Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1746-565/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-08
Bylos Nr.
2S-1746-565/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19888-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Ieškovas
Ksenios K, K. K. S.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1746-565/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19888-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Ksenios K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties, kuria teismas atmetė ieškovės K. K. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydama priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 8 000 Lt žalai atlyginti, taip pat pripažinti, kad atsakovai, savavališkai pastatydami tvorą ir išgriaudami dalį ūkinio pastato, pažeidė įstatymą.

Ieškovė nurodė, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis pastatas pastatytas už ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, ant valstybinės žemės.

Atsakovai, neturėdami statybos leidimo, įrengė statinį – aptvėrė ūkinį pastatą tvora, neleidžia ieškovei naudotis ūkiniu pastatu, o vėliau išgriovė dalį ūkinio pastato. Išgriaudami ūkinį pastatą, atsakovai padarė ieškovei 8 000 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl atsakovams V. K. ir L. K. priklausančio turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Ieškovė nurodė, kad būtina apriboti atsakovams teisę disponuoti nekilnojamuoju turtu, iki pažeidimas bus pašalintas ir žala atlyginta. Ieškovė teigia, kad įstatymo dėl statybos leidimo išdavimo pažeidimo atveju teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant apginti viešąjį interesą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Teismas nurodė, kad nors ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones siejo su viešojo intereso gynimu, tačiau tikėtinai jo nepagrindė, juolab, kai ieškovė nepriskiriama prie tų asmenų, kurie gali ginti viešąjį interesą (CPK 49 str.). Ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovų nemokumą ar sunkią jų turtinę padėtį, kurie leistų teismui manyti, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovė nepagrindė aplinkybės, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu elgsis nesąžiningai ir imsis priemonių apsunkinti teismo sprendimo vykdymą. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma 8 000 Lt žalos atlyginimo suma negali būti vertinama kaip didelė, taip pat byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovė būtų kreipusis į atsakovus dėl žalos atlyginimo, o šie būtų atsisakę žalą atlyginti. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Ieškovė nurodė, kad teismas savo iniciatyva galėjo taikyti laikinąsias apsaugo priemones, siekiant apginti viešąjį interesą. Nors ieškovė neteikia ieškinio viešajam interesui ginti, tai nereiškia, kad byloje nėra viešo intereso. Šioje byloje yra užfiksuotas valstybės interesų pažeidimas, kadangi atsakovai, savavališkai pastatydami tvorą ir išgriaudami dalį bendros nuosavybės teisėmis priklausančio turto, pažeidė įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 144 str. 2 d.). Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, mastą, būdą lemia priežastys, susijusios su byloje pareikštu materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jo pobūdžiu.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nepagrįstą, neįrodžius bei nenustačius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada atitinka bylos faktines aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje tuo pagrindu, jog ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimą. Pažymėtina, kad atsakovų veiksmų disponuojant bendru su ieškove turtu teisėtumo klausimas bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės, todėl ši aplinkybė nevertinama sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų apie atsakovų nemokumą ar sunkią jų turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo prašomos priteisti 8000 Lt žalos atlyginimo sumos vertinti kaip didelio reikalavimo atsakovams, kas galėtų padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Ieškovės atskirojo skundo argumentai dėl viešojo intereso buvimo byloje taip pat nesudaro pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė siejo su viešojo intereso gynimu. Nurodė, kad byloje yra užfiksuotas valstybės interesų pažeidimas, kadangi atsakovai savavališkai pastatydami tvorą ir išgriaudami dalį bendros nuosavybės teisėmis priklausančio turto, pažeidė įstatymą. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė ginčija statybos teisėtumą teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu neįrodo viešo intereso buvimo. Ieškinys reiškiamas siekiant apginti turto bendrasavininkės – ieškovės, daiktinę teisę, t.y. privatų ieškovės interesą. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sieti su viešo intereso buvimu byloje nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, naikinti nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė