- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-05
- Bylos Nr.
- e2YT-3801-419/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00275-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Pareiškėjas
- S. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, L. S.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, L. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. G. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo tetos J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į S. G. pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo L. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo teta J. G.. Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad J. G. mirė našle, vaikų neturėjo. Testamentų registre 2002-07-15 yra įregistruotas oficialus J. G. testamentas, tačiau jos palikimo priėmimo faktai neįregistruoti. Šalčininkų rajono trečio notaro biuro notarės Marijos Miliūnienės 2023-02-27 liudijime nurodyta, kad paveldėjimo byla po J. G. mirties užvesta nebuvo. Testamentu J. G. jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu bei ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), paliko S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) J. G. vardu Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2013-2017 m. ūkinės knygos Nr. 4, namų ūkio sąskaitoje Nr. 219 registruotas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi, priimti palikimą įpėdinis turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad S. G. per įstatymo numatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas priimti tetos J. G. palikimą, kadangi moka mokesčius už jos namui teikiamas komunalines paslaugas (elektros energiją) ir tokiu būdu išreiškė valią priimti J. G. palikimą. S. G. yra J. G. penktos eilės įpėdinis. Ankstesnės eilės palikėjos įpėdinių nėra, kadangi palikėja mirė būdama našle, vaikų bei vaikaičių neturėjo. Palikėjos ketvirtos eilės įpėdinis – brolis V. G. mirė anksčiau už palikėją (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sesuo L. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, duomenų, kad būtų priėmusi tetos palikimą teismui nepateikta, kitas pareiškėjo brolis – I. G. mirė (duomenys neskelbtini), savo vaikų neturėjo, vedęs nebuvo.
Apibendrindamas išdėstytą teisinį reguliavimą bei nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G. priėmė savo tetos J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 - 5.51 str., CPK 259 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo tetos J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.