Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2019 m. vasario 11 d. priimtą nutarimą Nr. 95-104 taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. P. nuteistas 2017 m. spalio 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 261 straipsnį, 307 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme. 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, pagal šį straipsnį V. P. išteisintas. Veika pagal BK 261 straipsnį perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 1 dalį. Galutinė bausmė nustatyta 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2018 m. vasario 22 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 22 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. P. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus vieną trečdalį paskirtosios laisvės atėmimo bausmės.

8. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija įvertina nuteistojo skundo teiginius, Socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog probacija bus sėkminga, o bausmės paskirtis įgyvendinta, nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

9. Nors nuteistasis skunde nesutinka, jog teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgtų į tokias aplinkybes kaip padaryto nusikaltimo sunkumas bei pobūdis, ankstesni teistumai, tačiau šie duomenys yra reikšmingi identifikuojant sritis, kuriose turi būti keičiamas V. P. elgesys bei mąstymas. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka už vieno baudžiamojo nusižengimo ir vieno sunkaus, tyčinio nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, padarymą, veikiant bendrininkų grupėje. Todėl aukštesnysis teismas ypatingą dėmesį skiria V. P. požiūriui į darbą bei legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimą, taip pat į jo gyvenimo stilių, ryšius su draugais, palaikomas nuostatas, problemų sprendimo įgūdžius.

10. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis, atvykęs į pataisos namus, mokamo darbo atsisakė, vėliau jo nuostatos darbo atžvilgiu pasikeitė ir 2018 m. balandžio 9 d. jis pradėjo dirbti VĮ „Mūsų amatai“ medienos ir baldų gamybos cecho darbininko pareigose. Galimo lygtinio paleidimo atveju V. P. ketina užsiimti individualia veikla. Kokia konkrečiai tai būtų veikla, pateiktoje medžiagoje duomenų nėra. Šie duomenys teisėjų kolegijai neleidžia daryti patikimos išvados apie nuteistojo pasiryžimą pragyvenimui užsidirbti sąžiningais būdais. Be to, nuteistojo vardu pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji patvarkymai dėl turimų finansinių įsipareigojimų, nors V. P. turimus įsiskolinimus reguliariai dengia iš gaunamo darbo užmokesčio, tačiau pateiktoje medžiagoje neatsispindi, kokia finansinių įsipareigojimų dalis yra padengta, o kokia dar likusi padengti. Ankstesnio nuteistojo lygtinio paleidimo svarstymo metu V. P. skola siekė 1687,36 Eur, tačiau išieškota buvo tik 206,39 Eur. Ar šiuo metu skolos dengimas yra reikšmingai pasikeitęs, duomenų nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo turimi įsiskolinimai nėra dideli ir yra objektyviai įmanoma juos įvykdyti, tačiau nuteistasis turi būti suinteresuotas įsiskolinimus atlyginti ne formaliai, tačiau realiai.

11. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino, kad šis teistumas V. P. nėra pirmasis. Anksčiau jis teistas tris kartus, padarytos nusikalstamos veikos buvo turtinio pobūdžio, kartą teistas ir dėl smurtinio elgesio. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už nusikaltimo, sunkesnio nei ankstesnieji, padarymą. Vadinasi, švelnus baudžiamumas jam nebuvo efektyvus ir reikiamo poveikio nepadarė. Pažymėtina ir tai, kad bausmę V. P. atlieka paprastosios grupės sąlygomis, t. y. pataisos įstaigos administracija jo elgesio nevertina taip teigiamai, kad jis būtų vertas bausmės atlikimo lengvojoje grupėje. Šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Bausmės atlikimo metu gauti du paskatinimai nesudaro besąlyginio pagrindo teigti, kad V. P. elgesys yra išskirtinai pavyzdingas ir jis yra vertas lygtinio paleidimo.

12. Pateiktos bylos medžiagoje yra duomenų (V. P. tai pripažįsta ir skunde aukštesnės instancijos teismui), jog nuteistasis, būdamas laisvėje, yra bandęs įvairių narkotinių, psichotropinių medžiagų, tačiau priklausomybę narkotinėms (psichotropinėms) medžiagoms neigia. Nors pataisos įstaigoje nėra fiksuota nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo faktų, tačiau šių medžiagų gavimas yra griežtai draudžiamas, nustačius apsvaigimo faktą, nuteistieji griežtai baudžiami drausmine tvarka, todėl teigti, jog nuteistasis nebeturi potraukio psichiką veikiančioms medžiagoms, nėra objektyvu. Atkreiptinas dėmesys, kad V. P. nėra dalyvavęs jokioje programoje, susijusioje su narkotinių medžiagų vartojimo prevencija, o vien jo teiginiai apie priklausomybės neturėjimą, įvertinant jo išbandytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų įvairovę, neleidžia daryti išvados, jog tai jo gyvenime neturi neigiamos įtakos. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad V. P. gyvenimo stiliuje nėra nuolatinės agresijos naudojimo pavyzdžių, tačiau asmuo yra grasinęs smurtu ir jį naudojęs, siekdamas kito žmogaus paklusimo. Taigi, nuteistajam didesnį dėmesį reikėtų skirti ir smurtinio elgesio kontrolei, tačiau pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad minėta sritis būtų kaip nors koreguojama. V. P. supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų.

13. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, jog nuteistajam vis dar išskiriami reikšmingi kriminogeniniai veiksniai – ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė (bandymas pasikarti). V. P. iki įkalinimo gyveno su žmona ir sūnumi, tačiau po galimo lygtinio paleidimo planuoja gyventi pas motiną, t. y. atskirai nuo savo šeimos. Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar nuteistojo palaikomi socialiniai ryšiai su šeimos nariais yra pakankamai artimi. Duomenų, kad motina, pas kurią jis ruošiasi sugrįžti gyventi po galimo lygtinio paleidimo, būtų lankiusi V. P. pataisos įstaigoje, nėra. Jo dvi seserys gyvena užsienyje ir jo taip pat nelanko. Pas žmoną ir sūnų nuteistasis, jau minėta, nesiruošia sugrįžti gyventi, todėl darytina išvada, jog artimųjų palaikymas, kuris nėra stiprus, jam nebūtų apsauginis veiksnys nuo galimo pakartotinio nusikalstamumo.

14. Lygtinio paleidimo taikymui neduoda pagrindo ir nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 52 balai pagal OASys metodiką. Nors pakartotinio nusikalstamumo rizikos balai mažėja, nuo pirmojo vertinimo sumažėjo 12 balų, tačiau nuo paskutinio vertinimo – vos 2 balais. Pažymėtina, jog vien balų skaitinė išraiška nerodo nuteistojo akivaizdžios pažangos, keičiant savo netinkamą elgesį bei mąstymą. Vadovaujantis bendra taisykle, nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus V. P. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo neįpareigoja teismo priimti analogišką sprendimą, juo labiau, kad daugiau nei pusė nustatytųjų balų (32 balai) yra dinaminiai, t. y. kintantys. Vadinasi, V. P., aktyviai dalyvaudamas socialinės reabilitacijos programose, dar gali reikšmingai sumažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką ir patekti į žemos grupės nuteistųjų ratą.

15. Darytina išvada, kad apylinkės teismas nepažeidė nei BVK 157 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies, nei BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatų. Teismas vadovavosi visa jam pateikta nuteistąjį charakterizuojančia medžiaga, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo įvertintos tik antraeilės, nereikšmingos aplinkybės ar kad buvo dirbtinai sukurtos kliūtys lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistasis šiuo metu dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo akivaizdžios korekcijos. Todėl V. P. skundas atmetamas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti, kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.