ir siuntė sąskaitas Praeityje nei šiuo metu ieškovė neatsižvelgė į tai, jog butų ir kitų bendrojo naudojimo patalpų savininkai ieškovės teikiamomis paslaugomis naudotis nenorėjo, tačiau ieškovės teikimų paslaugų nutraukti negalėjo ir iki šiol negali – ieškovė vis tiek siunčia sąskaitas apmokėjimui nors pastato butų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo patalpų savininkai yra išsirinkę naują butų ir kitų bendrojo naudojimo patalpų administratorių. Šiuo akivaizdu, kad ieškovei negalioja ne tik CK 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas ir draudimas versti sudaryti sutartis, tačiau ieškovė nepaiso ir CK 6.721 str. 1 d., kurioje teigiama, kad „Klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento“. Tačiau pastebėtina, kad šiuo atveju ieškovei negalima taikyti CK 6.721 straipsnio, nes norint minėtą teisės normą taikyti viena iš būtinų sąlygų – tarp šalių turi būti pasirašyta sutartis, ko nagrinėjamu atveju nėra. Atsakovas ir ieškovė pastate nuosavybės teise turi patalpas, taigi AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sąskaitas už pastato sunaudotą šilumos energiją gali siųsti ieškovei ir /arba atsakovui. Tačiau byloje nėra jokių duomenų kodėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sąskaitas už pastato sunaudotą šilumos energiją siunčia būtent ieškovei, o juo labiau, kai ieškovė nėra bendrojo naudojimo objektų administratorius ir neturi jokių įgaliojimų, pavedimų ir/ar nėra patvirtintų jokių juridinių faktų, kurie bylotų, kad pastato butų ir kitų bendrojo naudojimo objektų savininkai yra pavedę ieškovę gauti sąskaitas už pastato sunaudotą šilumos energiją.

Trečiasis asmuo AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir paaiškino, kad 1999 m. ieškovas valdė tuo metu iš esmės didžiąją dalį patalpų (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo praktiškai vienvaldis valdytojas, buvo sudaryta sutartis su UAB „Vilniaus šilumos tinklai“, kurios pagrindu UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ įsipareigojo teikti bendro naudojimo konstrukcijoms šilumą, o ieškovas įsipareigojo apmokėti pateiktas sąskaitas. Vėliau faktinei situacijai keičiantis, t. y. atsiradus daugiau bendraturčių pastate, situacija nesikeitė ir toliau UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekė šilumos energiją o ieškovas pateiktas sąskaitas apmokėdavo. Bendraturčiams kyla prievolė apmokėti išlaidas, susijusias su bendro naudojimo objektais, įskaitant ir už suteiktą šilumos energiją bendro naudojimo objektams. Vėliau įsikūrus bendrijai ir sudarius administravimo sutartį su UAB „Servico“, ieškovas 2017 m. buvo sudarė sutartis su UAB „Servico“. Tų sutarčių pagrindu šalys susitarė, kad ieškovė ir toliau prižiūrės šilumos sistemą ir sąskaitas už suteiktą šilumą pateiks UAB „Servico“ ir pastaroji paskirstys bendraturčiams. Tokia situaciją tęsėsi kol sutartys galiojo, t. y. nuo 2017 iki 2019 m. Nors 2019 m. sutartis tarp ieškovės ir UAB „Servico“ buvo nutraukta, tačiau faktinė situacija nesikeitė t. y. ir toliau buvo teikiama šilumos energija visam pastatui, pastato bendro naudojimo konstrukcijoms, ieškovė apmokėdavo UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateiktas sąskaitas ir jas vėliau paskirstydavo visiems bendraturčiams. Todėl bendraturčiams buvo išrašinėjamos sąskaitos. Atsakovas išrašytas sąskaitas apmokėdavo iki dabartinės situacijos, kai buvo pateikta sąskaita už šilumos energiją, suteiktą 2020-2021 m. žiemos sezonu. Byloje pakankamai rašytinių įrodymų, kad šilumos energija pastatui (duomenys neskelbtini) ginčo laikotarpiu buvo suteikta ir kad UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškovei pateiktos sąskaitos ieškovės buvo apmokėtos. Nėra įrodymų, galinčių paneigti atsakovo, kaip bendro naudojimo objektų bendraturčio pareigos apmokėti išlaidas susijusias su bendro naudojimo objektų priežiūra. Atkreipė dėmesį, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu buvo išnagrinėtas visiškai tapatus ginčas tame pačiame pastate dėl šilumos energijos. Įsiteisėjusiame nutarime konstatuotos išvados ir pateiktas teisinis reguliavimas šiai bylai turi ypatingos reikšmės. Atsakovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kuriose yra tariamai eilutė už šilumos tinklų priežiūrą, nepaneigia atsakovo prievolės apmokėti ieškovo pateiktą sąskaitą, nes jos neįtelpa į ginčo laikotarpį (t. y. sąskaitos už laikotarpį 2021 m. gruodžio mėn. – 2022 m. gegužės mėn.), o ginčo laikotarpis 2020-2021 m. Nurodė, kad ieškovės su UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ 1999 m. sudarytas sutartis nebuvo nutraukta, ji tiesiog nebuvo atnaujinta. Pažymėjo, kad ši sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia. Kalbėdama apie dabartinę situaciją paaiškino, kad dabar yra sudaryta nauja energijos tiekimo sutartis tarp ieškovo ir UAB „Vilniaus šilumos tinklai“. Šia nauja sutartimi yra susiklosčiusi lygiai tokia pati situacija, jog sąskaita ieškovei išrašoma už teikiamą šilumos energiją visam pastatui. Nurodo, kad pati Bendrija nesiima priemonių, kad susidarytų kitokia situacija. Kalbėdama dėl 10 proc. mokesčio nuo sąskaitos paaiškino, kad formulės kaip jis apskaičiuojamas nėra. Ieškovas, prisiimdamas prievolę administruoti sąskaitas, patiria žmogiškųjų išteklių, priemonių sąskaitoms išrašyti įsigijimo išlaidas, dėl to yra nustatytas toks dydis, kuris laikytinas kaip administravimo mokestis. Ieškovas niekada neturėjo galių valdyti visą pastatą ar tą valdymą kažkaip perduoti. Ieškovas nėra administratorius ir niekuomet tokiu nebuvo. Teikiamų šilumos energijos išlaidų paskirstymas, atstovės vertinimu, nėra administravimas. Ieškovas tiek atsakovui, tiek kitiems bendraturčiams yra tik bendraturtis. Ginčo atveju ieškovo išrašytos sąskaitos atsakovui pateikiamos ne dėl to, kad ieškovas yra tiekėjas, o dėl to, kad sąskaitos už šilumos energiją bendro naudojimo objektams buvo pateikiamos ieškovui pagal seną susiklosčiusią praktiką, kai sąskaitos pateikiamos tik vienam bendraturčiui pagal seną paslaugos teikimo sutartį ir pagal konkliudentiniais veiksmais susiklosčiusią faktinę situaciją, kai už bendro naudojimo objektams tiekiamą šilumos energiją išrašytas sąskaitas apmoka vienas bendraturtis. Nurodė, kad nors 6-ame aukšte yra atskira dujinė katilinė, 6-to aukšto bendro naudojimo patalpoms šilumos energiją tiekia UAB „Vilniaus šilumos tinklai“.

Atsiliepimas

Atsakovas D. J. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti ir papildomai paaiškino, kad butų savininkai įkūrė bendriją ir perdavė pastatą administruoti UAB „Servico“. Šilumos punktas taip pat buvo perduotas administratoriui. Ieškovas vilkino ir pastato administravimo neperdavė. Vėliau pastato administravimas buvo perduotas kitam administratoriui, tikintis, kad turintis didesnę patirtį galės išsireikalauti pastato administravimą, tačiau to padaryti nepavyko. Ginčo laikotarpiu namo administratorius buvo UAB „Servico“. Ginčo laikotarpiu 6-ame aukšte jau buvo atskira dujinė katilinė. Patvirtino, kad sąskaita išrašyta už šildymą bendro naudojimo patalpose. Atsakovas neneigia, kad už bendro naudojimo patalpų šildymą sąskaitą faktiškai apmokėjo ieškovė. Teigia, kad galėjo atsitikti, kad ankstesnę sąskaitą apmokėjo galimai į ją neįsigilinęs. Tvirtina, kad 10 proc. administravimo mokestis nepagrįstas. Atsakovo įsitikinimu, sąskaitas turėjo teisę išrašyti pastato administratorius, ne ieškovas. Atsakovas sutinka, kad bendro naudojimo objektams reikalinga ir privaloma tiekti šilumos energiją. Atsakovas negalėjo atsakyti už kokioms patalpoms teikiamą šilumos energiją jam sąskaitas išrašydavo ieškovė. Teigia į jas nesigilinęs. Ieškovas atlieka neteisėtus veiksmus, neperduoda kažkokių veiksmų ir tai patvirtina dvi bylos teisme. Kad ieškovas neperduoda šilumos tinklų patvirtina pačio ieškovo raštai (susirašinėjimas).

Trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad su šia byla neturi nieko bendro, prašo spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad atsiliepimą rašė kitas atstovas, kuris šiuo metu įmonėje nedirba. Atsiliepime faktinės aplinkybės išdėstytos tokios, kokios yra, o poziciją prašo laikyti išdėstytą posėdyje, t. y. spręsti teismo nuožiūra. Patvirtina, kad trečiasis asmuo buvo sudaręs administravimo sutartį, teikė administravimo paslaugas bendrąja prasme. Su šilumos tinklais sutarties trečiasis asmuo neturėjo, o su ieškovu dalyje laikotarpio buvo sutartis, kurios galiojimo laikotarpiu trečiasis asmuo išrašydavo sąskaitas bendraturčiams už bendro naudojimo patalpų šildymą. Paskui sutartis nutrūko. Už ginčo paslaugą ginčo laikotarpiu trečiasis asmuo sąskaitų neišrašinėjo. Išrašinėjo už kitas trečiojo asmens teikiamas paslaugas, bet ne už tą paslaugą, už kurią yra ginčas šioje byloje. Dėl šilumos tiekimo perėmimo negalėjo paaiškinti, neturi duomenų.

(S)

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančios medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovui UAB „Paslaugų ratas“ nuosavybės teise priklauso administracinės paskirties patalpos, esančios 8-nerių aukštų administracinės paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini), (toliau ir – Pastatas), kuris nuosavybės teise valdo ne mažiau kaip 2600 kv. m. patalpų (duomenys neskelbtini). Ieškovo atstovė nurodė, jog nuo 1999 m. ieškovas valdė tuo metu iš esmės didžiąją dalį patalpų (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo praktiškai vienvaldis valdytojas, buvo sudaryta sutartis su UAB „Vilniaus šilumos tinklai“, kurios pagrindu UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ įsipareigojo teikti bendro naudojimo konstrukcijoms šilumą, o ieškovas įsipareigojo apmokėti pateiktas sąskaitas. Vėliau faktinei situacijai keičiantis, t. y. atsiradus daugiau bendraturčių pastate, situacija nesikeitė ir toliau UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekė šilumos energiją o ieškovas pateiktas sąskaitas apmokėdavo. Šių aplinkybių neginčijo ir atsakovas. Vėliau įsikūrus bendrijai, 2017 m. gegužės 15 d. buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų, esančių Panerių g. 39, Vilniuje, administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartis Nr. 5DA-113 su UAB „Servico“. Tų pačių metų gegužės 29 d. tarp ieškovo ir UAB „Servico“ buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 01-06-17/47. Minėtų sutarčių pagrindu šalys susitarė, kad ieškovas ir toliau prižiūrės šilumos sistemą ir sąskaitas už suteiktą šilumą pateiks UAB „Servico“ ir pastaroji paskirstys bendraturčiams. Ieškovo atstovė nurodė, jog tokia situaciją tęsėsi kol sutartys galiojo, t. y. nuo 2017 iki 2019 m. Nors 2019 m. sutartis tarp ieškovo ir UAB „Servico“ buvo nutraukta, tačiau faktinė situacija nesikeitė, t. y. ir toliau buvo teikiama šilumos energija visam pastatui, pastato bendro naudojimo konstrukcijoms, ieškovas apmokėdavo UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateiktas sąskaitas ir jas vėliau paskirstydavo visiems bendraturčiams. Šias aplinkybes iš esmės patvirta UAB ,,Vilniaus šilumos tinklai” išrašytos PVM sąskaitos-faktūros ieškovui. Taigi byloje nustatytos aplinkybės iš esmės patvirtina, jog pagal nusistovėjusią praktiką ieškovas ir toliau Pastato patalpų bendraturčiams išrašinėjo sąskaitas pagal turimų patalpų plotą. Ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovas išrašytas sąskaitas apmokėdavo iki dabartinės situacijos, taip pat apmokėjo ir pateiktą sąskaitą už šilumos energiją, suteiktą 2020-2021 m. žiemos sezonu.

Atsakovui D. J., nuosavybės teise priklauso Butas/patalpa su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Pastatas yra prijungtas prie centralizuoto šildymo tiekėjo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau ir – Tiekėjas) vamzdyno ir šildomas centralizuotai. Ieškovas nurodė, kad šilumos tiekėjo įvadas, šildymo sistemos vamzdynai ir šilumos punktas yra Pastato rūsio patalpose nuosavybės teise priklausančiose ieškovui. Pastato šildymo sistema nerenovuota ir šilumos tiekimo linijos Pastate nepakeistos – šilumos tiekimo magistralės žiediniu principu šildo visą Pastato perimetrą bei visus aštuonis Pastato aukštus ir Pastato rūsį. Šiluma į Pastato patalpas tiekiama šilumos vamzdynu, kuris eina ir per 6-o aukšto patalpas. Šeštas Pastato aukštas yra panaikinęs centralizuoto šildymo sistemos radiatorius ir šiame aukšte yra įrengtas dujinis šildymas, centralizuotu šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas vidines Pastato konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat Pastato bendraturčių bendrai naudojamas patalpas. Šilumos nuostoliai susidarantys eksploatuojant Pastato centralizuoto šildymo inžinerinę sistemą priskiriami prie šilumos kiekio, tenkančio Pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Visiems Pastato savininkams (šiuo metu Pastate yra virš 70 atskirų fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančių nekilnojamojo turto valdų) tenkantis šilumos kiekis yra apskaitomas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu ir paskirstomas bendraturčiams, tame tarpe ir atsakovui, pagal jų nuosavybėje esantį plotą. Pastato bendraturčiams už Pastato bendrųjų patalpų šildymą tenkanti suma apskaičiuojama remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-184 patvirtintu „Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodu Nr. 5“ (toliau – Metodas Nr. 5). Atsakovui tenkanti šilumos nuostolių suma apskaičiuota pagal jo Pastate turimos nekilnojamo turto valdos plotą, kuris, nors ir nėra tiesiogiai šildomas, bet yra tarp tiesiogiai centralizuotai šildomų Pastato 5 ir 7 aukštų. Ieškovas nurodė, kad per 6-ame Pastato aukšte esančias patalpas eina magistraliniai centralizuoto šildymo vamzdynai. Atsakovas į savo turimas patalpas 6-ame Pastato aukšte patenka ne tiesiogiai iš lauko, o įeidamas per bendrus Pastato įėjimus ir naudodamasis bendra laiptine ar liftu. Atsakovui priklausanti nekilnojamo turto valda 6-ame Pastato aukšte nėra specialiai izoliuota ir atskirta nuo kitų Pastato dalių. Patenkant į 6-ą Pastato aukštą yra naudojamasi įvairiomis Pastato erdvėmis. Iš byloje esančių duomenų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad pagal anksčiau nusistovėjusią praktiką Tiekėjas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ išrašo bei pateikia ieškovui PVM sąskaitas faktūras už visam Pastatui suteiktą šiluminę energiją. Ieškovas, gavęs sąskaitas iš centralizuoto tiekėjo, jas apmoka savo apyvartinėmis lėšomis ir atitinkamai apskaičiuoja centralizuotos šilumos paslaugos kainą Pastato bendrasavininkams proporcingai pagal jų nuosavybės teise turimą patalpų Pastate plotą. Kadangi atsakovo nuosavybės teise valdomas, Pastato 6-ame aukšte esantis, patalpų plotas centralizuotai nešildomas, šilumos energijos sąnaudos atsakovui apskaičiuotos vadovaujantis Metodu Nr. 5 (tai yra tik už Pastato bendrojo naudojimo reikmėms tenkančią dalį) ir pagal šias Metodu Nr. 5 apskaičiuotas šilumos energijos sąnaudas atsakovui išrašoma atitinkama PVM sąskaita faktūra. Paprastai ieškovas atsakovui išrašydavo vieną sąskaitą už visą šildymo sezoną. Atitinkamai, už 2020-2021 metų šildymo sezono metu suvartotą šilumos energiją, ieškovas 2021 m. birželio 15 d. atsakovui išsiuntė elektroninį laišką su PVM sąskaita faktūra Nr. PRS0023809 bendrai 25,72 Eur sumai (į šią sumą įskaičiuotas ir 10 procentų mokestis už šildymo sistemos priežiūrą, jos bandymus ir paruošimą žiemos sezonui), kuri turėjo būti apmokėta iki 2021 m. liepos 15 dienos. Tačiau atsakovas su ieškovu neatsiskaitė, nors už 2019 – 2020 metų šildymo sezono metu suvartotą šilumos energiją su ieškovu yra atsiskaitęs ir jokių prieštaravimų niekada nereiškė. Byloje pateikta medžiaga patvirtina, jog Pastate yra įsteigta gyvenamųjų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini) “ (toliau ir Bendrija), tačiau skolos susidarymo laikotarpiu iš ieškovo atstovės pateiktų paaiškinimų matyti, kad ne Bendrija, o ieškovas rūpinosi ir užtikrino tinkamą ir nepertraukiamą šilumos energijos patekimą į Pastatą. Šiam tikslui pasiekti ieškovas ne tik užtikrino šilumos energijos paskirstymą bendraturčiams per įrenginius bei magistralinius vamzdynus, kurie yra ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, bet ir išlaiko specialistus, kurie atlieka būtiną šilumos įrenginių patikrą prieš kiekvieną šildymo sezoną, savalaikiai apmoka šilumos energijos sąskaitas už visam Pastatui suteiktą šiluminę energiją, bet ir išlaiko buhalterę, kuri apskaičiuoja ir atitinkamai išrašo sąskaitas už Pastatui suteiktas įvairias komunalines paslaugas, tame tarpe ir šilumos energiją, teikiamas visiems Pastato bendraturčiams.

Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdyje iš esmės neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių dėl to, jog Pastatas yra prijungtas prie centralizuoto šildymo tiekėjo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vamzdyno ir šildomas centralizuotai. Byloje kilo ginčas tik dėl ieškovo teisės imti mokestį iš kitų Pastato patalpų bendrasavininkų už visam Pastatui suteiktą šiluminę energiją bei piniginių sumų apskaičiavimo skolos susidarymo laikotarpiu.

Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios jokios rašytinės sutarties, tačiau aplinkybės, jog ieškovas ilgą laiką (anksčiausiai nuo 2017 metų) apmokėdavo iš savo lėšų UAB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ jam pateiktas sąskaitas už visus Patalpų bendraturčius, o vėliau paskirstydavo jiems sąskaitas, o atsakovas šių aplinkybių ir neginčijo, todėl darytina išvada, kad tokia sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais šalių veiksmais, todėl šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, ir atsakovui kyla pareiga atsiskaityti už tiektą šilumos energiją.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jiems priklausančios patalpos. To paties įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytais metodais, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šiluma į pastato butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, tad bendrojo naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą. Daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme - kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) - turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012, 2015-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401- 248/2015, 2017-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-611/2017).

Nagrinėjamu atveju Pastatas yra vienas konstrukcinis ir inžinerinis elementas. Pastatą sudarančios sienos perdangos ir kiti elementai sudaro vientisą konstrukciją, kuri negali būti daloma, nepažeidus visos konstrukcijos. Tas pats pasakytina ir apie pastato vidaus inžinerines sistemas, kurios yra vienas vienetas. Šilumos tiekimo sistema yra viena iš pastate įrengtų inžinerinių sistemų. Tiekiant šilumą pastato centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynais nuo pastato šilumos įvado iki vartotojų butuose įrengtų šildymo prietaisų dalis šilumos atiduodama į aplinką, t. y. į bendrojo naudojimo patalpas, todėl pastatų rūsiuose, ar kitose bendrojo naudojimo patalpose, per kurias praeina centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynai visada yra šilta. Šie šilumos nuostoliai leidžia palaikyti aukštesnę pastato patalpų temperatūrą nei lauko oro temperatūra, tuo užtikrinant, kad pastato konstrukcijos, pertvaros ir kiti pastato elementai ilgiau atitiks pastato projektinius parametrus.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas vertina, jog atsijungęs nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos patalpos savininkas privalo apmokėti ir prižiūrėti jam, kaip pastato bendraturčiui, priklausantį pastatą ir jame esančias inžinerines sistemas. Tokią pačią pareigą turi ir visi kiti (prie centralizuotos šildymo sistemos prisijungę) pastato bendraturčiai.

Šilumos paskirstymo pagrindai įtvirtinti LR Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas labiausiai pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 18 punktas nustato, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos rekomenduojamas arba vartotojų siūlomas bei su Valstybine energetikos reguliavimo taryba suderintas šilumos paskirstymo metodas taikomas visam pastatui. Siekiant užtikrinti visų pastato bendraturčių pareigą mokėti mokesčius už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms, tais atvejais kai pastate yra butų ir (ar) kitų patalpų, atjungtų ar niekada nebuvusių prijungtais prie pastato bendrosios šildymo sistemos, šilumos kiekis bendrosioms reikmėms nustatomas pagal Metodo Nr. 5 nuostatas. Vadovaujantis Metodo Nr. 5 1.1 papunkčiu, Metodas Nr. 5 gali būti taikomas kartu su bet kuriuo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos rekomenduojamu šilumos paskirstymo metodu (išskyrus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos rekomenduojamus šilumos paskirstymo metodus, kuriuose numatyta šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms nustatymo tvarka), kuriuo nustatomas (išmatuotas ar apskaičiuotas) šilumos kiekis pastatui šildyti kai pastate yra butų ir (ar) kitų patalpų, atjungtų ar niekada nebuvusių prijungtais prie pastato bendrosios šildymo sistemos. Taigi tuo atveju, jei Pastate yra patalpų, atjungtų ar niekada nebuvusių prijungtų prie Pastato bendrosios šildymo sistemos, šilumos kiekiui bendrosioms reikmėms apskaičiuoti yra taikytinas Metodas Nr. 5.

Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Namo patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 6 dalis), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai darytį atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalis), <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Nagrinėjamo ginčo kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią apmokėjimą už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, vadovaujantis kuria daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas privalo apmokėti jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, analizuodamas teisės normų, reglamentuojančių šiluminės energijos ir karšto vandens vartojimą daugiabučiuose namuose, taikymo ypatumus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Už kitą dalį (bendrų patalpų šildymą, karšto vandens temperatūros palaikymą) tiekėjui turi apmokėti butų savininkai, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai. Ši dalis turi būti tarp jų paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal Civilinio kodekso 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2009-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009). (2009-12-09 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga, „Teismų praktika“ Nr. 37).

Nagrinėjamo ginčo atveju Pastato, kurio 6 aukšte yra atsakovo butas, pagrindinė naudojimo paskirtis - paskirtis iš administracinės paskirties patalpų į gyvenamosios paskirties patalpas. Iki pakeičiant tam tikrų 6 aukšte esančių patalpų paskirtį visos 6 aukšto patalpos kaip ir visas Pastatas buvo (o Pastatas taip pat yra ir dabar) šildomas centralizuotai - centralizuoto tiekėjo įvadas, šildymo sistemos vamzdynai ir šilumos punktas yra Pastato rūsyje. Pastato šildymo sistema nerenovuota (neperprojektuota ir neperkonstruota), o šilumos tiekimo linijos Pastate nepakeistos - šilumos tiekimo magistralės žiediniu principu šildo visą Pastato perimetrą bei visus 8 Pastato aukštus ir Pastato rūsį (t. y. ir šiuo metu didžioji dalis Pastato, išskyrus Pastato 6 aukšto dalį vis dar yra šildoma centralizuotai). Šiluma į Pastato patalpas tiekiama magistraliniu šilumos vamzdynu, taigi, šiuo šilumnešiu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas Pastato konstrukcijas ir ertmes nuo rūsio aukšto grindų iki viršutinio 8 aukšto lubų, taip pat ir visas Pastato bendrojo naudojimo patalpas. Ieškovas pažymėjo, kad šilumos nuostoliai, susidarantys eksploatuojant Pastato technologinę šildymo sistemą, priskiriami prie šilumos kiekio, tenkančio bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Visiems Pastato savininkams tenkantis šilumos kiekis yra apskaitomas pagal įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis.

Ieškovas atsakovui 2021 m. birželio 15 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija PRS Nr. 0023809 25,72Eur sumai iš esmės dėl Pastate suvartotos šilumos nuostolių kompensavimo, šią sumą apskaičiavo vadovaudamasi Metodu Nr. 5, taigi šį suvartotą šilumos kiekį apskaičiavo pagal atsakovo Pastate turimos valdos plotą (kuris, nors ir nėra tiesiogiai šildomas, bet yra tarp tiesiogiai centralizuotai šildomų Pastato 5 ir 7 aukštų, per šias patalpas eina magistraliniai centralizuoto šildymo vamzdynai). Nors atsakovas ginčijo ieškovo nurodytą sumą, tačiau savo paskaičiavimų teismui nepateikė, todėl teismas remiasi ieškovo nurodytu paskaičiavimu.

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nevykdė pareigos mokėti už šilumos energiją. Aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė.

Remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika bei atsižvelgiant į tai kad atsakovas, kaip vienos iš Pastato patalpų savininkas, turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu, todėl nagrinėjamo ginčo atveju atsakovui taikytina Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies analogija, todėl atsakovas kaip buto 6 Pastato aukšte savininkas, turi apmokėti už tiek patiektos į butą šilumos energijos, kiek suvartojo savo poreikiams bei kaip Pastato bendraturtis, taip pat privalo apmokėti paskirstytą šilumos kiekį, priskirtą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas tiesiogiai atsiskaito su šilumos tiekėju AB „Vilniaus šilumos tinklai“ už visą Pastate suvartotos šilumos, teikiamos šilumos tiekėjo, kiekį ir jį proporcingai paskirsto šildomų Pastato patalpų savininkams, 6 aukšto savininkams priskirdama pagal Metodą Nr. 5 apskaičiuotą centralizuotai tiekiamos šilumos kiekį), taip pat, proporcingai savo daliai, apmokėti Pastato šildymo sistemos eksploatavimo išlaidas.

Be to, tenkinant ieškovo prašymą, iš atsakovo priteistinos 5 (penkių) procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą 25,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos –2023 m. kovo 21 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas patyrė 1319,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro19,00 Eur žyminis mokestis bei 1300,75 Eur už advokato teisines paslaugas. Ieškovo prašoma priteisti 1319,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 650,00 Eur. Mažinant ieškovo patirtas išlaidas atsižvelgta į ieškinio apimtį ir jo turinį, pasirengimą bylos nagrinėjimui. Įvertinta ir tai, kad ginčas teisiniu požiūriu yra nesudėtingas, ieškiniui parengti nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, tokiam procesiniam dokumentui parengti ir teisinėms konsultacijoms teikti pakanka minimalių darbo ir laiko sąnaudų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ieškovo patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai.

Teismas patyrė 24,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 92 straipsnis Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,72 Eur (dvidešimt penkis eurus 72 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (25,72 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2023 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 650,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB ,,Paslaugų ratas“, juridinio asmens kodas 123072472, naudai.

Priteisti iš atsakovės atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 24,56 Eur dvidešimt keturis eurus 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Seikalis