Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. T. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. 2020 m. rugpjūčio 14 d. teisme gautas patikslintas pareiškimas, patikslintas pareiškimas priimtas, išsiųsti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims.

5. 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatytas pareiškėjui 10 dienų terminas, skaičiuojant nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, patikslinti suinteresuoto asmens A. T. gyvenamosios vietos adresą arba pasiūlyti kitus galimus procesinių dokumentų įteikimo būdus suinteresuotam asmeniui.

6. 2020 m. rugsėjo 21 d. gautas pareiškėjo prašymas dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu.

8. 2020 m. lapkričio 5 d. pareiškėjas pateikė patikslintą pareiškimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. spalio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė terminą pašalinti pareiškėjui pareiškimo trūkumus, t. y. pateikti įrodymus, kad pareiškėjas ir A. T. yra broliai; pateikti savo asmens dokumento kopiją; pateikti įrodymus, kad prižiūrėjo ir remontavo broliui priklausančią gyvenamojo namo dalį. 2020 m. lapkričio 5 d. pareiškėjas pateikė patikslintą pareiškimą, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino visų teismo nutartyje nurodytų trūkumų, nenurodė priežasčių, dėl ko negalėjo būti įvykdyta teismo nutartis, todėl pareiškimą paliko nenagrinėtą.

10. Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad gimimo liudijimais yra nustatytas jo ir jo brolio T. A. kraujo ryšys ir tuo pačiu giminystė, nustatyta CK 3.133 straipsnyje. Taip pat nurodo, kad apie faktinį turto valdymą po A. T. mirties paliudys liudytojai I. R., S. Ž., F. J..

11. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais. Taip pat taikomi tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444 – 448 straipsniuose. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai, 443 straipsnio 1 dalis), ar už pareiškimą yra sumokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas žyminis mokestis. Pareiškime turi būti nurodyta, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis). Teismui nustačius, jog pareiškimas ar jo priedai neatitinka CPK 111, 113, 114, 447 straipsniuose nustatytų reikalavimų arba už jį nesumokėtas žyminis mokestis, nustatyti trūkumai yra šalinami CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Teismas, nustatęs, jog teikiamas pareiškimas turi trūkumų, privalo nurodyti pareiškėjui konkrečius trūkumus, kurie, teismo įsitikinimu, trukdo pradėti procesą.

12. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Tačiau vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.

13. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas paliko pareiškimą nenagrinėtą vertindamas, kad pareiškėjas nepateikė visų įrodymų, patvirtinančių pareiškimo pagrįstumą, todėl atsižvelgiant į nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymų pakankamumo klausimą neišnagrinėjęs bylos iš esmės netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl nepagrįstai pareiškėjo pareiškimą paliko nenagrinėtą.

14. Tačiau pažymėtina, jog ir patys dalyvaujantys byloje asmenys turi rūpestingai ir sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), laiku pateikti tinkamus įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, o jei šių įrodymų negali gauti, prašyti teismo šiuos įrodymus išreikalauti, nes neteikdamas teismo reikalaujamų įrodymų dalyvaujantis byloje asmuo gali patirti neigiamas procesines pasekmes, tai yra, neįrodžius tinkamais leistinais įrodymais savo reikalavimų pagrįstumo pareiškimas gali būti atmestas,

Dėl procesinės bylos baigties

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikintina, pareiškėjo pareiškimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.