Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Nomedos Urbonavičienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 13 d. nutarties, kuria pripažintas Belgijos Karalystės Antverpeno apeliacinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nuosprendis, priimtas Lietuvos Respublikos piliečio A. R. atžvilgiu ir nutarta jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Belgijos Karalystės Antverpeno generalinės prokuratūros prašymas dėl Antverpeno apeliacinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečio A. R. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupė prašo teismo spręsti dėl Antverpeno apeliacinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir apie priimtą sprendimą informuoti nuteistąjį bei Antverpeno generalinę prokuratūrą, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo, nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

5. Prokurorės skundas tenkinamas.

6. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant užsienio valstybės teismo priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo klausimą, tačiau neįvertino visų aplinkybių, susijusių su nuteistojo A. R. asmenybe, todėl be pagrindo netaikė jo atžvilgiu BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir BPK VII dalies (Nuosprendžio ir nutarties vykdymas) nuostatas.

8. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Įstatyme yra įtvirtintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant, galima atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės (8 straipsnio 1 dalis).

9. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, apylinkės teismas, įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą, Belgijos Karalystės prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, padarė išvadą, jog šiuo atveju nustatytos visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, bei nenustatė Įstatymo 8 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti Belgijos Karalystės Antverpeno apeliacinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nuosprendį ir vykdyti A. R. paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Dėl prokurorės prašymo kreiptis į Belgijos Karalystę motyvuotos konsultacijos dėl galimybės atidėti A. R. paskirtos penkerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi 2021 m. gegužės 13 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas A. R. atžvilgiu nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39¹ straipsniu, kaip asmeniui, pripažinusiam dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje ir aktyviai padėjusiam atskleisti nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad nurodyta aplinkybė nepatenka į Įstatymo 8 straipsnyje numatytų aplinkybių sąrašą, kurioms esant, būtų galima atsisakyti pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės nuosprendį ir vykdyti bausmę. Grįsdamas tokią išvadą, žemesnės instancijos teismas taip pat nurodė, jog A. R. Lietuvos Respublikos pilietis, kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, turi stiprius socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje, augina nepilnametę dukrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo socialinė reabilitacija būtų palankesnė užsienio valstybėje.

10. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone, o 3 dalis reglamentuoja, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. 2020 m. kovo 4 d. Antverpeno apeliacinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nuosprendžiu už 38 baigtas nusikalstamas veikas, 6 pasikėsinimus padaryti nusikalstamas veikas ir 1 baigtą nusikalstamą veiką A. R. paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Atitinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalies nuostatas, nustatytina nuteistajam A. R. suderinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

11. BPK 365⁵ straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Šios kodekso dalies 339 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 ar 92 straipsniu ir įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje, jeigu ji buvo rengta, pateiktą informaciją, priimdamas nuosprendį gali nuspręsti bausmės vykdymą atidėti ar iš dalies atidėti jos vykdymą.

12. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

13. Aukštesnysis teismas, remdamasis aptartu teisiniu reguliavimu bei atsižvelgęs į prašančios valstybės A. R. atžvilgiu priimtą teismo sprendimą, taip pat įvertinęs aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe, konstatuoja, kad paminėtos teisės normos nebus pažeistos, A. R. paskirtos ir su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normomis suderintos, paskirtos subendrintos penkerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėjus.

14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.), todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K 61-895/2015, 2K 66-303/2015). Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad A. R. realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų itin teigiamą įtaką jo ankstesniam elgesiui. Pagal Gyventojų registro duomenis A. R. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). A. R. patvirtino kad šiuo adresu jis ir gyvena, kartu su sutuoktine ir mažamete jų dukra. Šie duomenys patvirtina jį turint stiprius socialinius ryšius ir tai duoda pagrindo išvadai, kad šie ryšiai turės teigiamos įtakos bausmės tikslams pasiekti be dalies bausmės realaus atlikimo.

15. Nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl padarytų nusikalstamų veikos pavojingumo pobūdžio, turi būti įvertinta tai, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra smurtinio pobūdžio. Susipažinus su pateikta bylos medžiaga matyti, kad A. R. nuteistas už eilės nusikaltimų padarymą, kurie buvo įvykdyti 2016-2017 metais. Belgijos Karalystėje padarytos nusikalstamos veikos atitinka nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 78 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, bei BK 178 straipsnio 1 dalyje. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą A. R. padarytos veikos laikomos nesunkiu ir apysunkiais nusikaltimais. A. R. savo kaltės neginčijo, su pareikštais ieškiniais sutiko, apeliacinio proceso metu jis atsisakė savo argumentų, susijusių su ginčijamo nuosprendžio priėmimo procesu (Teikimo tomas 1, lapai 123-149 (nuosprendžio vertimas į lietuvių k.).

16. Nagrinėjant klausimą dėl užsienio valstybės nuosprendžio paskirtos bausmės pripažinimo ir vykdymo, A. R. nurodė, kad jis sunkiai serga, yra onkologinis ligonis. Nors jis ir nepateikė tai patvirtinančių medicininių dokumentų, tačiau teismui nėra pagrindo šia informacija netikėti ir ji vertintina kartu su kitomis aplinkybėmis, kurių visuma teismui suteikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistojo turimus teigiamus socialinius ryšius, padaryti nusikaltimai nėra tokio sunkumo, o nuteistasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atlikus tik dalį nuteistajam paskirtos bausmės. Bausmės tikslai A. R. atžvilgiu gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, todėl jam taikytinos BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtinas.

17. Prokurorė skundą grindė ir tuo, kad A. R. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas kaip asmeniui, pilnai prisipažinusiam dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje, aktyviai padėjusiam atskleisti nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas vadovaujantis BK 39¹ straipsniu ir tai buvo padaryta kol dar nebuvo gauti pripažinimui ir vykdymui Lietuvos Respublikoje, Belgijos Karalystės teismų sprendimai, kas rodo, jog jis jau po Belgijos teismo sprendimų, iš esmės padarė viską, kas galėjo padėti išaiškinti labai sunkius nusikaltimus ir tai mažina A. R. asmenybės pavojingumą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šios aplinkybės, kuria prokurorė kaip esmine grindė savo prašymą bei skundą dėl BK 75 straipsnio nuostatų nuteistajam taikymo, pagrindu bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas, tačiau ji, visų kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste taip pat vertintina kaip teigiamai charakterizuojanti A. R. asmenybę, sprendžiant dėl galimybės taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą.

18. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, aptartų A. R. asmenybės, sveikatos būklės ypatumus, jam skirtini įpareigojimai: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą prižiūrinčios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 7 ir 8 p.). Teismo nuomone, įvertinus A. R. asmenybę, 6 mėnesių laisvės atėmimo laikas padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui, ir leis įgyvendinti teisingumo principą. Iš dalies atidėjus bausmės vykdymą, t. y. po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nustačius nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – šešis mėnesius, o likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustačius vieneriems metams, A. R. bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti nuteistojo socialiniai ryšiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu, 9 dalimi, 365⁵ straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Nomedos Urbonavičienės skundą tenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 13 d. nutartį pakeisti.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 7 punktu, 8 punktu, iš dalies atidėti A. R. Belgijos Karalystės Antverpeno apeliacinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytomis bausmėmis suderintos bei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalies nuostatas, suderintos – 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustatyti po teismo nutarties įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

Skirti A. R. įpareigojimus: neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą prižiūrinčios institucijos leidimo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.