Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai R. M.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, gyv, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2016-06-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 30 valandų per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinamasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, S. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: jis 2017 m. gruodžio 27 d. apie 19 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tyčia, dešiniu delnu ne mažiau kaip keturis kartus smūgiuodamas savo sugyventiniai R. M. į kairį skruostą, taip veikdamas sukėlė savo šeimos nariui (sugyventinei) R. M. fizinį skausmą. S. V. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis S. V. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies, paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 27 d. nupirko butelį degtinės ir gėrė su R. M. jos namuose. Kaltinamasis išėjo iš kambario, o kai sugrįžo nebuvo pusės butelio degtinės. Jie išgėrė likusią degtinę, o vėliau rado degtinę supiltą į stiklainį. Dėl to kilo konfliktas ir jie abu apsistumdė, R. iškvietė policiją. R. taip pat buvo neblaivi, nes gėrė kartu. Policiją jį išvežė į policijos komisariatą.

Konfliktas buvo abipusis dėl degtinės. R. paleido rankas ir kaltinamasis paleido rankas. Mušėsi delnais. Pasistumdė ir viskas. Kojomis smūgių nebuvo, nežino. Pradžioje kaltinamasis gynėsi, po to vienas kitam sudavė smūgius, kurių neskaičiavo. Kaltinamasis delnu trenkė nukentėjusiajai į veidą. Rašo, kad koja 4 kartus spyrė, negalėjo taip būti, nes užmuštų, jeigu tiek smūgių būtų. Konflikto metu jie stovėjo vienas prieš kitą, niekas nebuvo nugriuvęs. R. pirmą sudavė smūgį, po to sudavė kaltinamasis. Kaltinamasis trenkė, R. atsakė. R. jam per veidą trenkė ne mažiau 4 kartų. Kaltinamasis paėmė degtinę ir kiek buvo likę išėjo gerti, o R. tuo tarpu iškvietė policiją. Kaltinamasis konflikto metu buvo neblaivus, buvo išgėręs kartu su nukentėjusiąja 0,5 l. degtinės. Jautėsi lengvai apgirtęs. Nukentėjusioji gėrė mažiau, bet buvo girtesnė.

Kai kaltinamasis klausė R., kur dingo degtinė, ji atsakė, kad jie ją išgėrė. Po susistumdymo degtinę rado ant spintelės. Suprato, kad nerealu tiek daug išgerti. Kai kaltinamasis rado degtinę, R. liepė ją atiduoti. Ji pirma trenkė kaltinamajam ir sudužo akiniai, šiandien yra su kitais akiniais. Buvo ką tik gėręs degtinę, todėl buvo nustatytas toks girtumas.

Apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu S. V. paaiškino, kad dėl pareikšto kaltinimo kaltę pripažįsta, kartu su R. M. gyvena apie 4 mėnesius jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Su sugyventine veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. 2017-12-27 sugyventinė paėmė jo 300 eurų, kuriuos jis jai davė, ir nupirko 0,7 l. butelį degtinės bei užkandos. Jie abu kartu namuose pradėjo gerti. Begerdami susipyko dėl to, kad sugyventinė nuo 0,7 l. butelio degtinės dalį degtinės nupylė į kitą butelį ir paslėpė, o likusią dalį gėrė kartu. Sugyventinė iki jiems kartu pradedant gerti jau buvo išgėrusi. Kaltinamasis klausė, kur dingo degtinė, ji supyko ir trenkė jam ranka per akinius. Nuo to tarp jų prasidėjo muštynės. Konflikto metu jis jai gal keletą kartų sudavė į nurodytas vietas. Specialiai jos mušti nenorėjo, tik gynėsi, sukelti jai fizinio skausmo nenorėjo. Jeigu būtų kaltas, būtų išėjęs iš buto, nes matė, kaip ji kvietė policiją. Dėl savo elgesio labai gailisi, pasiryžęs atsiprašyti sugyventinės (b. l. 29).

N. R. M. teismo posėdyje BPK 82 straipsnio 2 dalies pagrindu atsisakė duoti parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja R. M. paaiškino, kad 2017-12-27 apie 19:00 val. ji su savo sugyventiniu S. V. grįžo namo į (duomenys neskelbtini). Kai tik užėjo į namus jos sugyventinis pradėjo be priežasties kabinėtis prie jos, jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, vadino necenzūriniais žodžiais. Bandė jį apraminti, bet jis užsivedė dar labiau. Priėjęs prie jos dešinės rankos delnu keturis kartus trenkė nukentėjusiajai į kairįjį skruostą bei du kartus smūgiavo su savo kairiąja koja į blauzdos sritį. Po smūgių ji jautė fizinį skausmą. Sugyventinis smurtauja ne pirmą kartą. Kviesdavo dėl įvykio policiją, bet ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukiami susitaikius. Kadangi sugyventinis panaudodamas prieš ją smurtą žymių sužalojimų nepadarė pas teismo medicinos specialistą nesikreips. Mažamečių vaikų nėra, įvykio liudytojų nėra (b. l. 8-10).

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017-12-27 19:34 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas R. M. pranešimas, kad sugyventinis S. V. žodinio konflikto metu kelis kartus delnu sudavė pranešėjai į veidą ir kelis kartus spyrė jai koja į sėdmenis. Taip pat įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais (b. l. 3).

Iš 2017-12-27 patrulio V. I. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2017-12-27 apie 19:35 val. iš VPK OVS gautas pranešimas, kad Salininkų g. 253, Vilniuje, pranešėjos sugyventinis ją mušą. Atvykus į vietą nustatyta, kad policiją kvietė R. M.. Nustatyta, kad 2017-12-27 apie 19:00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėjos R. M. neblaivus sugyventinis S. V. žodinio konflikto metu sudavė kelis kartus delnu į veido sritį (matomas paraudimas), ir spyrė kelis kartus koja į sėdmenis, tuo sukeldamas R. M. fizinį skausmą. Abu asmenys neblaivūs, kartu gyvena apie 3 mėn. Namuose aplinka netvarkinga, vyko išgertuvės. R. M. elgėsi ramiai, taip pat nurodė, kad S. V. ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Smurtą patyręs asmuo nurodė, kad jis apsireiškė, kai jos sugyventinis S. V. delnu trenkė jai į veidą ir spyrė koja į sėdmenis. Pastraipoje, kurioje žymimi smurtą galintys rodyti požymiai ant veido pažymėta vieta ant kairio žando (kodas 09 kita), paaiškinamuose nurodyta, jog toje vietoje matosi paraudimas, trenkė delnu sugyventinis. Protokole pažymėta, kad anksčiau yra buvę smurto artinoje aplinkoje atvejų. Paskutinį kartą nuo pareiškimo atsisakė, nes pagailo sugyventinio. Smurtu įtariamas asmuo vietoje nieko paaiškinti negalėjo, nes buvo pergirtas. Pristatant policiją jis elgėsi ramiai, spec. priemonės nepanaudotos (b. l. 6-7).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tai dviejų aukštų nuosavas gyvenamasis namas, esantis miške. Teritorija namo dalinai aptverta. Įėjus į namą patenkama į svetainę. Svetainės kame stovi kampinė lova, ant kurios numesta paklodė. Prie sofos stovi pufas, ant kurio guli Kalėdinės dekoracijos, žurnalai, įvairūs daiktai. Priešais sofą ant sienos kabo televizorius. Bendra tvarka nepažeista objektų, reikšmingų tyrimui nerasta (b. l. 8-10).

Iš 2017-12-29 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įrašai yra du, vienas 0,49 s. trukmės, kitas 0,27 s. trukmės. Įrašuose girdimas moters ir BPC operatoriaus balsas. Pirmame įrašė paskambinusi moteris nurodo, kad nori iškviesti policiją, nurodo adresą, į klausimą paaiškina, kad ją puola sugyventinis, medikų nereikia, mažamečių vaikų nėra, sugyventinis girtas. Moteris nurodo, kad jos vardas ir pavardė R. M., prašo greičiau atvažiuoti. Antrojo įrašo metu moteris nurodo, kad kvietė policiją, bet kažkodėl tai nesulaukia. Operatorius nurodo, kad policija informuota ir reikia laukti (b. l. 18-19).

Iš 2017-12-27 20:17 val. alkotesterio kvito matyti, kad S. V. nustatytas 2,93 promilių girtumas (b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. V. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje iš dalies įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimu ir paaiškinimais teisme, tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, alkotesterio kvitu, registruoto įvykio žiūryklės duomenimis, garso įrašu ir jo apžiūros protokolu. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad į BPC skambino moteris, kuri rašė policijos pagalbos, nes prieš ją puola sugyventinis, kuris yra neblaivus, moteris prisistatė R. M., prašė paskubėti. Po 16 min. R. M. dar kartą skambino į BPC ir kvietė policijos pagalbą. Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams nukentėjusioji R. M. nurodė, jog kaltinamasis jai kelis kartus delnu sudavė į veidą ir spyrė į sėdmenis taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tarnybiniame pranešime pažymėta, kad ant R. M. kairio skruosto matėsi paraudimas. Nukentėjusioji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2017-12-27 21:36 val. – 21:56 val. Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad pareigūnas jame nurodė, jog abu asmenys – tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis buvo neblaivūs. Namuose aplinka netvarkinga, vyko išgertuvės. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko jiems vartojant alkoholį – degtinę. Taigi, šiuo atveju kyla abejonių dėl nukentėjusiosios blaivumo apklausiant ją liudytoja, nes ji apklausta praėjus labai nedaug laiko po įvykio, t. y. tik porai valandų po įvykio. Esant šios aplinkybėms teismas negali remtis nukentėjusiosios R. M. paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi yra pagrindo manyti, jog ji buvo apklausta būdama neblaivi.

Kita vertus garso įrašas, esantis byloje, taip pat jo apžiūros protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji net du kartus skambino į BPC, kvietė policiją, nes sugyventinis ją puola, prašė paskubėti atvykti. Tai rodo, jog konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo iš tikrųjų buvo ir ji bijojo kaltinamojo, jei buvo reikalinga pagalba.

Kaltinamasis savo ruožtu prisipažino, kad kelis kartus, galimai taip kaip nurodyta kaltinime – keturis kartus, ranka sudavė nukentėjusiajai per veidą. Tai įvyko jų tarpusavio konflikto metu. Kaltinamasis teigė, kad nukentėjusioji pirma jam trenkė per akinius, dėl to jie sukonfliktavo ir jis nukentėjusiajai trenkė delnu per veidą, o ši jam taip pat trenkė, tačiau nei įvykio vietoje, nei vėliau kaltinamasis pretenzijų dėl sužalojimo ar skausmo jam sukėlimo nukentėjusiajai nepareiškė. Kaip jau minėta tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto taip pat yra nurodyta, kad pas nukentėjusiąją ant veido kairės pusės matėsi paraudimas. Nukentėjusioji įvykio vietoje paaiškino, kad kaltinamasis jai sudavė kelis kartus delnu į veidą. Taigi, šios aplinkybės patvirtina kaltinamojo prisipažinimą sudavus nukentėjusiajai delnu į veidą keturis kartus.

Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvadas, kad kaltinimas pareikštas S. V. dėl tyčinio smūgių sudavimo dešiniu delnu ne mažiau 4 kartų sugyventinei R. M. į kairį skruostą, ir taip sukeliant jai fizinį skausmą, pasitvirtino. Kaltinimo dalis, kurioje nurodoma, jog S. V. du kartus koja spyrė sugyventinei R. M. į kairę koją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, nepasitvirtino. Kaltinamasis šios aplinkybės teismo posėdyje nepripažino. Nukentėjusioji teismo posėdyje pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti parodymus prieš kaltinamąjį. Ikiteisminio tyrimo metu nurodytais paaiškinimais šioje dalyje teismas negali remtis dėl aukščiau išvardintų priežasčių. Taigi, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, nurodoma, jog nukentėjusioji teigė, kad S. V. spyrė jai į sėdmenis, tačiau kaltinimas pareikštas dėl to, kad spyrė į kairę koją. Ikiteisminio tyrimo apklausoje R. M. nurodė, kad jai spyrė į blauzdą, todėl esant nurodytiems prieštaravimams, kaltinamojo nepripažinimui šios faktinės aplinkybės, jos nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, todėl ji vertintina kaip neįrodyta ir šalintina iš kaltinimo.

Tokiu būdu ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis namuose konflikto metu sudavė savo sugyventinei R. M. dešiniu delnu ne mažiau kaip keturis smūgius į skruostą taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai. Jie abu nurodė, kad gyvena kartu apie 4 mėnesius ir veda bendrą ūkį, todėl kaltinamojo veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip smurtaujant fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui.

Bausmės skyrimas

S. V. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-12-27 19:00 cal., paleistas 2017-12-29 13:30 val., jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 20, 44, 45).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis S. V. yra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą prieš kitą savo šeimos narį ir artimą giminaitį, bausmę yra atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs. Administracine tvarka baustas, nedirbantis, duomenų apie gydymą psichiatrijos ligoninėje ar registravimus priklausomybės ligų centro įskaitoje nepateikta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimas padarytas kaltinamajam esant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kadangi po nusikaltimo padarymo kaltinamajam nustatyta 2,93 promilių girtumas, konfliktas kilo dėl alkoholio vartojimo, asmuo dėl girtumo sukėlė konfliktą ir sudavė smūgius nukentėjusiajai. Lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis yra teistas. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Įvertintinus tai, kad kaltinamasis teisiamas antrą kartą už tokio paties nusikaltimo padarymą, nukentėjusioji kaltinamajam bylos nagrinėjimo metu pretenzijų neturėjo. Įvertinus visa tai manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje, bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtą bausmę mažinti trečdaliu ir paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje, bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 7 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-12-27 19:00 val. iki 2017-12-29 13:30 val., t. y. dvi dienas, kas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio nuostatas atitinka 4 laisvės apribojimo dienas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.