- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-27
- Bylos Nr.
- 1A-335-495-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-05406-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Virginija Švedienė, Jūratė Damanskienė
- Nuteistasis
- R. Č.
Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-335/2012
Teisėjas Alenas Piesliakas Teisminio proceso Nr. 1-12-1-05406-2011-4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. kovo 27 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Č. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:
jis 2011 m. gruodžio 13 dieną, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 18.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas sulaikytas už administracinį teisės pažeidimą parduotuvės „IKI“ apsaugos kambaryje, įkišo ranką į apsaugos darbuotojo T. J. striukės, kabėjusios ant kėdės atlošo, vidinę kišenę, ištraukė T. J. priklausančią piniginę, 60 litų vertės, kurioje buvo 723 litai grynųjų pinigų, bei ją įsikišo į savo striukės kairiąją rankovę, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes atvykus policijos pareigūnams ir atliekant asmens apžiūrą, pas jį striukės rankovėje buvo rastas T. J. priklausantis turtas.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo sumažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Apeliantas skunde nurodo, jog jis pilnai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam R. Č. bausmę atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes, Baudžiamajame kodekse bausmės skyrimui keliamų reikalavimų nepažeidė.
Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę), motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad apelianto padaryta nusikalstama veika nuosavybei pagal BK 11 str. 3 d. nuostatas priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, apeliantas nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti, būdamas parduotuvės apsaugos darbuotojų sulaikytas už pasikėsinimą pagrobti iš parduotuvės tris brendžio butelius, nusikalstama veika buvo padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, pagrobta piniginė su pinigais grąžinti nukentėjusiajam ir jis pretenzijų R. Č. neturi, nusikalstamos veikos padarymo tikslas – siekis pasipelnyti, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė (apeliantas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), pastarojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant apelianto asmenybę, pažymėtina tai, jog apeliantas naują nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti, būdamas praeityje 9 kartus teistas, iš jų 8 kartus už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, be to, būdamas prieš nepilnai pora savaičių paleistas iš Lukiškių TI-K atlikęs ankstesniu nuosprendžiu taip pat už nusikalstamą veiką nuosavybei paskirtą bausmę. Kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). Tuo tarpu vadovaujantis BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Svarbu šiuo atveju atkreipti dėmesį ir į tai, jog apelianto atžvilgiu, atliekant ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes, tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo apelianto antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, jis yra linkęs nusikalsti ir teigiamų išvadų nedaro, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nusikalstamų veikų nuosavybei darymas yra tapęs R. Č. gyvenimo būdu ir vieninteliu pajamų šaltiniu, nes jis niekur nedirba, byloje nėra duomenų ir apie tai, jog būtų registruotas Darbo biržoje ir gautų nedarbo draudimo išmokas. Nors apeliantas turi nepilnamečių vaikų, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, jis yra išsiskyręs, byloje nėra duomenų apie tai, kad vaikai gyventų su juo. R. Č. turi gyvenamąją vietą.
Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d., paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta. Priešingai, apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė nei minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. Č. apeliacinį skundą atmesti.