- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-27
- Bylos Nr.
- I-506-554/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00942-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Linas Mažonas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio,
atsakovo – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovei Dainorai Pultaražinskaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo išduoti leidimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Kauno apygardos administracinio teismo prašė:
1) panaikinti 2013-07-01 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus vyresniosios specialistės sprendimą Nr. 20-II-IL-4775 ,,Dėl neterminuoto leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo“;
2) įpareigoti Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą dėl 2013-03-10 A. G. prašymo priimti naują sprendimą – išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ir registruoti mažos galios revolverį Alfa Proj Brno (modelis 640, kalibras 6 mm ME Flobert, Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėjas skunde (b.l. 5-6) nurodė, taip pat jis ir jo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2013-06-10 kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, nešiotis bei registruoti šaunamąjį ginklą. Atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė išduoti leidimą. Atsakovas skundžiamame administraciniame akte nurodė, kad pagrindinė kliūtis leidimo išdavimui – tai pareiškėjo nuteisimo faktas 1975-07-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu. Atsakovas nurodė, kad dėl nuteisimo pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad teistumas pagal minėtą teismo nuosprendį yra seniai išnykęs. Be to, jis buvo nuteistas dar pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Pareiškėjas ir jo atstovas taip pat nurodė, kad 1990-11-23 pareiškėjas davė priesaiką Lietuvos valstybei kaip Lietuvos Respublikos karys. 1990-03-01 buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės kuopos vadu ir savo pavaldume turėjo daugiau kaip 100 karių. 1993-02-19 buvo paskirtas bataliono vadu ir savo pavaldume turėjo apie 500 karių. 1994-11-24 pareiškėjui buvo suteiktas karininko laipsnis. Pareiškėjas visą tarnybos ginkluotose pajėgose laiką turėjo tarnybinį šaunamąjį ginklą, taip pat buvo atsakingas už kariuomenės bataliono kovinę ginkluotę. 1998 metais dėl amžiaus pareiškėjas buvo išleistas į atsargą ir jam paskirta valstybinė pensija. Už nuopelnus Lietuvos Respublikai pareiškėjas buvo apdovanotas - Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, taip pat Sausio 13-osios atminimo medaliu. Tai duoda pagrindą teigti, kad pareiškėjas negali būti vertinamas kaip nesantis nepriekaištingos reputacijos asmuo. Dėl paminėtų aplinkybių atsakovo priimtas administracinis aktas turi būti panaikintas ir atsakovas įpareigotinas išduoti leidimą ginklui.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 20-21) nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2013-06-10 Institucijoje buvo gautas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą įsigyti C kategorijos šaunamąjį ginklą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas buvo nuteistas 1975-07-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 225 str. 2 d. (piktybinis chuliganizmas). Minėto straipsnio sankcijoje buvo numatyta nuo 1 iki 5 metų terminuoto laisvės atėmimo. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. draudžia įsigyti B, C kategorijos ginklus nesantiems nepriekaištingos reputacijos asmenims. Minėto įstatymo 18 str. 2 d. 1 p. nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Dėl paminėto teisinio reglamentavimo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ginklą ir todėl priimtas ginčijamas sprendimas.
Pareiškėjo skundas patenkintinas.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina juridiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas atsakovui 2013-06-10 pateikė prašymą leisti įsigyti, laikyti (nešiotis), registruoti savigynai nedidelės galios C kategorijos šaunamąjį ginklą - revolverį Alfa Proj Brno, įsigytą iki 2011-03-01 (b.l. 24-26). 2013-06-10 atsakovo sprendimu minėtas ginklas buvo įregistruotas savigynai (b.l. 26). Atsakovo atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas buvo nuteistas 1975-07-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams lygtinai, priverstinai įdarbinant vykdančių nuosprendį organų nustatyta tvarka (b.l. 28-29, 44-62). 1961 m. Baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. redakcijoje (galiojusioje nusikaltimo padarymo metu) buvo numatyta sankcija – terminuotas laisvės atėmimas nuo 1 metų iki 5 metų. Atsakovas ginčijamu 2013-07-01 sprendimu (b.l. 22) nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo įsigyti, laikyti, nešiotis ginklo. Ginčijame sprendime atsakovas rėmėsi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. (kaip nesančiam nepriekaištingos reputacijos), 18 str. 2 d. 1 p. (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo). Atsakovas ir jo atstovė taip pat nurodė, kad priimant ginčijamą administracinį aktą buvo vadovaujamasi teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis prašymo padavimo bei ginčijamo administracinio akto priėmimo metu.
Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimas į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos pagrinde Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – Įstatymas). Taigi, Įstatymo tikslas - įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 str. 2 d.). Nuo 2011-03-01 įsigaliojo nauja Įstatymo redakcija, kuri galiojo ir pareiškėjo prašymo Institucijai pateikimo (2013-06-10) bei ginčijamo sprendimo priėmimo metu (2013-07-01). Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. nustato, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 str. 2 d. 1 - 12 p. pateiktas išsamus sąrašas atvejų, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos – t.y. tokiu būdu įstatymų leidėjas apibrėžė nepriekaištingos reputacijos asmens sąvoką. Skundžiamame Institucijos sprendime konstatuota, kad pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, vadovaujantis Įstatymo 18 str. 2 d. 1 p., kuris numato, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį 1961 m. Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia laisvės atėmimo bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjas buvo nuteistas 1975-07-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 225 str. 2 d.. Nusikaltimas, numatytas 1961 m. BK 225 str. 2 d. yra tyčinis smurtinis nusikaltimas ir numatyta didžiausia bausmė (viršutinė sankcijos riba) viršija 3 metus laisvės atėmimo (nusikaltimo padarymo metu sankcijoje buvo numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė nuo 1 metų iki 5 metų).
Administracinėje byloje ginčas kilo dėl 2013-07-01 atsakovo priimto individualaus administracinio akto - sprendimo Nr. 20-11-IL-4775, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą, teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką taip pat sudaro ir pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos vertinimas sprendžiant dėl jo teisės gauti leidimą įsigyti ginklą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat jis ir jo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad atsakovas, priimdamas šį ginčijamą sprendimą, nepagrįstai nesivadovavo teisingumo bei protingumo principais, neatsižvelgė į aplinkybes, jog pareiškėjas ilgą laiko tarpą turėjo teisę nešiotis tarnybinį šaunamąjį ginklą, Lietuvos Respublikos prezidento buvo apdavonotas medaliais, buvo atsakingas už karinio junginio ginkluotę. Pabrėžė, kad teistumas jo atžvilgiu yra seniai išnykęs. To pasėkoje teismas pabrėžia, kad sprendžiant pareiškėjo keliamų skundo reikalavimų pagrįstumą, svarbu nustatyti taikytino Įstatymo konkrečių nuostatų galiojimo ribas - objektyviai įvertinti reikšmingas aplinkybes, tiesiogiai susijusias su šio teisės akto galiojimu ir jo nuostatų taikymu laiko atžvilgiu. Tikslus teisės norminių aktų galiojimo ribų nustatymas yra pirminė teisinio reguliavimo stadija. Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pagrindu atsisakyti išduoti leidimą buvo aplinkybė, kad 1975-07-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 225 str. 2 d. už tyčinio smurtinio nusikaltimo, už kurį sankcijos viršutinė riba viršija 3 metus laisvės atėmimo, padarymą. Šią faktinę ir teisiškai reikšmingą administracinės bylos aplinkybę ginčo šalys pripažįsta, ją neginčijai patvirtina ir įsiteisėjusio teismo nuosprendžio bei nutarties duomenys. Tai duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad Įstatymo 18 str. 2 d. 1 p. (redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-03-01) taikymo prasme šios aplinkybės laikytinos pagrindu pripažinti, jog asmuo (pareiškėjas) neturi nepriekaištingos reputacijos ir pagal Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų (ABTĮ 57 str.). Kaip jau buvo paminėta, būtina nuspręsti, kokia nurodytos materialinės teisės normos redakcija (ar galiojusi iki 2011-03-01, ar įsigaliojusi po šios datos) turėtų būti taikoma šio ginčo atveju (įvertinus ir aplinkybę, jog ginklą pareiškėjas legaliai įgijo iki 2011-03-01 ir šiam ginklui įgyti bei laikyti anksčiau leidimo nereikėjo).
Konstitucinis Teismas 2001-04-12 nutarime akcentavo, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Administracinės bylos duomenys patvirtina teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad pareiškėjas prašymą išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ir registruoti nedidelės galios revolverį pateikė 2013-06-10 (galiojant 2011-03-01 Įstatymo redakcijai). Kaip jau buvo paminėta, šio Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 18 str. 2 d. 1 p. atitinkamai nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, o nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Administracinėje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo anksčiau įgytas ginklas (b.l. 26) priskiriamas C kategorijai (Įstatymo 5 str.), kuriuos gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, gavę leidimą (Įstatymo 13 str. 4 d.). Nuo 2011-03-01 galiojančia Įstatymo 18 str. 2 d. redakcija, nustatančią sąrašą atvejų, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, buvo nustatyti griežtesni apribojimai, negu galioję anksčiau. Pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklą tik dėl jo nuteisimo praeityje fakto, nors pagal ankstesnį reguliavimą leidimų tokiems ginklams įsigyti ir laikyti nereikėjo. Teismas pažymi, kad nuolatinė teisinio reguliavimo raida yra vienas iš būdingų teisės sistemos ypatumų. Ji priklauso nuo visuomenėje vykstančių pokyčių ir dėl to atsirandančios būtinybės sureguliuoti tiek naujus, tiek ir pasikeitusius senus visuomeninius santykius. Atsižvelgiant į tokią teisinio reguliavimo įstatymais ir kitais teisės aktais būtinybę, yra įtvirtinamos naujos, tobulinamos galiojančios ar pašalinamos pasenusios teisės normos (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2012-08-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1692/2012). Įstatymų leidėjas, naujos redakcijos Įstatymu sugriežtindamas ir nustatydamas papildomas sąlygas, kada asmuo laikytinas nepriekaištingos reputacijos, neabejotinai siekė užtikrinti viešąją tvarką bei visuomenės saugumą, skirtingų interesų pusiausvyrą. LVAT, aiškinamas nurodytas teisės normas, taip pat pažymėjo, jog kai įstatymo leidėjas priima sprendimą sugriežtinti priemonių, kurios gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, naudojimo sąlygas, jų taikymas visuomeniniams santykiams, atsirandantiems po tokio įstatymo įsigaliojimo, negali būti vertinamas kaip griežtesnių teisės normų galiojimas atgal, nes toks vertinimas neatitiktų įstatymo pakeitimu siekiamų prevencinių tikslų (LVAT 2012-08-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1692/2012, 2012-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1233/2012, 2013-02-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-233/2013). Pakeitimo įstatymo 2 str. nuostatos, nustatančios Įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, įtvirtino konkrečias taisykles, turėjusias užtikrinti ir principo lex retro non agit įgyvendinimą, esant susiklosčiusiems atitinkamiems teisiniams santykiams (LVAT 2013-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2063/2013). Pakeitimo įstatymo 2 str. 2 d. (redakcija galiojusi nuo 2012-07-12 iki 2013-12-30) buvo numatyta, kad asmenys, kurie iki šio Įstatymo įsigaliojimo turėjo šio Pakeitimo įstatymo 1 str. išdėstyto Įstatymo 5 str. 6, 7, 8 p. nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014-01-01 LRV ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Pakeitimo įstatymo 2 str. 4 d. buvo nustatyta, kad šio Pakeitimo įstatymo 1 str. išdėstyto Įstatymo 18 str. 2 d. nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Įstatymo 18 str. 2 d. nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Ginčui aktualioje Pakeitimo įstatymo 2 str. 2 d. (prašymo ir sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) buvo nustatyta, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio Pakeitimo įstatymo 1 str. išdėstyto Įstatymo 5 str. 6, 7, 8 p. nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014-01-01 (terminas pratęstas iki 2014-07-01) LRV ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Pakeitimo įstatymo 2 str. 4 d. imperatyviai nustatyta, kad šio įstatymo 1 str. išdėstyto Įstatymo 18 str. 2 d. nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Įstatymo 18 str. 2 d. nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011-02-28 turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Paminėtas teisinis reglamentavimas duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėjas, turėdamas ginčo ginklą, privalo iki 2014-07-01 pateikti prašymą gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Pareiškėjas šią sąlygą įvykdė. Nežiūrin to, atsakovas turi pareigą įvertinti, ar toks leidimas pareiškėjui gali būti išduodamas (remiantis Įstatymo 17 str. – patikrinti, ar pareiškėjas yra nepriekaištingos reputacijos). Atvejai, kai asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, nustatyti Įstatymo 18 str. 2 d.. Kaip jau buvo konstatuota, Pakeitimo įstatymo 2 str. 4 d., Įstatymo 18 str. 2 d. buvo nustatyti griežtesni reikalavimai, negu buvo prieš tai, todėl pateikus prašymą dėl leidimo po šio Įstatymo įsigaliojimo, taikomi pastarieji griežtesni reikalavimai. Išimtis (2 būtinos sąlygos, kurioms esant šie griežtesni reikalavimai netaikomi pareiškėjui) nustatyta pačioje Pakeitimo įstatymo 2 str. 4 d.: pirma sąlyga - jie netaikomi asmenims, kurie 2011-02-28 turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, antra sąlyga - jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Nagrinėjamo ginčo atveju tenkinama tik viena iš dviejų būtinųjų išimties taikymo sąlygų – pareiškėjas 1975-07-13 buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 225 str. 2 d. (iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo), tačiau nėra tenkinama kita būtinoji sąlyga – 2011-02-28 pareiškėjas neturėjo leidimo laikyti ar nešiotis ginklus (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2014-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2301/2013). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui formaliai negali būti taikoma įstatymų leidėjo numatyta išimtis ir taikoma ne aktuali Įstatymo redakcija ir joje numatytas asmens, nelaikomo nepriekaištingos reputacijos apibrėžimas, o ankstesnėje Įstatymo redakcijoje apibrėžta sąvoka. Tai duoda pagrindą išvadai, kad atsakovas skundžiamu 2013-07-01 sprendimu formaliai teisingai atsisakė pareiškėjui išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus (ABTĮ 57 str).
Administracinėje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog 1990-11-23 pareiškėjas davė priesaiką Lietuvos valstybei kaip Lietuvos Respublikos karys. 1990-03-01 buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės kuopos vadu ir savo pavaldume turėjo daugiau kaip 100 karių. 1993-02-19 buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės bataliono vadu ir pavaldume turėjo apie 500 karių. 1994-11-24 pareiškėjui buvo suteiktas karininko laipsnis. Pareiškėjas tarnybos metu turėjo tarnybinį šaunamąjį ginklą, buvo atsakingas už kariuomenės bataliono ginkluotę. 1998 metais dėl amžiaus buvo išleistas į atsargą ir jam paskirta valstybinė pensija. Už nuopelnus Lietuvai pareiškėjas buvo apdovanotas - ,,Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu“, ,,Sausio 13-osios atminimo medaliu“ (b.l. 9-12). Atsižveldamas į minėtas aplinkybes, taip pat į visuotinai teisėje pripažįstamų bei taikomų teisingumo, proporcingumo bei protingumo principų turinio nuostatas, teismas pabrėžia, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė visada būtų imperatyviai tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Teismas akcentuoja, kad turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai, nes ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas. Be to, ir Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos 109 str. 1 d. turinio teismams kyla imperatyvi pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007-05-15 nutarimas). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas). Aktualu ir tai, jog vykdydamas teisingumą (Konstitucijos 109 str.) teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismas negali palikti teisinį ginčą neišspręstu iki galo ir savo formaliu procesiniu sprendimu sukurti terpę naujam šalių ginčui. Administracinėje byloje pateiktų įrodymų visuma bei aukščiau paminėtos principinės teisės nuostatos duoda pagrindą išvadai, kad atsakovas priėmė teisėtą individualų administracinį aktą, tačiau nėra pagrindo jį laikyti teisingu. Pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, nuo 1975 metų jokių teisės pažeidimų nepadarė, teistumas seniai išnykęs ir BK jis laikomas neteistu, turi valstybinių apdovanojimų, tarnavo Lietuvos Respublikos ginkluotose pajėgose, turėjo tarnybinį šaunamąjį ginklą, siekia gauti leidimą laikyti nedidelės galios šaunamąjį ginklą, kuris prieš keletą metų buvo laisvoje civilinėje apyvartoje. Prieš keletą metų tokį ginklą (kaip ir dujinį pistoletą) galėjo įsigyti laisvai bet kas – visiškai neteistas ar 10 kartų nuteistas ir turintis eilę neišnykusių teistumų už bet kokio sunkumo nusikaltimų padarymą, arba net ir policijos paieškoje esantis asmuo. Iš to seka, kad atsakovo priimtas individualus administracinis aktas ir, tuo pačiu, atsisakymas išduoti leidimą prieštarauja protingumo, proporcingumo bei teisingumo principams, todėl ginčijamas administracinis aktas panaikintinas ir patenkintinas išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas - atsakovas įpareigotinas pareiškėjui išduoti prašomą leidimą (ABTĮ 57 str., 86 str. 1 d., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 1 p., Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 3 p., 8 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 str. 1 d., 2 d., 109 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A.G. skundą patenkinti.
Panaikinti 2013-07-01 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus vyresniosios specialistės D. P. sprendimą Nr. 20-II-IL-4775 ,,Dėl neterminuoto leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo“.
Įpareigoti Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti A. G. neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklą pagal jo 2013-06-10 prašymą Nr. 20-11-AP1-3100.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.