Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Pašilis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo suinteresuoto asmens – Ž. V. ir kaltinamojo E. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 17 d. nutarties, kuria šešiems mėnesiams buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. V. turtui – kratų metu rastoms piniginėms lėšoms, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 21 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, E. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

2. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2022 m. sausio 21 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ir galimą civilinį ieškinį, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. V. turtui – 59 425 Eur, kurie laikomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje, nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą (uždraudžiant piniginėmis lėšomis naudotis, valdyti ir jomis disponuoti). Paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Suinteresuota Ž. V. ir kaltinamasis E. V. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartį ir laikiną nuosavybės teisės apribojimą Ž. V. priklausantiems 6 800 Eur gryniesiems pinigams panaikinti.

4.1. Skunde nurodoma, kad nuosavybės teisės apribojimas turi būti baudžiamojoje byloje esant faktiniams pagrindams ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintiems pagrindams bei sąlygoms. Baudžiamojoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, o kaltinamajame akte nėra nurodyta aplinkybių, kurios leistų daryti bent prielaidą, kad E. V. galimai daryta nusikalstama veika (jos apimtis) galėjo sudaryti sąlygas gauti tokio dydžio nusikalstamas pajamas, kurios atitiktų gyvenamojoje vietoje kratos metu paimtų grynųjų pinigų sumą (58 200 Eur). Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad gyvenamojoje vietoje kratos metu paimti grynieji pinigai priklauso Ž. V. (6 800 Eur) ir UAB „B.“, todėl baudžiamojoje byloje taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas neatitinka kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių ir nėra susijęs su inkriminuojama nusikalstama veika bei jos pasekmėmis.

4.2. Pasak suinteresuoto asmens ir kaltinamojo, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą grindė tik faktu, kad E. V. pareikšti kaltinimai pagal BK 25 straipsnį ir 260 straipsnį, tačiau teismas, priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu, privalėjo vertinti konkrečias kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis ir grindžiami E. V. pareikšti kaltinimai.

4.3. Skunde teigiama, kad E. V. pripažinimas kaltu dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų nesudarys teisinio pagrindo taikyti BK 72 ir 72³ straipsnių nuostatas, kadangi kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika neturi priežastinio ryšio su gyvenamojoje vietoje rastais grynaisiais pinigais, t. y. pastarieji negali būti pripažinti iš nusikalstamos veikos gautomis pajamomis. Ž. V. kartu su šiuo skundu pateikė transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, jos manymu, patvirtinančias jos gautų pajamų kilmę. Pasak suinteresuoto asmens ir kaltinamojo, kratos metu buvo paimti Ž. V. priklausantys grynieji 6 800 Eur, kuriuos ji nusiėmė nuo banko sąskaitos, gavus iš UAB „B.“ dividendus.

5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Suinteresuoto asmens – Ž. V. ir kaltinamojo E. V. skundas atmetamas

6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos ir kaltinamojo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 17 d. nutarties, konstatuoja, kad teismo sprendimas šešiems mėnesiams pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kratų metu rastą turtą – 59 425 Eur pinigines lėšas, yra teisėtas ir pagrįstas.

7. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti pareikštas ar jau yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas, paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan.

8. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų įvykio vietų, objektų apžiūrų, kratų, neviešo pobūdžio proceso veiksmų atlikimo protokoluose, specialistų išvadose, kito įtariamojo apklausų protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, jog kaltinamasis E. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad, nagrinėjant skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kiek būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Todėl skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas šioje proceso stadijoje nevertina faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo, nes visi šie klausimai bus išspręsti, bylą išnagrinėjus teisme ir priėmus atitinkamą procesinį sprendimą.

9. Žemesnysis teismas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą pratęsė nustatęs BPK 151 straipsnyje numatytus šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindus, t. y. siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Žemesnysis teismas laikiną nuosavybės teisės apribojimą pratęsė 59 425 Eur grynųjų pinigų sumai, rastai atliekant E. V. asmens ir gyvenamosios vietos kratą.

10. E. V. baudžiamojoje byloje yra kaltinamas tuo, kad jis nuo 2020 metų, tiksliai tyrimo metu nenustatyto laiko, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, Vilniaus mieste susibūrė į organizuotą grupę, skirtą daryti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis bei labai dideliais jų kiekiais vykdyti jų prekybą Vilniaus mieste ir taip gauti neteisėtas pajamas. Iš kaltinamojo akto turinio matyti ir tai, kad E. V. galimai organizuodavo neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų atgabenimą ir pardavimą, piniginių lėšų už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas surinkimą ir paėmimą iš organizuotos grupės narių. Iš 2022 m. sausio 13 d. kratos protokolo matyti, kad krata bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta dalyvaujant kaltinamajam E. V. ir Ž. V., kuri kratos metu savanoriškai pateikė 51 400 eurų (iš skalbimo mašinos būgno išėmus dėžutę su pinigais) ir 1 800 eurų (iš koridoriaus spintoje buvusio moteriško palto kišenės). Dar 5 000 eurų pareigūnai rado viename kambarių ant lentynos.

11. Aukštesnysis teismas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti dokumentai (sąskaitų išrašai), kuriais grindžiamas, šiame skunde aktualios, 6 800 Eur grynųjų pinigų sumos priklausymas Ž. V.. Tiek iš baudžiamosios bylos, tiek skundo turinio matyti, kad 6 800 Eur suma išgryninta: 2019 m. spalio 2 d. ir 2019 m. spalio 15 d. – 800 Eur, likusi visa 6 000 Eur suma – 2019 m. spalio 23 d. Prie šio skundo pridėtos trys transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys, kurios sudarytos 2011 m. rugsėjo 12 d., 2020 m. (nesimato tiksliai metų) vasario 11 d. ir 2020 m. rugsėjo 21 d., ir kurios, Ž. V. manymu, patvirtinančios jos gautų pajamų kilmę. Tačiau krata atlikta 2022 m. sausio 13 d., todėl nėra aišku, kad šie kratos metu rasti pinigai yra būtent išgryninti pinigai ir už parduotas transporto priemones gauta pinigų suma. Kratos metu Ž. V. savanoriškai pateikė 51 400 Eur ir 1 800 Eur, kratos protokole nėra nurodyta, kad ji pateikė savo 6 800 Eur asmenines lėšas. Prašymą grąžinti 6 800 Eur Ž. V. pateikė 2022 m. kovo 30 d. Nei byloje esantys, nei papildomai pateikti dokumentai nepašalina abejonių, kad kratos metu rasta pinigų suma laikytina Ž. V.. Tai, kad Ž. V. 2024 m. spalio 17 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dėl streso dėžutę su įmonės pinigais paslėpė skalbimo mašinos būgne ir prašymą grąžinti pinigus pateikė tik po kelių mėnesių (t. 31, b. l. 27–28), taip pat neįtikina, kad kratos metu rastos piniginės lėšos priklauso jai ir AB „B.“ (pastarosios prašymas dėl kratos metu paimtų 51 400 Eur grąžinimo netenkintas apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi). Dėl šių priežasčių byloje esantys dokumentai nepašalina pagrįsto manymo, kad kratos metu teisėsaugos pareigūnų išimtos piniginės lėšos gali būti gautos iš E. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų darymo. Todėl šioje proceso stadijoje, netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į E. V. turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo įvykdymas.

12. Šioje proceso stadijoje, kaip jau minėta, įstatymas reikalauja tik duomenimis pagrįsto manymo, kad konkretus turtas atitinka konfiskuotino turto požymius ir galėtų būti konfiskuotas ateityje, o duomenų tokiam manymui šiuo metu yra pakankamai. Kokiomis aplinkybėmis ir iš kokių lėšų yra įgytas turtas, ar yra visos sąlygos taikyti turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, pateiktų dokumentų patikimumas, bus nustatyta tik iš esmės išnagrinėjus bylą ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

suinteresuoto asmens - Ž. V. ir kaltinamojo E. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.