- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-17
- Bylos Nr.
- II-464-1011/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Nukentėjusysis
- T. I.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, dalyvaujant skundą padavusiam R. R., jo atstovei advokato padėjėjai G. L., institucijos atstovui A. B., nukentėjusiajai T. I., vertėjai I. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs
R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2017-09-26 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ar pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato specialistas 2017-08-25 surašė R. R. administracinio nusižengimo protokolus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodoma, kad jis, 2017-08-15 11 val., adresu (duomenys neskelbtini) savavališkai iškrovė statybines medžiagas į T. I. priklausantį žemės sklypą, be jos sutikimo, o prašant jas patraukti, to nepadarė, tuo savo veika pažeidė nustatytą naudojimosi žemės sklypais tvarką bei sukraudamas statybines medžiagas į T. I. priklausantį žemės sklypą, sugadino T. I. priklausančią tvorą ir gėles, tuo savo veikla padarydamas 100 Eur turtinę žalą, bei padarė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 str., 518 str. numatytus nusižengimus.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato (toliau – ir Policijos komisariatas) 2017-09-26 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas), R. R. pripažintas kaltu padaręs (duomenys neskelbtini) str., 518 str. numatytus nusižengimus ir jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.
Šalies argumentai
R. R. teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Nutarimo dalį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą numatytą (duomenys neskelbtini) str. ir dėl šio nusižengimo jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 2) pakeisti Nutarimo dalį kuria jis nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str., padarymą ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą 16 Eur dydžio baudą. Taip pat prašė priteisti jo naudai 266,20 Eur patirtas išlaidas.
Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad jam, T. I. ir I. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., esantis adresu (duomenys neskelbtini). Tarp bendraturčių iškilus ginčui dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu. 2012-10-23 Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patenkintas T. I. ir I. R. apeliacinis skundas ir nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) tvarka pagal jų pateiktą žemės sklypo naudojimosi planą, parengtą 2009-11-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal šį planą jas (R. R.) naudojasi žemės sklypo dalimi, apibrėžta ribų posūkio taškais (duomenys neskelbtini) Nurodo, kad siekiant nustatyti, kurioje žemės sklypo dalyje yra bendraturtės pastatyta tvora ir gėlės, reikalinga vietoje nustatyti naudojimosi žemės sklypu ribas. Kadangi administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi institucija nesiėmė priemonių tokių aplinkybių nustatymui, todėl jis (R. R.) pats savo iniciatyva kreipėsi tiek į matininkus, tiek į antstolį, kad patvirtinti aplinkybes dėl žemės naudojimo ribų pagal 2009-11-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ planą, o ribų nustatymo metu paaiškėtų aplinkybės, kokio asmens jo (R. R.) ar T. I. naudojamo žemės sklypo dalyje yra sugadintas turtas – gėlės ir tvora. Atlikus faktinių aplinkybių konstatavimą, paaiškėjo, kad T. I. pastatyta tvora su laikančiomis konstrukcijomis ir prie pat jos pasodintos gėlės yra jo (R. R.) naudojamoje žemės sklypo dalyje. Taigi pati T. I. atliko neteisėtus ir savavališkus veiksmus, t. y. kito asmens naudojamoje žemės sklypo dalyje pastačiusi tvorą ir šalia jos pasodinusi gėles, negavusi jo (R. R.) sutikimo. Šiuo atveju tvora ir gėlės yra R. R. naudojamo žemės sklypo dalyje, dėl ko jis turėjo teisę nuimti tvoros vielinę dalį. Pažymėtina, kad siekiant nustatyti faktą, kokio asmens valdomoje žemės sklypo dalyje yra ginčijamas turtas – tvora ir gėlės, jis (R. R.) patyrė papildomų išlaidų, kurios sudaro 266,20 Eur (121,00 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ir 145,20 Eur už sklypo naudojimo ribų paženklinimo).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjusi institucija, nesiėmė priemonių šioms aplinkybėms nustatyti, todėl asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, turi būti kompensuotos patirtos išlaidos. Pažymi, kad šios išlaidos nebūtų patirtos, jei bylą nagrinėjusi institucija būtų ėmusi priemonių tinkamai nustatyti administracinio nusižengimo faktines aplinkybes ir galimus šio nusižengimo padarymu kaltinamus asmenis, t. y. iš teikiamų papildomų dokumentų turinio matyti, kad T. I. savavaldžiavo ir netinkamai įgyvendino teismo nustatytą naudojimosi žemės sklypu planą (teismas patvirtinto būtent jos pateiktą planą), kito asmens naudojamo žemės sklypo dalyje pastačius inžinerinį statinį – tvorą ir prie jos pasodinusi gėlių. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) str. dispozicijoje nurodyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, tuomet, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio (toliau – ir BBND). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-03 nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo" pakeitimo" patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Iš nutarimo turinio matyti, kad jo (R. R.) veiksmais buvo padaryta žala T. I. turtui (tvorai ir gėlėms, esančioms jo (R. R.) naudojamoje žemės sklypo dalyje) byloje vertinta 100 Eur. Šiuo atveju 100 Eur yra daugiau nei 1 BBND, tačiau neviršija 3 N. B. kokiu atveju, jei padaryta žala sudaro daugiau nei 1 BBND, tačiau neviršija 3 BBND, administracinė atsakomybė už tokius veiksmus nėra numatyta. Kitoje dalyje, t. y. dėl administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str., jis (R. R.) pripažįsta ir gailisi, t. y. dėl iškrautų statybinių medžiagų už jo (R. R.) žemės sklypo naudojamos dalies ribų. Nurodo, kad buvo įsitikinęs dėl kitokių naudojamos žemės sklypo ribų, kurios paaiškėjo tik tuomet, kai 2017-10-03 buvo atlikti faktinių aplinkybių konstatavimo veiksmai, nustatant faktines atitinkamų žemės sklypo ribų – taškų Nr. 5-6-12-13 buvimo vietą žemės sklype (tose vietose įkalant riboženklius). Šiuo metu statybinės medžiagos yra pašalintos iš kitų asmenų naudojamos žemės sklypo dalies, 2017-10-03 atliktus žemės sklypų ribų ženklinimo veiksmus jam (R. R.) tapo žinomos jo sklypo dalies naudojimo ribos, todėl nėra tikslinga skirti didesnę nei minimalią administracinę nuobaudą, sudarančią 38 Eur. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, teismo prašo sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą už (duomenys neskelbtini) str. pažeidimą, ją sumažinant nuo 38 Eur. (duomenys neskelbtini) str. pažeidimo atveju prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Policijos komisariatas teismui pateiktame atsiliepime paaiškino, kad skundžiamu Nutarimu R. R. nubaustas pagrįstai bei teisėtai, todėl prašė skundą atmesti. Nurodė, kad R. R. kaltę pagrindžia pareiškėjos T. I. pareiškime ir V. I. paaiškinime išdėstytos aplinkybės, pateiktos foto nuotraukos, vaizdo įrašas, teismo sprendimas dėl sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, teismo nustatytos sklypo naudojimosi tvarkos planas, kiti įrodymai. T. I. pareiškime nurodė, kad 2017-08-15 apie 11 val. kaimynas R. R. savavališkai iškrovė statybines medžiagas T. I. 2012-10-23 Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarka priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, bejos sutikimo, o prašant jas patraukti to nepadarė, taip pat laužė gėles, metalinius stulpelius, sulankstė tvoros tinklą, tuo padarydamas 100 Eur žalą. V. I. paaiškino, kad 2017-08-15 tarp 10 ir 12 vai. (duomenys neskelbtini) R. R. savavališkai užtverdamas praėjimą link daržo statybines medžiagas vertė ant gėlių, uogų. R. R. veiksmai prasidėjo rugpjūčio 14 d. kai jo paliepimu traktorius išvertė malkas ant jų tvoros ir ją įlenkė. T. I. pateikė 2012-10-23 Vilniaus apygardos teismo sprendimu dėl nustatytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos patvirtintą žemės sklypo naudojimo planą, kuriame vertinant plano mastelį matosi, kad tarp pastato plane (tokį pat planą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu pateikė ir R. R.) pažymėto 15, 16, 17, 18 taškais ir R. R. bei T. I. naudojamų sklypų ribos yra apie 3 metrų atstumas, tačiau iš faktinių nuotraukų matyti, kad statybinės medžiagos buvo sukrautos prie pat minėto pastato, nepaliekant jokio žemės sklypo tarpo, todėl akivaizdu, kad R. R. statybines medžiagas sukrovė T. I. teismo nustatyta naudojimosi tvarka priskirtame naudotis žemės sklype, tuo pačiu nuotraukose matosi, kad statybinės medžiagos buvo sukrautos ant gėlių tuo jas sugadinant. Tokiais veiksmais jis nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos įgyvendino tariamą teisę į sklypo bendrasavininkės T. I. ginčijamą sklypo dalį ir pažeidė Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. nuostatas. R. R. skunde išdėstytos aplinkybės dėl administracinio nusižengimo numatyto (duomenys neskelbtini) str., yra nepagrįstos, kadangi iš medžiagoje surinktų įrodymų (pareiškimo, paaiškinimo ir fotonuotraukų) akivaizdžiai matosi, kad sugadintos T. I. gėlės yra ne tik tarp R. R. bei T. I. naudojamų sklypų ginčytinos ribos zonoje, bet šalia pastato plane pažymėto 15, 16, 17, 18 taškais, t. y. akivaizdžiai T. I. naudojamoje žemės sklypo dalyje. Be to tyrimo metu surinkti įrodymai rodo, kad R. R. tyčia nuėmė tvoros tinklą nuo T. I. įrengtos tvoros taip jį sulankstydamas ir pažeisdamas, be to kitoje sklypo dalyje taip pat savavališkai peržengdamas jau įrengtos tvoros ribas išvertė kitas medžiagas (galimai malkas). Pažymėtina, kad R. R. skunde nurodo tik gynybos požiūriu jam naudingoje vietoje esančius ginčytinus objektus (gėles ir tvoros konstrukcijas), nutylėdamas paties pateiktame antstolio M. D. 2017-10-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priede, t. y. vaizdo įraše matomas aplinkybes, kad dalis paties išverstos medienos ir toje vietoje nuimtas bei tuo pačiu pažeistas T. I. tvoros tinklas yra T. I. naudojamo sklypo dalyje. Dėl skunde nurodytos aplinkybės, kad administracinė atsakomybė atsiranda tik dėl tyčinio turto sugadinimo ar sunaikinimo, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio, t. y. 37,66 Eur institucija priėmusi nutarimą pažymi, kad nagrinėjamu atveju T. I. nepateikė jokių faktinę žalą patvirtinančių dokumentų, todėl tuo pačiu nebuvo gauta faktinių duomenų, kad žala viršija vieną bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, tačiau akivaizdu, kad buvo sugadintas T. I. priklausantis turtas, t. y. padaryta priešinga teisei veika, kuri šiuo atveju neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, todėl R. R. atžvilgiu buvo taikyta atsakomybė numatyta (duomenys neskelbtini) str. žalos atlyginimo klausimą paliekant spręsti civilinio proceso tvarka. R. R. skunde nurodyta aplinkybė, kad buvo įsitikinęs dėl kitokių sklypo ribų vertintina kritiškai ir kaip gynybinė pozicija, kadangi R. R. žinodamas apie tik teismo sprendimu nustatytą sklypo naudojimosi tvarką, aplinkybę, kad minėtoje vietoje tarp R. R. ir T. I. naudojamų žemės sklypo dalių nėra įkalti riboženkliai nurodantys plane nurodytų taškus 12, 13 ir tuo pačiu sklypų ribas, neįsitikino dėl tikslių sklypų ribų (tai atliko tik po to kai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina, kad R. R. taip pat turėjo teismo sprendimu patvirtintą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, tačiau plane išdėstytus masteliu paremtus atstumus ignoravo) ir atliko savavališkus veiksmus, dėl ko atsirado anksčiau minėti (duomenys neskelbtini) str. ir 518 str. padariniai. Todėl esant akivaizdiems administracinių nusižengimų požymiams R. R. teiginiai, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi institucija nesiėmė priemonių įvykio vietoje nustatyti naudojimosi žemės sklypu ribas ir prašymas atlyginti tokias išlaidas yra nepagrįsti. Taigi toks aplinkybių dėstymas bei dalies aplinkybių nutylėjimas ir tuo pačiu deklaruojamas gailėjimasis dėl administracinio pažeidimo numatyto (duomenys neskelbtini) str. skunde, akivaizdžiai rodo R. R. siekį išvengti ir (ar) sušvelninti atsakomybę. Nutarimas administracinėje byloje yra teisiškai pagrįstas ir teisėtas, todėl R. R. skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas. Teismo prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Teismo posėdžio metu R. R. skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad pripažįsta, kad padarė pažeidimą, bet nežinojo sklypo ribų. Nurodo, kad riboženkliai pastatyti pagal teismo sprendimu patvirtintą planą. Sutinka, kad išverstos šiukšlės buvo šalia ūkinio pastato, bet galvojo, kad tai jo (R. R.) ribos. Pažymi, kad su teismo sprendimu ir pridėtu planu buvo susipažinęs. Nurodo, kad iškrautos malkos tikrai nesulaužė T. I. tvoros, sutinka, kad buvo išlindęs už sklypo ribų, bet tvoros ir gėlių nelaužė. Dėl sklypo ribų kvietė geodezininkus. Pagal planą galvojo, kad tai jo (R. R.) ribos, bet pasirodo, kad klydo, todėl nežinodamas ir užlindo iš ribų, dėl ko ir gailisi. Šiuo metu viskas sutvarkyta, malkas iškrovė. Dėl tvoros nurodo, kad ji (tvora) nebuvo sugadinta. Tvora nebuvo įbetonuota, ji kabo ant stulpelių ir šiuo metu ji stovi truputį jo (R. R.) sklypo ribose. Teismo prašo panaikinti jam kaltinimus, sutinka, kad užlindo už savo sklypo ribų, o dėl tvorų, gėlių, stulpelių yra nekaltas, nemato pažeidimo iš savo pusės.
Teismo posėdžio metu skundą padavusio asmens atstovė nurodė, kad jo atstovaujamasis neneigia padaręs pažeidimo. Paaiškino, kad Institucijos pagrindinis iš argumentų yra, nustačius faktines aplinkybes, kad galimai esantis turtas dėl kurio buvo R. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn, tai dėl sugadintos tvoros ir gėlių. Būtent šie objektai yra R. R. sklypo dalyje, todėl nėra pagrindo teigti, kad R. R. padarė nusižengimą dėl tyčinio turto sugadinimo ir sunaikinimo. Iš atsiliepimo motyvų buvo nurodyta, jog pačiame nutarime aiškiai konstatuota, kad padaryta 100 Eur dydžio žala. Nutarime nebuvo nurodyta, kad ši žala galimai galėtų būti tokio dydžio žala, bet ne, aiškiai konstatuota kokia, 100 Eur dydžio turtinė žala. Atsiliepime, būtent jau institucijai paskyrus nuobauda, dvejoja dėl padarytos žalos ir nurodo, kad žala nėra patvirtinta jokiais įrodymais, galimai ši žala galėtų būti mažesnė. Traukinat asmenį atsakomybėn turėtų būti aiškiai konstatuotos tam tikros aplinkybės. Įrodytas žalos dydis, aiškiai kvalifikuojant ir nurodant tame pačiame nutarime, kuriame traukiamas asmuo administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju yra abejonės, kurios turėtų būti aiškinamos R. R. naudai. Remiantis tuo, kad nurodyta 100 Eur turtinė žala, nepatenka į 115 str. dispoziciją, tuo pagrindu turėtų būti nutraukta administracinė teisena iškelta pagal šį straipsnį. Dėl (duomenys neskelbtini) str. nurodyto pažeidimo, palaiko skunde išdėstytas aplinkybes, pats R. R. buvo įsitikinęs dėl kitokių ribų pagal teismo sprendimą, kurio buvo nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), tačiau nustačius riboženklius, antstolis konstatavo tą faktą ir aplinkybę, kad buvo padarytas pažeidimas, dėl kurio R. R. gailisi. Padarė pažeidimą to nežinodamas, nesuvokdamas realių ribų. Todėl teismo prašo paskirtą nuobaudą sumažinti, paskiriant minimalią numatytą (duomenys neskelbtini) str. Iš policijos atsiliepimo, kuri paskyrė nuobaudą ir patraukė atsakomybėn, matyti, kad yra kaltinimai dėl malkų išvertimo, tačiau tiek pačiame nutarime, tiek administracinėje pažeidimo byloje nebuvo kalba apie jokias malkas. Manome, kad šie faktai nebuvo nenurodyti administracinėje byloje, negalima aiškinti plečiamai it taikyti tam tikras atsakomybes už aplinkybes, kurios nebuvo tirtos, todėl šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną pagal (duomenys neskelbtini) str. nutraukti.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad byloje pridėti visi reikiami dokumentai, tai teismo sprendimas, kuriame patvirtinta naudojimosi sklypu tvarka, planas, kuriame nurodytas mastelis. Pagal planą matosi, kad tarp ūkinio pastato ir sklypo ribos yra žemės tarpas, o R. R., tai ignoravo. R. R. neįsitikinęs savo teisumu, savavališkai sudėjo visas medžiagas, dėl kurių ir kilo ginčas. Todėl teismo prašo netenkinti R. R. skundo, o Institucijos nutarimą palikti nepakeista.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji T. I. nurodė, kad rugpjūčio mėnesio pabaigoje R. R. atvežė malkų ir išvertė, sulaužydamas tvorą. Pradžioje bandė tartis gražiuoju, bet R. R. keikėsi, pradėjo įžeidinėti, todėl buvo iškviesta policija. Pažymi, kad tvora buvo ant sklypų ribos, t. y. jos (T. I.) žemėje. Tvora vėliau buvo išardyta. Nurodo, kad gėlės visada augo jų (T. I.) žemėje, nors R. R. pastoviai aiškindavo, kad ta žemė yra ne jų (T. I.). Tvora buvo sugadinta, todėl patyrė žalą. R. R. išardė tvoros tinklą ir jų (T. I.) sklypo ribose. Teismo prašo nutarimą palikti nepakeista, mano, kad R. R. nubaustas teisingai. Taip pat nurodė, kad jai padaryta žala yra mažesnė negu 100 EE, žalai pašalinti užtektų pašalinti užtektų ir 35–37 Eur, tačiau žalos atlyginti nereikalauja.
Skundas atmestinas.
(duomenys neskelbtini) str. nustatyta, kad tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija 1 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio, užtraukia baudą nuo 30 iki 90 Eur.
(duomenys neskelbtini) str. nustatyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo 16 iki 60 Eur.
Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-10-23 sprendimu buvo išspręstas tarp ieškovo R. R. ir atsakovių I. R., T. I. kilęs ginčas ir nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokia tvarka: 1) paskirta R. R. naudotis 452 kv.m. žemės sklypo dalimi, kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-11-18 parengtame žemės sklypo naudojimo plane pažymėta indeksu „A“ ir apibrėžta ribų posūkio taškais (duomenys neskelbtini); 2) paskirta I. R. ir T. I. naudotis 903 kv.m. žemės sklypo dalimi, kuri šiame žemės sklypo naudojimo plane pažymėta indeksu „B“ ir apibrėžta ribų posūkio taškais (duomenys neskelbtini) (b. l. 33–34).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ plano matyti, kad tarp I. R. ir T. I. priskirto naudotis žemės sklypo ribos yra aiškia apibrėžtos atstumu nuo šiems asmenims priklausančių pastatų, plane pažymėtų indeksais 2MG ir MN (b. l. 34–36).
Iš teismui pateiktų nuotraukų bei vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad R. R. statybines atliekas suvertė prie pat I. R. ir T. I. priklausančių pastatų sienų, t. y. praktiškai nepalikęs jokio tarpo tarp šių atliekų ir pastatų ir išilgai ties sklypo ribų perimetru (b. l. 20–24). Nors, kaip teismo posėdžio metu nurodė tiek T. I., tiek R. R., minėtu teismo sprendimu faktinės jiems priskirtų naudotis žemės sklypo dalių ribos nebuvo pažymėtos jokiais riboženkliai, vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ plane nurodytus atstumus, akivaizdu, jog ši riba eina ne prie I. R. ir T. I. priklausančių pastatų, o nutolusi nuo jų taip sudarant sąlygas tinkamai naudotis pastatais. Todėl, teismo vertinimu, akivaizdu ir tai, kad R. R. statybines medžiagas I. R. ir T. I. priskirtos naudotis žemės dalyje sukrovė tyčia, t. y. suvokdamas, jog taip pažeidžia ne jam priklausančios žemės ribas. Tokios teismo išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, jog ginčo šalims priskirtos naudotis žemės ribos (plane pažymėti taškai 5, 6, 12 ir 13) buvo paženklintos jau po Nutarimo priėmimo (b. l. 7, 8). Tai, jog malkos ir statybinės medžiagos buvo sukrautos ne jam priskirtos naudotis žemės ribose, teismo posėdžio metu pripažino ir R. R..
Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad R. R. sukrovęs statybines medžiagas ir malkas I. R. ir T. I. priskirto naudotis žemės sklypo dalyje realizavo tariamas savo teises, kurios buvo anksčiau ginčijamos, o ginčas jau išspręstas teisme, ir šiais veiksmais padarė (duomenys neskelbtini) str. numatytą nusižengimą.
Nors R. R. teismo posėdžio metu aiškino, kad T. I. turto (tvoros ir gėlių) nesugadino, nes tik nuėmė nuo tvoros tinklą ir jį tvarkingai sudėjo, tokie jo teiginiai yra atmestini kaip nepagrįsti. R. R. pripažino, kad tvora buvo išardyta ir toje vietoje, kur svetimoje žemėje buvo sukrautos jam priklausančios malkos. Tai, jog statybinės medžiagos buvo sukrautos ant prie T. I. priklausančių gėlynų, patvirtina vaizdo įrašas (b. l. 8). Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu R. R. ir T. I. pripažino, kad riba tarp jiems priskirtų naudotis žemės dalių iš esmės sutapo su iki tol buvusia tvora, ir buvo patikslinta nuo tvoros buvimo vietos tik apie 20 cm. Todėl akivaizdu, jog T. I. priklausantys ir sužaloti gėlynai buvo pasodinti jos valdomoje žemėje.
T. I., siekdama atkurti iki to buvusią padėtį, t. y. aptverti jos žemės ribose buvusią tvorą bei pašalinti gėlynams padarytą žalą, turės šiuos darbus atlikti pati ar samdytis kitus asmenis. Posėdžio metu nukentėjusioji, tikslindama jai dėl išardytos tvoros ir apgadintų gėlynų padarytos žalos dydį, nurodė, jog šiai žalai pašalinti užtektų ir 35–37 Eur. Teismui nekyla abejonių, jog aptarties darbams atlikti nukentėjusioji turės išlaidų, kurios nebus mažesnės negu jos teisminio nagrinėjimo metu nurodyta turtinė žala.
Įvertinus R. R. veiksmų pobūdį, padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad T. I. priklausančio turto sugadinimas buvo tyčinis, todėl jisai pagrįstai patrauktas atsakomybėn už (duomenys neskelbtini) str. numatyto nusižengimo padarymą. Kita vertus, atsižvelgus į teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, Nutarimo dalis, kurioje nurodoma R. R. padaryto (duomenys neskelbtini) str. nusižengimo esmė, tikslintina, nurodant, jog T. I. buvo padaryta 37 Eur žala.
Teismui konstatavus, jog T. I. padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio (37,66 Eur), R. R. skunde nurodyti motyvai, susiję su (duomenys neskelbtini) str. nuostatų taikymu nėra teisiškai reikšmingi.
Nors R. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad gailisi padaręs (duomenys neskelbtini) str. numatytą nusižengimą, taip pat šį nusižengimą padarė dėl nežinojimo, teismas, atsižvelgęs į pažeidėjo veiksmus, nusižengimo padarymo aplinkybes, daro išvadą, jog toks prisipažinimas yra deklaratyvus, vertintinas kaip siekis švelninti savo teisinę padėtį, todėl nelaikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad Policijos komisariatas, priimdama skundžiamą Nutarimą, faktines aplinkybes vertino ir teisės aktus aiškino bei taikė tinkamai, R. R. administracinės nuobaudos bei galutinė subendrinta nuobauda paskirta nepažeidžiant ANK 34, 38 str. nuostatų. Todėl skundo reikalavimai minėtą Nutarimą panaikinti ar pakeisti yra nepagrįsti ir atmestini, o Nutarimo dalis, kurioje aprašoma (duomenys neskelbtini) str. nurodyto nusižengimo esmė, tikslintina, nurodant, kad T. I. buvo padaryta 37 Eur žala.
(duomenys neskelbtini) str. administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos.
(duomenys neskelbtini)106 str. nuostatos, reglamentuojančios išlaidų atlyginimo tvarką ir sąlygas, nenumato kaltinamojo teisės į proceso išlaidų atlyginimą tuo atveju, jeigu kaltinimai pasitvirtina.
Atsižvelgus į tai, R. R. prašymas priteisti jo patirtas 266,20 Eur proceso išlaidas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Palikti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2017-09-26 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės nepakeistą ir R. R. skundo netenkinti.
Patikslinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2017-09-26 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje nurodoma R. R. padaryto (duomenys neskelbtini) str. nusižengimo esmė, nurodant, kad nukentėjusiajai T. I. buvo padaryta 37 Eur žala.
A. R. R. prašymą priteisti jo patirtas proceso išlaidas.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.