Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-03-12 · Administracinė byla Nr. I2-4537-342/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-12
Bylos Nr.
I2-4537-342/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04717-2024-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Romanas Klišauskas, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
S. A.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-4537-342/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06502-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 12 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti 2024-10-30 Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr.24S243998, kuriuo nuspręsta uždrausti S. A. atvykti tris metus į Lietuvos Respubliką ir įvesti perspėjimą į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

Nurodo, kad skundžiamame sprendime nėra pateikta dėl kokios priežasties ir kokiu pagrindu pareiškėjas įtrauktas į nacionalinį sąrašą asmenų, kuriems draudžiama atvykti. Nėra aišku, kodėl pareiškėjui yra nustatytas toks ilgas 36 mėnesių uždraudimo atvykti terminas.

Paaiškina, kad pareiškėjui 2024-04-04 buvo išduotas Migracijos departamento leidimas gyventi Lietuvoje, kuris galiojo iki 2026-04-04. Be to, pareiškėjas atvyko į Lietuvą turėdamas tikslą dirbti bendrovėje, tačiau potencialus darbdavys darbo nesuteikė, nes tuo metu numatyto darbo jam negalėjo pasiūlyti. Pareiškėjas norėjo susirasti darbą ir legaliai įsidarbinti, todėl ieškojo kito darbdavio. Jam buvo reikalingos lėšos pragyvenimui, todėl jis pradėjo verstis individualia veikla ir pradėjo ieškoti darbo statybų sektoriuje.

Teigia, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi ir dirbti kitoje įmonėje, tačiau vietoje to Migracijos departamentas patikrinęs duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nepagrįstai panaikino turėtą leidimą gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas per visą buvimo laikotarpį Lietuvoje nepadarė jokių pažeidimų ir vykdė savo individualią veiklą, bei gaudavo pajamas.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2024-07-15 pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu. 2024-11-11 Migracijos. departamentas priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, šis sprendimas nėra skundžiamas šioje byloje. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė - 2024-10-30 sprendimą Nr. 24S243998 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Mano, kad įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, t. y., kad buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, asmuo darbo sutarties su tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teikusia įmone nesudarė), tai, kad pareiškėjas nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 p. pareiškėjui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Teigia, jog įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, t. y., kad buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, asmuo darbo sutarties su tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi.

Paaiškina, jog perspėjimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjui yra priimtas sprendimas Nr. 24S142490 panaikinti leidimą laikinai gyventi. Sprendimas yra įsiteisėjęs, o duomenys surinkti iš kompetentingų institucijų, kurių pateiktais duomenimis buvo remtasi. abejoti nėra pagrindo. Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, tai, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti gauti leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą, atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 p.

Nurodo, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Ginčas byloje kilo dėl 2024-10-30 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Nr.24S243998 dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir dėl įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas S. A. yra Uzbekistano pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini).

2024-03-14 darbdavys pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2403-LLG-4375 dirbti tinkuotoju (712302).

Migracijos departamentas 2024-08-09 prie?me? sprendima? panaikinti pareis?ke?jui leidima? laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760345854, nes asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, asmuo darbo sutarties su tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teikusia įmone nesudarė), jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir darbo sutartis nebuvo sudaryta.

2024-10-30 priėmė sprendimą Nr.24S243998 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1punktas)

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

UTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, UTPĮ nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką. UTPĮ 2 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos – teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savanoriškai privalo išvykti į tą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę, kurioje jis turi teisę būti ar gyventi.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024-11-11 Migracijos sprendimu neišdavė leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo kitoje bendrovėje pagrindu.

2024-08-09 atsakovas priėmė sprendimą Nr. 24S185761 panaikinti užsieniečiui 2024-04-04 išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760345854, remiantis UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 2 ir 5 p. ir 50 str. 1 d. 6 p. Sprendime nurodyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, jis neturi pakankamai lėšų, negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Nustatyta, kad su užsieniečiu darbo sutartis nebuvo sudaryta.

Remiantis teismų sistemos duomenimis 2024-11-11 Migracijos sprendimas dėl neišduoto leidimo laikinai gyventi nebuvo apskųstas. Tuo tarpu, užsienietis, dėl 2024-08-09 atsakovo sprendimo Nr. 24S185761 panaikinti užsieniečiui 2024-04-04 išduotą leidimą laikinai gyventi, kreipėsi su skundu į teismą. 2024-09-24 administracinėje byloje (I2-14927-394/2024, proceso Nr. 3-61-3-04717-2024-0) teismas nutartimi nustatė, kad pareiškėjo skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui, nepašalinus skundo trūkumų.

Migracijos departamentas, atlikus tyrimą, jo metu gautais duomenimis, vertino, jog pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų. Pagal UTPĮ 40 straipsnio 5 dalį, užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Nors pareiškėjas pateikė naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, tačiau nepagrindė savo argumentų, dėl kokių priežasčių su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis ir kodėl jis nesikreipė į Lietuvos valdžios institucijas ginti savo teisėtų interesų ir galimai pažeistų jo teisių. Pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kitaip interpretuoti įstatymo nuostatas ir priešingai, nei nurodyta sprendime, vertinti sprendimo motyvus. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal jo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją

Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo” 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad draudimo atvykti į Lietuvą trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Be kita ko, vadovaujantis šia dalimi, priimta Kriterijų vertinimo tvarka, kurios 11 punkte, be kita ko, nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo panaikintas leidimas gyventi; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte, be kita ko, nustatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte (pagal 35 str. 1 d. 2 p.) nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Iš ginčijamo Departamento 2024-10-30 sprendimo turinio matyti, kad draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką priimtas siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai ir atsižvelgus į tai, kad, prašydamas išduoti leidimą gyventi, pareiškėjas siekė tik įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, o ne realiai vykdyti teisėtą veiklą, jis neturi jokių socialinių ar šeimyninių ryšių. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje bus jo gaunamas darbo užmokestis Bendrovėje, o ne kitos pajamos, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie jo individualią darbinę veiklą ir uždirbamas pajamas, nekeičia situacijos vertinimo nagrinėjamoje byloje. Šiame kontekste akcentuotina, kad užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2451-789/2024, 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2403-552/2024 ir kt.).

Dėl 2024-10-30 sprendime Nr. Nr.24S243998 nustatyto perspėjimo įtraukti į Šengeno sistemą pareiškėjo atžvilgiu nustatyta, kad Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 15 punktą, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsnių nustatytus pagrindus.

Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu.

Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacija, kuriai taikomas 1 dalies a punktas susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą ir įvertinus, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, bei tai, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, kadangi asmuo nutraukė studijas, nes neužsiregistravo ir nesumokėjo už studijas, teismo vertinimu, Migracijos departamentas darė pagrįstą išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.

Konstatuotina, jog Migracijos departamentas, tinkamai įvertinęs nagrinėjamą situaciją draudimo atvykti instituto tikslų kontekste bei vadovaudamasis Taisyklių 15 punktu, turėjo teisinį bei faktinį pagrindą įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Skundžiamame sprendime Migracijos departamentas detaliai pagrindžia perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjo atžvilgiu įtraukimo į Šengeno sistemą nurodydamas, jog duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu ir jog pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacija, kuriai taikomas SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Remiantis byloje pateiktais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, jog sprendime tinkamai pagrįstas taikomos poveikio priemonės proporcingumas, sprendimas laikomas pakankamai motyvuotu bei priimtu individualiai įvertinus svarbias aplinkybes.

Tiek teismų sistemos duomenys, tiek byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas neskundė apeliacine tvarka Migracijos departamento priimto 2024-08-09 sprendimo Nr. 24S185761 panaikinti pareiškėjui 2024-04-04 išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760345854. Pareiškėjas neįrodė bei nepateikė įrodymų, kad duomenys, kuriuos jis pateikė leidimui gauti, neatitinka tikrovės ar kad teismas byloje esančias aplinkybes turėtų vertinti kitaip.

Pagal Viešojo administravimo įstatymą individualus administracinis aktas pirmiausia turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus. Toks aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėtų būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, aktas turėtų būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens (VAĮ 10 straipsnis). Šių aktui keliamų reikalavimų kontekste pažymėtina, kad Sprendime aiškiai nurodyta, kokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais Departamentas priėmė išvadas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Iš Sprendimo motyvų suprastinos leidimo laikinai gyventi panaikinimo priežastys. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Departamentas VAĮ nuostatų nepažeidė, o pareiškėjo šiuo aspektu išdėstyti argumentai taip pat vertintini nepagrįstais. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamame sprendime Departamentas nurodė faktinius duomenis, kurie sudaro pagrindą jį priimti, pateikė jų vertinimą, t. y. taikomas poveikio priemones ne tik pagrindė objektyviais faktiniais duomenimis, bet ir motyvavo jų taikymą. Teismo vertinimu, ginčijamas Departamento sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 str. reikalavimus. Įvertinęs tai, kad pareiškėjo su Lietuva nesieja jokie ryšiai, darbo sutarties nesudarė, bei atsižvelgęs į tai, kad ginčijamo sprendimo tikslas yra užkirsti kelią nelegaliai migracijai, teismas konstatuoja, kad taikomas draudimas yra proporcinga priemonė. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą byloje nėra, todėl Departamento 2024-10-30 sprendimas Nr.24S243998 paliktinas galioti.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Migracijos departamento sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šiuo atveju priimtas nepalankus pareiškėjui sprendimas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl 2024-10-30 sprendimo Nr.24S243998 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Aušrelė MažrimienėLaimutė JokubauskaitėRomanas Klišauskas