Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimo G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. P. 2008 m. liepos 25 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2–5) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalį dėl to, kad atlikus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „EG statyba“, esančios Putinų g. 23, Alytus, patikrinimą buvo nustatyta, kad V. M. buvo papildomai kas mėnesį išmokėta po 500 Lt (dirbo nuo 2007 m. birželio 5 d. iki 2008 m. gegužės 15 d.), Ž. S. už 2008 m. vasario mėn. 1200 Lt (dirbo nuo 2008 m. vasario 4 d. iki 2008 m. gegužės 20 d.), V. Š. kiekvieną mėnesį po 1400 Lt (dirbo nuo 2007 m. liepos 23 d. iki 2008 m. balandžio 2 d.), G. B. kiekvieną mėnesį po 1400 Lt (dirbo nuo 2007 m. liepos 23 d. iki 2008 m. kovo 31 d.), V. K. už 2008 m. vasario mėn. 1850 Lt ir už kovo mėn. 1550 Lt (dirbo nuo 2008 m. sausio 30 d. iki 2008 m. gegužės 26 d.), K. L. už 2007 m. liepos-lapkričio mėnesius po 800 Lt (dirbo nuo 2007 m. liepos 25 d. iki 2008 m. sausio 21 d.). Minėti mokėjimai nepagrįsti apskaitos dokumentais, vykusios ūkinės operacijos neįtrauktos į įmonės apskaitos registrus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad UAB „EG statyba“, išmokėdama aukščiau nurodytiems asmenims išmokas, neapskaičiavo, neišskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų sumų, o mokestiniu laikotarpiu išmokėjusi šiems darbuotojams minėtas išmokas, nedeklaravo šių išmokėtų išmokų, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio pateiktose mokesčių inspekcijai kiekvieno mėnesio deklaracijose. UAB „EG statyba“ direktorius neužtikrino, kad minėtų išmokų išmokėjimas būtų pagrįstas apskaitos dokumentais, o visos ūkinės operacijos būtų įtrauktos į apskaitos dokumentus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad G. P. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, taip pat neužtikrinęs, kad išmokant minėtas sumas, kurios priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms, neapskaičiavo, neišskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų, bei nedeklaravo šių išmokėtų išmokų, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio pateiktose deklaracijose, todėl nurodyta, kad G. P. pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 ir 24 straipsnius.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis – administracinio teisės pažeidimo protokolą, protokolą surašiusio pareigūno paaiškinimus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus ir visą byloje esančią rašytinę medžiagą – nurodė, kad G. P. veika peržengia administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, sudėties ribas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pažeidimo objektu yra ne tik darbo užmokesčio išmokėjimo tvarkos pažeidimas, bet ir apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Alytaus rajono apylinkės teismas nurodė, kad G. P. veiksmuose galimai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) numatytos nusikalstamos veikos požymiai. G. P., būdamas atsakingas už bendrovės veiklą ir už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, išmokėdamas darbuotojams papildomus neapskaitytus atlyginimus, šių operacijų nefiksavo buhalterinėje apskaitoje, o išmokėtų sumų neapmokestino gyventojų pajamų mokesčiu ir nepervedė reikiamų mokesčio sumų į biudžetą, taip pat nesurašė privalomų apskaitos dokumentų ūkinėms operacijoms įregistruoti, tokiu būdu panaudojo pinigines lėšas be apskaitos ir apgaulingai tvarkė UAB „EG statyba“ buhalterinę apskaitą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad siekiant visapusiškai ištirti visas aplinkybes ir surinkti papildomą medžiagą, tikslinga medžiagą perduoti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo organizavimo. Pradėjus baudžiamąjį procesą, turi būti išsiaiškintos visos reikiamos aplinkybės, pateiktos specialisto išvados, nustatyti valstybei nesumokėti mokesčiai ir valstybei padarytos žalos dydis. Taip pat spręstinas klausimas dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 2 dalį.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Teisėjų kolegija pažymi, kad buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimas (ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytas teisės pažeidimas) nėra trunkamasis teisės pažeidimas, ši veika yra baigta realiai išmokėjus tokį darbo užmokestį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N146-246/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-924/2008 ir kt.). Tai reiškia, kad pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda už šį pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius, nuo tada, kai buvo įvykdytas konkretus neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimas.

Nagrinėjamos bylos atžvilgiu pirmosios instancijos teismo nutarimas buvo priimtas 2008 m. gruodžio 4 d. (b. l. 184–186), todėl juo galėjo būti skirta administracinė nuobauda už pažeidimus, padarytus vėliausiai 2008 m. birželio 4 d., teismui nepasinaudojus ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta teise dėl svarbių priežasčių pratęsti nuobaudos skyrimo terminą iki vienerių metų. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. P. yra kaltinamas tuo, jog mokėjo papildomas išmokas V. M., Ž. S., V. Š., G. B., V. K. ir K. L.. Papildomų išmokų mokėjimo laikotarpiai administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 2–5), pirmosios instancijos teismo nutarime (b. l. 184–186), kituose byloje esančiuose įrodymuose yra apibrėžiami kaip mokėjimai, įvykdyti einamaisiais mėnesiais, kai taip pat buvo mokamas ir darbo užmokestis. Iš bylos medžiagos matyti, kad vėliausiai tariamą papildomą išmoką bet kuris iš nurodytų asmenų turėjo gauti iki 2008 m. gegužės mėnesio pabaigos (jeigu ne papildomą išmoką, tai neteisingai apskaičiuotą darbo užmokestį, kuris pagal šių asmenų darbo sutartis (b. l. 107–118) vėliausiai turėjo būti išmokamas einamojo mėnesio 30 d.). Todėl iki pirmosios instancijos teismo nutarimo 2008 m. gruodžio 4 d. nuo galimo pažeidimo padarymo dienos yra praėję daugiau nei 6 mėnesiai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės nuobaudos skyrimo termino suėjimas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną daro negalimą, byloje po tokios aplinkybės nustatymo negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ir (ar) nepadarymo klausimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. nutarimas byloje Nr. N575-430/2009). Dėl nurodytų priežasčių administracinio teisės pažeidimo teisena ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalies atžvilgiu nagrinėjamu atveju yra negalima dėl suėjusio nuobaudos skyrimo termino pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį.

ATPK 9 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taigi pažeidimai, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nėra ATPK reguliavimo dalykas, todėl tais atvejais, kai paaiškėja, kad padarytas pažeidimas atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, taikoma ATPK 251 ir 258 straipsniuose įtvirtinta procedūra, numatanti, jog jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui (ATPK 258 straipsnis), o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama (ATPK 251 straipsnis).

ATPK 258 straipsnis administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantį teismą įpareigoja inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą, jei tiriant įrodymus yra nustatomi nusikalstamos veikos požymiai. Jei teismas nustato tokius požymius ir įsitikina, kad nagrinėjama veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, jis gali priimti tik vienos rūšies sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, o bylos medžiagą perduoti ikiteisminio tyrimo subjektams. Antra vertus, pažymėtina, kad toks teismo sprendimas jokiu būdu nereiškia išankstinio asmens, kurio veikoje buvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, kaltės konstatavimo. Pradėjus baudžiamąjį procesą turi būti išaiškintos visos reikšmingos aplinkybės ir, priklausomai nuo tyrimo ir (ar) bylos nagrinėjimo metu surinktų duomenų ir darytinų išvadų, gali būti priimamas bet kuris iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų sprendimų, kuriais baudžiamasis procesas yra užbaigiamas. Apeliacine tvarka apskųstas pirmosios instancijos teismo nutarimas neužkerta kelio baudžiamojo proceso nutraukimui ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimui, jei tokių sprendimų priėmimo pagrindai baudžiamojo proceso metu būtų nustatyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N12-1599/2004).

Iš apeliacinio skundo matyti, kad G. P. prašo iš esmės įvertinti faktines bylos aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo nutarimo pagrindu bus organizuojamas ikiteisminis tyrimas, todėl apeliacinės instancijos teismui tirti tas pačias aplinkybes nėra tikslinga. Teisėjų kolegija ištyrusi bylos medžiagą vertina, kad nagrinėjamu atveju yra tam tikrų Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio pažeidimo požymių, todėl priimdamas apeliacine tvarka apskųstą nutarimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi ATPK įtvirtintomis taisyklėmis ir jokių esminių įstatymo pažeidimų nepadarė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

G. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.