Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 10 kartų: paskutinis teistumas 2015-01-21 – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., laisvės atėmimu 9 mėn., vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 7 p., paskirtos terminuotos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per keturis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius pradėti dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmę atlikęs.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 286 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei, panaudodamas ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui:

2016-09-06 apie 21.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - Minijos gatvėje ties 130-uoju namu, Klaipėdos m., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados tyrėjui A. D. ir specialistei L. D., vykdant tiesiogines savo pareigas, sulaikius ir įsodinus į tarnybinį automobilį „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, elgėsi agresyviai, veržėsi iš policijos automobilio išlipti, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką tyčia koja išspyrė ir tokiu būdu sudaužė automobilio dešinės pusės galinį stiklą, tuo Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarydamas 125,39 eurų žalą, po ko, panaudodamas fizinį smurtą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio specialistui D. K. (D. K.) sugriebė už uniforminės liemenės ir tempdamas link savęs, pagrasino jį sumušti, t. y. pasipriešino savo pareigas vykdantiems valstybės tarnautojams atliekantiems tiesiogines pareigas.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniais.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas A. M. parodė, kad 2016-09-06 apie 21.00 val., važiuodamas automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Minijos gatve antrąja eismo juosta, ties Minijos g. 130- uoju namu, Klaipėdos m., šiek tiek pristabdė prieš kalniuką, kuris buvo pėsčiųjų perėjoje. Per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad taip pat antrąja eismo juosta važiuoja mopedas. Kai pristabdė ties minėtu kalneliu, netikėtai pajuto smūgį į automobilį. Netrukus, per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė nuo žemės besikeliantį asmenį su šalmu. Tuomet suprato, kad mopedą vairavęs asmuo atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Savo automobilį sustabdė antroje eismo juostoje, kur ir įvyko susidūrimas. Išlipęs iš automobilio, netrukus priėjo prie mopedo vairuotojo, kurio pasiteiravo apie jo būklę. Šis asmuo pradėjo kažką nerišliai kalbėti, iš ko suprato, kad šis asmuo yra neblaivus. Netrukus grįžo prie savo automobilio, norėdamas pasiimti telefoną ir apie autoįvykį pranešti bendruoju pagalbos telefonu. Jau kalbėdamas telefonu, parėjo prie mopedo vairuotojo ir šis tuo metu jau bandė užsivesti savo mopedą „Delta“ ir, kaip suprato iš įvykio vietos pasišalinti, tačiau jis spėjo iš užvedimo spynelės ištraukti raktelį ir tokiu būdu avariją sukėlusį asmenį sulaikė. Netrukus į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai, kurie mopedo vairuotoją sulaikė ir įsodino į tarnybinį automobilį „Škoda Yeti“ ant galinės sėdynės. Kurį laiką sulaikytais elgėsi ramiai, tačiau įvykio vietoje pasirodžius, kaip žinoma šiuo metu, sulaikytojo sugyventinei, sulaikytais J. L. pradėjo elgtis neadekvačiai, t.y. sugyventinei stovint šalia tarnybinio automobilio ir bendraujant su sulaikytuoju, šis pradėjo lipti iš automobilio, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui išlikti ramiam. J. L. nepakluso, vis bandė išlipti iš automobilio, tuomet jam buvo uždėti antrankiai. Šiek tiek suvaržius J. L. veiksmus, šis pasidarė dar labiau agresyvus, t.y. alkūne pradėjo daužyti automobilio dešinės pusės šoninį stiklą, šaukdamas, kad neuždarytų durų. Grasino, kad išdauš langą. Automobilio durys buvo uždarytos, todėl J. L., ant nugaros atsigulęs ant galinės sėdynės, kojomis pradėjo spardyti dešinės pusės galinį šoninį stiklą ir po kelių spyrių stiklas sudužo. Išdaužęs stiklą, J. L. iki pusės išlindo iš automobilio salono ir pradėjo žodžiais įžeidinėti policijos pareigūnus ir jį, kreipdamasis į žodžiu „gaidys“, žodžiais pagrasino, kad „man dar bus...”. Be to, policijos pareigūnui, kuris sulaikytąjį laikė už antrankių, norėdamas įsodinti atgal į automobilį, pasakė, kad „jei nebūtų antrankių, trenktų jam į galvą“. Sulaikytasis vis nepakluso policijos reikalavimui nurimti, todėl atvykęs dar vienas policijos ekipažas, J. L. iš tarnybinio automobilio ištraukė pro išdaužtą langą, jį paguldė ant žemės. Šis vis muistėsi ir nesileido sulaikomas, todėl jo atžvilgiu buvo panaudotas „Taseris“. Po šio prietaiso panaudojimo, sulaikomasis nurimo, tuomet jam buvo persegti antrankiai už nugaros ir jis buvo įsodintas į kitą tarnybinį automobilį. Tuomet buvo užpildyti dokumentai, dėl autoįvykio bei jis surašė paaiškinimą. J. L. veiksmų, t. y. grasinimų jis neišsigando, nemano, kad jie buvo realūs. J. L. veiksmus, mano, kad išprovokavo jo girtumas. Jam jokia žala nėra padaryta (t. 1, b. l. 18-20).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja V. G. parodė, kad jau apie 9 metus gyvena kartu su J. L., tačiau nevedę. 2016-09-06 žinojo, kad J. L. važiuos į žvejybą. Apie 21.00 val., būdama namuose ir nesulaukusi iš žvejybos parvažiuojančio J. L., t. y. 21.16 val., paskambino jam ir pasiteiravo kur jis užtruko. Tuomet J. L. pasakė, kad jis pateko į autoįvykį, kad jis yra išgėręs alaus ir pasakė, kad jis randasi žvejybos uoste prie žvejų parduotuvės. Netrukus automobiliu atvažiavo į nurodytą įvykio vietą ir pamatė, kad J. L. sėdi tarnybiniame automobilyje ant galinės sėdynės, o šalia stovėjo du policijos pareigūnai ir taip pat autoįvykyje dalyvavusio automobilio „Audi A6“ vairuotojas. Priėjo prie automobilio ir atidariusi automobilio dureles, bendravo su J. L. apie įvykį. Trumpai pakalbėjusi su juo, paėjo į šoną ir toliau bendravo su įvykio vietoje buvusia policijos pareigūne. J. L. tuo metu sėdėjo automobilio salone, tačiau elgėsi gan ramiai. Netrukus į įvykio vietą atvyko dar vienas policijos ekipažas, iš kurio išlipęs pareigūnas ėjo link tarnybinio automobilio, kuriame sėdėjo J. L.. Priėjusi prie šio pareigūno, jo paprašė, kad jis su J. L. bendrautų ramiai ir nedėtų antrankių, kadangi jam skaudėjo ranką ir įspėjo, kad tai gali išprovokuoti J. L. agresiją. Į šį jos prašymą policijos pareigūnas nereagavo, o atidaręs automobilio dureles, uždėjo J. L. antrankius. J. L. paprašė neuždaryti automobilio durelių arba atidaryti langą, tačiau į jo prašymą nebuvo atsižvelgta. J. L., sėdėdamas automobilyje sušuko, kad jis išdauš automobilio langą ir policijos pareigūnas D. K. pasakė „daužk“. J. L., sėdėdamas automobilio salone pradėjo blaškytis, girdėjo beldimą į langą. Ne kartą paprašė pareigūno neprovokuoti J. L., tačiau prašymai buvo ignoruojami. Jos supratimu, J. L. elgesys buvo išprovokuotas. Netrukus pamatė, kad J. L. iš automobilio salono išspyrė dešinės pusės galinių durelių stiklą. Tuomet D. K. priėjo prie J. L. ir suėmęs už antrankių, jį laikė. J. L., pykdamas dėl policininkų veiksmų, juos išvadino necenzūriniais žodžiais. Netrukus atvykus dar vienam policijos ekipažui, J. L. atžvilgiu buvo panaudotas elektrošokas ir jis buvo išvežtas į policijos komisariatą. Šiaip J. L., nors ir būdamas išgėręs alkoholio, agresyvus nebūna, tačiau jį išprovokavus, jis gali nesusivaldyti (t. 1, b. 1. 41-43).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Pagal teismų praktiką visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Pažymėtina, kad BK 284 straipsnio 1 dalis apima svetimo turto sugadinimą, padarytą nesant kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 286 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant neabejotinai įrodyta, kad J. L. 2016-09-06 apie 21.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - Minijos gatvėje ties 130-uoju namu, Klaipėdos m., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados tyrėjui A. D. ir specialistei L. D., vykdant tiesiogines savo pareigas, sulaikius ir įsodinus į tarnybinį automobilį „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, elgėsi agresyviai, veržėsi iš policijos automobilio išlipti, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką tyčia koja išspyrė ir tokiu būdu sudaužė automobilio dešinės pusės galinį stiklą, tuo Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarydamas 125,39 eurų žalą, po ko, panaudodamas fizinį smurtą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio specialistui D. K. (D. K.) sugriebė už uniforminės liemenės ir tempdamas link savęs, pagrasino jį sumušti, t. y. pasipriešino savo pareigas vykdantiems valstybės tarnautojams atliekantiems tiesiogines pareigas. Kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 286 straipsnį.

Kaltinamojo J. L. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: paties kaltinamojo prisipažinimu, parodymais, duotais teisme, nukentėjusiojo D. K. (D. K.) bei liudytojų A. D., L. D., A. M., V. G. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir kita bylos medžiaga.

Nusikaltimus J. L. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t.y. jis suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti. Nusikalstamos veikos yra baigtos, kadangi visuomenės rimtis buvo sutrikdyta bei pasipriešinta policijos pareigūnams, o kadangi kaltinamojo veiksmais padarytas svetimo turto sugadinimas atliktas nesant kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje, todėl kaltinamojo veikos yra tinkamai kvalifikuotos tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 286 straipsnį.

Kaltinamasis J. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, savo kaltę pripažino, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

J. L. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, t.y. nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 286 straipsnyje. Anksčiau teistas 10 kartų už tyčines nusikalstamas veikas (2 kartus už analogišką nusikalstamą veiką dėl viešosios tvarkos pažeidimo, 3 kartus dėl plėšimų, 2 kartus dėl vagysčių), paskutinį kartą teistas 2016-01-21 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., bausmes atlikęs, baustas administracine tvarka 2 kartus (t. 1, b. l. 84-86, 87-98). Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad J. L. nėra gydytas dėl psichiatrinių ar priklausomybės ligų (t. 1, b. l. 79-81). J. L. yra jauno, darbingo amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu dirba neoficialiai arba dirba pagal verslo liudijimą, atlygino padarytą žalą, atsiprašė pareigūnų. Teismas įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad J. L. kelis kartus jau buvo teistas ir pripažintas kaltu, padaręs analogišką nusikalstamą veiką, pagal BK 284 str. 1 d., išvadų jokių nepadarė, toliau linkęs nusikalsti, mano, jog teisingumas ir bausmės paskirtis bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 284 straipsnio 1 dalies ir 286 straipsnio sankcijose numatytą griežčiausią bausmę, t.y. terminuotą laisvės atėmimą, nustatant šios bausmės trukmę artimą sankcijoje suponuojamam jos vidurkiui (BK 50 str. 1-2 d.).Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintinos apėmimo būdu.

Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir J. L. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-09-06 21.50 val. iki 2016-09-07 16.56 val. (1 para) (t. 1, b. l. 121-122, 124-126).

Teismo vertinimu, nors kaltinamojo asmenybė, jo gyvenimo pokyčiai ir nepašalina padarytų veikų pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, už nusikaltimus kaltinamajam skirtina bausmė nesiekia dviejų metų laisvės atėmimo, kaltinamasis nori pasitaisyti, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtinas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, jam skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 127-129),– nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė 2016-09-16 pažymą Nr. NTP-7-9736, patvirtinančią 34,74 eurų išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam J. L. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Daiktas, turintis reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena su nuotraukomis (t. 1, prie viršelio),– nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

J. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – vienerių metų laisvės atėmimą.

J. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir paskirti jam bausmę – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę –laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo J. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-09-06 21.50 iki 2016-09-07 (1 parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant J. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti,– nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nepriteisti iš J. L. valstybės naudai 34,74 eurų proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso metu.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną su nuotraukomis,– nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.