Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-10-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-139-337/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-14
Bylos Nr.
AN2-139-337/2019
Teisminio proceso Nr.
4-50-3-00091-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Pažeidėjas
S. B.
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. AN2-139-337/2019
Proceso Nr. 4-50-3-00091-2019-4Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. skundžiamu apylinkės teismo 2019-08-19 nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 str., ir jam skirta 95 Eur bauda. S. B. nubaustas už tai, kad jis 2019-05-31, apie 22.17 val., būdamas neblaivus (girtumą pasitikrinti atsisakė), Utenoje, Taikos g. 84, prie buto Nr. 8, žodžiais pažemino statutinių valstybės tarnautojų, t. y. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. N. ir vyriausiosios patrulės D. N. garbę ir orumą.

Panevėžio apygardos teisme buvo gautas Pažeidėjo apeliacinis skundas, kuriuo teismo prašoma panaikinti apylinkės teismo 2019-08-19 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teisme. Skunde cituojamos ANK 5 str., 563 str., 569 str. 4 d. nuostatos. Nurodoma, kad S. B. nevengė pasitikrinti blaivumo, tačiau to jis nepadarė nes jam nebuvo išaiškinta ką ir kaip daryti bei atlikti. Skunde cituojamos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės). Pažymima, kad pagal galiojusią tvarką, nustatytą minimose taisyklėse, policijos pareigūnai turėjo apeliantą pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą jo neblaivumo faktui nustatyti, tačiau to nepadarė. Toliau teigiama, kad teismas S. B. paskyrė 95 eurų nuobaudą įvertinęs ir tariamą jo padėtį sunkinančią aplinkybę. Tikinama, kad nesant jo padėtį sunkinančios aplinkybės – neblaivumo, pirmos instancijos teismas jo atžvilgiu turėjo taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas. Be to, skunde teigiama, jog teismas nustatė neegzistuojančią aplinkybę, t. y. kad S. B. patalpinus į policijos tarnybinio automobilio sulaikytiems asmenims gabenti skirtoje izoliuotoje patalpoje girdisi jo išsakyti keiksmažodžiai pareigūnų atžvilgiu. Nurodoma, kad Pažeidėjas vartojo necenzūrinius žodžius tik tada, kai policijos pareigūnai to girdėti negalėjo. Be to, pažymima, kad pareigūnų girdėtas S. B. išreikštas pasipiktinimas nebuvo nukreiptas į pareigūnų pažeminimą, o tai buvęs tik bendro pobūdžio pasipiktinimas ir tokie veiksmai gali būti vertinami tik kaip neetiški, tačiau ne specialiai nukreipti įžeidinėti pareigūną. Skunde taip pat tikinama, kad pareigūnų parodymai yra prieštaringi. Nurodoma, kad ,,vengimo tikrintis blaivumą protokole“ pažymėta, kad S. B. atsisakė tikrintis blaivumą, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis tikrinosi blaivumą kitame policijos pareigūnų ekipaže. Taip pat pažymima, kad policijos pareigūnai nesiaiškino tikrosios aptariamos situacijos ir nenustatė realių pažeidėjų.

Atsiliepimas

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas A. I. aukštesnės instancijos teismui pateikė atsiliepimą į S. B. skundą. Atsiliepimu nesutinkama su Pažeidėjo apeliaciniu skundu, teismo prašoma jį atmesti ir palikti galioti 2019-08-19 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Nurodyta, kad administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Nurodoma, kad kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyvias padariniais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą teismas konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

(duomenys neskelbtini) str. numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. (duomenys neskelbtini) str. paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą.

Skunde teigiama, kad S. B. aptariamo įvykio metu išreiškė tik bendro pobūdžio pasipiktinimą, tačiau jis nebuvo skirtas policijos pareigūnams. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Apelianto teiginį paneigia byloje esantys vaizdo ir garso įrašai, iš kurių matyti bei girdėti, jog S. B. įžeidžiantys, užgaulūs žodžiai pasakyti aptariamo įvykio metu, kaip tik buvo skirti policijos pareigūnams. S. B. sodinant į policijos tarnybinio automobilio sulaikytiems asmenims gabenti skirtą izoliuotą patalpą jis patruliui D. N. ir su juo buvusiai pareigūnei tiesiogiai išsakė necenzūrinius bei įžeidžiančius žodžius. S. B. D. N. ir D. N. adresuoti žodžiai savaime visuomenėje yra suprantami kaip neigiami, žeminantys asmens (taip pat ir policijos pareigūno konkrečiai) apibūdinimai, sukeliantys neigiamas žmonių reakcijas. Netinkamų, įžeidžiančių žodžių vartojimas statutinio pareigūno atžvilgiu vertintinas kaip jo garbės ir orumo pažeminimas ir atitinka administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str., sudėtį.

Apeliaciniame skunde S. B. teigia nevengęs tikrintis blaivumo, tik to nedaręs dėl to, kad jam nebuvo paaiškinta kaip ir ką daryti. Skunde apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnai privalėjo jį nuvežti į sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti blaivumo, bet to nepadarė. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Visų pirma pažymėtina, kad net ir pripažinus S. B. nurodomą aplinkybę, kad jis prašė policijos pareigūnų nuvežti jį į medicinos įstaigą pasitikrinti blaivumą, tačiau pastarieji atsisakė tai daryti, tai jokios juridinės reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui pagal (duomenys neskelbtini) str. neturi. 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 3 punkte numatyta, jog policijos, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Iš to seka, kad tik esant objektyvioms priežastims, dėl kurių neįmanoma atlikti asmens blaivumo patikrinimo, jis pristatomas į sveikatos priežiūros įstaigą. Šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsisakymas tikrintis blaivumą negali būti prilyginamas situacijai, kai asmens tikrinimas objektyviai neįmanomas. Tokiais atvejais laikoma, kad asmens neblaivumo (girtumo) negalima nustatyti ne dėl objektyvių aplinkybių, o dėl subjektyvios jo pozicijos. Taigi, vertinamu atveju aplinkybė, kad policijos pareigūnai S. B. nepristatė jo blaivumo patikrinimui į gydymo įstaigą, nepaneigia administracinio nusižengimo byloje nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tai yra kad administracinį nusižengimą padarė neblaivus asmuo. Dėl šios nustatytos aplinkybės, priešingai nei nurodoma skunde, byloje nekyla jokių pagristų abejonių. Šią aplinkybę patvirtina administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys: policijos pareigūnų parodymai, taip pat vaizdo ir garso įrašai, patvirtinantys, kad S. B. kalbėjo nerišliai, jo judesių koordinacija buvo sutrikusi. Apeliaciniu skundu nurodomos aplinkybės galimas nebuvimas siejamas ir su ANK 34 str. 5 d. nuostatų taikymu bei mažesnės negu (duomenys neskelbtini) str. sankcijoje nurodytos minimalios baudos skyrimu, tačiau nesant pagrindo šalinti minimą atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei nesant kitų šį skundo teiginį pagrindžiančių argumentų, taip pat aukštesnės instancijos teismui nenustačius jokių galimų ANK 34 str. 5 d. taikymo aplinkybių, dėl šio skunde keliamas klausimo detaliau nepasisakoma.

Skunde taip pat teigiama, kad policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi, kadangi 2019-05-31 protokole dėl asmens apžiūros neblaivumo (girtumo) ir apsvaigimo nustatymo vengimo nurodyta, kad S. B. atsisakė tikrintis blaivumą, bet nėra pasisakyta apie tai, kad jis tikrinosi blaivumą nuvežtas į policijos komisariatą. Aukštesnės instancijos teismas atmeta ir šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Pirmos instancijos teisme apklaustas pareigūnas R. P. patvirtino, kad S. B. pristačius į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpas pakartotinai buvo bandoma patikrinti jo blaivumą, tačiau tai padaryti nepavyko, kadangi S. B. tik imitavo pūtimą ir traukė orą ( 66 b. l.). Taip pat skunde nurodoma, kad S. B. nebuvo išaiškinta kaip reikia naudotis alkotesteriu, tačiau ir šis teiginys nepagrįstas. Liudytojas D. K. pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jis taip pat dalyvavo bandant patikrinti S. B. blaivumą ir patvirtino, kad šiam kelis kartus buvo paaiškinta alkotesterio naudojimo tvarka, jis suprato ką daro, tačiau vis vien viską darė atvirkščiai. Liudytojas taip pat pastebėjo, kad S. B. yra buvęs jo kolega, Lietuvos policijos akademijoje buvo kuopos vadas ir tikrai turi žinoti kaip reikia pūsti į alkotesterį (66 b. l.).

S. P. teigia, kad jis pirmos instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus apie nagrinėjamą įvykį, kurių teismas nenagrinėjo. Aukštesnės instancijos teismas taip pat atmeta ir šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismas ne tik išklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą S. B., apklausė nukentėjusiuosius bei liudytojus, tačiau ištirta ir rašytinė bylos medžiaga, tarp kita ko ir nurodomas S. B. paaiškinimas (18-24, 67).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad

skundžiamas Utenos rajono apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-08-19 nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas ir jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, kurie nėra nauji ir buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarime, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str. 1 d.,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas