Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-09-22 · Civilinė byla Nr. 2-3558-1004/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-22
Bylos Nr.
2-3558-1004/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01773-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidotas Narvidas
Ieškovas
R. M.
Atsakovas
G. I. L., G. L.
Civilinė byla Nr. 2-3558-1004/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01773-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.8; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.2.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 22 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Vaidotas Narvidas,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Ritai Levickytei,

dalyvaujant ieškovei R. M., ieškovės atstovui advokatui V. L., atsakovei G. I. L., atsakovės atstovei advokatei I. P., atsakovui G. L., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. M. ieškinį atsakovams G. I. L. ir G. L. dėl buto apliejimu padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 1984,40 Eur dydžio žalos, padarytos buto apliejimu, atlyginimo, taip pat priteisti solidariai 5 proc. dydžio metines palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad jai ir sutuoktiniui A. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog iš esmės rekonstruotas bei atliktu kapitaliniu remontu, kuris baigtas 2014 m. vasario 5 d., trijų kambarių butas yra daugiabučio gyvenamojo namo trečiajame aukšte. 2016 m. lapkričio 3 d. ryte daugiabučio namo ketvirtame aukšte, bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena G. I. L. ir G. L., trūko jų virtuvėje po kriaukle buvusi šlangutė. Dėl atsakovų nerūpestingumo, nesirūpinimo jiems priklausančio buto saugia eksploatacija, jų bute esančiais inžinieriniais ir santechniniais įrenginiais vandeniu buvo aplieta virtuvė ir kambarys (plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) -1). Pažymėjo, jog aplieta siena, prie kurios pastatytas ir sumontuotas virtuvinis komplektas bei aplietos lubos. Atsakovams apliejus butą, tuo pačiu buvo aplietas ir žemiau esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovės ir A. M. butas nebuvo apdraustas savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės sutartimi, todėl dėl buto apliejimu padarytos žalos atlyginimo kreipėsi į kaimyną G. L., kuris pripažino kaltę. 2016 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į butą apliejusius kaimynus dėl 1500,00 Eur dydžio žalos atlyginimo, atlikus preliminarius padarytos žalos 30,55 kv. m. luboms ir vienai sienai apskaičiavimus. Atsakovams neatsiliepus į siųstą pretenziją, siekdama įrodymais pagrįsti buto apliejimu padarytos žalos dydį, kreipėsi į UAB „Statybos projektų sistemos“, pagal kurios 2016 m. lapkričio 29 d. sudarytą sąmatą aplieto buto remonto darbai įvertinti 1984,40 Eur. Pažymėjo, jog apie buto apliejimą buvo informuotas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos valdybos pirmininkas. Atsakovams apliejus butą, jis iki šiol nėra suremontuotas.

Mano, jog yra visos sąlygos atsakovų deliktinei atsakomybei, o iki 2017 m. sausio 25 d. gera valia su G. I. L. ir G. L. susitarti dėl buto apliejimu padarytos žalos atlyginimo nepavyko, todėl buvo priversta kreiptis į teismą ieškiniu dėl žalos atlyginimo.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovės atstovas iš esmės pakartojo ieškinio motyvus. Ieškovė pažymėjo, kad nesutinka, jog jos buto remonto išlaidos gali būti mažesnės, nes apliejimu peršlapo ir visa siena (akmens vata, gipso kartonas) už virtuvės baldų komplekto. Papildė, jog fotonuotraukos tikrai jos buto, nes darytos iš mobiliojo ryšio telefono. Bute šiuo metu gyvena ieškovės sūnus su šeima, kurioje auga mažametis vaikas, todėl daryti bute remontą nėra galimybės.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. M. atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu pažymėjo, jog matosi tik apibėgusios vandeniu lubos, o sienos nematyti. Norint pamatyti ar siena šlapia, reikia atitraukti primontuotą virtuvės komplektą. Kad jaučiasi drėgmė, pajuto ranka tik per tarpą už dujų skaitiklio. Paaiškino, jog remonto bute nedarė. Pažymėjo, jog nesijaučia blogo kvapo, spintelėse nėra jokių pakitimų. Nurodė, jog sutinka su ieškovės ieškiniu.

Atsiliepimas

Atsakovė G. I. L. atsiliepimu (b.l. 49-52) su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies. Prašė jį tenkinti ir iš jos bei jo sutuoktinio priteisti solidariai 260,00 Eur žalos atlyginimui. Pripažino faktinę aplinkybę, jog buvo aplieta ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto dalis, t .y. apie 2 kv. m. lubų 30,55 kv. m. patalpoje (plane pažymėtoje (duomenys neskelbtini)-1). Nesutiko sumokėti nepagrįstų remonto išlaidų. Paaiškino, jog ieškovė buto dar neremontavo. Taip pat atsakovė nesutinka su ieškovės pateikta 2016 m. lapkričio mėn. sudaryta sąmata. Pažymėjo, jog jos ir jo sutuoktinio iniciatyva buvo apžiūrėta aplieta patalpa ir surašytas 2016 m. lapkričio 15 d. aktas, kuriame nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)-o buto lubų dalis sugadinta ir būtinas lubų remontas. Paaiškino, jog atliekant remontą reikėtų nuimti dažus, užglaistyti ir du kartus perdažyti visas 30,55 kv. m. lubas. Atsakovė pažymėjo, jog siena nėra apšiltinta akmens vata, plokštės ardyti nereikia, o ir sienoje nėra jokių apliejimo ženklų. Nesutinka su ieškovės sąmatoje nurodytomis darbų ir statybinių medžiagų, išvalymo ir šiukšlių išvežimo vertėmis.

Teismo posėdžio metu atsakovė ir atsakovės atstovė iš esmės pakartojo atsiliepimo motyvus. Teismo posėdyje atsakovė papildė, jog sutinka atlyginti su sutuoktiniu 348,48 Eur žalą ieškovei bei remiasi pateikta 2017 m. birželio 7 d. lokaline sąmatą (b.l. 86), kurioje nurodyta 31 kv. m. lubų nuvalymui, glaistymui ir dviejų kartų perdažymui paskaičiuota vertė (348,48 Eur su PVM). Paaiškino, jog tą rytą trūkus virtuvėje po kriaukle buvusiai šlangutei vandens bute išsiliejimas nebuvo ženklus, ką patvirtina ir informacija apie vandens naudojimą. Vandens išsiliejimo metu butas nebuvo draustas.

Atsiliepimas

Atsakovas G. L. atsiliepimu (b.l. 46-47) su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies. Prašė jį tenkinti ir iš jo bei jo sutuoktinės priteisti solidariai 260,00 Eur žalos atlyginimui. Nesutiko su ieškovės pateikta 2016 m. lapkričio mėn. sudaryta sąmata. Taip pat pažymėjo, jog jo ir jo sutuoktinės iniciatyva buvo apžiūrėta aplieta patalpa ir surašytas 2016 m. lapkričio 15 d. aktas, kuriame nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buto lubų dalis sugadinta ir būtinas lubų remontas. Paaiškino, jog atliekant remontą reikėtų nuimti dažus, užglaistyti ir du kartus perdažyti visas 30,55 kv. m. lubas. Atsakovas pažymėjo, jog sienoje nėra jokių apliejimo ženklų, ką patvirtino ir aukščiau įvardinta komisija. Nesutinka su ieškovės sąmatoje nurodytomis darbų ir statybinių medžiagų, išvalymo ir šiukšlių išvežimo vertėmis.

Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat iš esmės pakartojo atsiliepimo motyvus. Pažymėjo, jog su sutuoktine sutinka atlyginti 348,48 Eur padarytą žalą, kaip nurodyta 2017 m. birželio 7 d. sąmatoje. Papildė, jog sąmata pagrįstai paskaičiuota pagal defektinį aktą, t. y. 2016 m. lapkričio 15 d. apžiūros aktą. Nesutinka su ieškovės sąmatoje nurodytomis darbų ir statybinių medžiagų, išvalymo ir šiukšlių išvežimo vertėmis (b.l. 60, UAB „Švarinta“ pasiūlymas).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl ginčo esmės.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad R. M. 2017 m. vasario 15 d. ieškiniu (b.l. 1-4) kreipėsi į teismą ir nurodė, jog ji ir A. M. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (b.l. 5,6,8,14,27-28), kur deklaruota R. M. ir A. M. gyvenamoji vieta (b.l. 9,10). 2014 m. vasario 5 d. deklaracija pateikti duomenys apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 minimame bute (rekonstrukciją ir kapitalinį remontą) (b.l. 15-21,23-25). G. I. L. ir G. L. pripažino R. M. ir A. M. buto apliejimo vandeniu faktą, ką pagrindžia ir bylos rašytiniai įrodymai (b.l. 11). Tačiau atsakovai nesutiko atlyginti ieškovei visos buto apliejimu padarytos žalos, t. y. nei pagal jos 2016 m. lapkričio 24 d. pretenzija (b.l. 12) 1500,00 Eur žalos sumai, nei pagal 2016 m. lapkričio 29 d. UAB „Statybos projektų sistemos“ sudarytą sąmatą 1984,40 Eur sumai (b.l. 13) ir 2017 m. sausio 5 d. ieškovės atstovo siųstą pranešimą – pasiūlymą (b.l. 31). R. M. teismui pateikė aplieto buto fotonuotraukas (b.l. 90). Atsakovai sutiko atlyginti ieškovei 200,00 Eur žalos sumą, atsakydami į pranešimą pasiūlymą, atsiliepimais – 260,00 Eur, teismo posėdžio metu – 348,48 Eur žalos sumą, pagal 2017 m. birželio 7 d. lokalinę sąmatą. (b.l. 86).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ieškovei R. M. padarytos žalos faktas ir atlygintinos žalos dydžio nustatymas, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis žalos ir nuostolių atlyginimą pagal civilinę deliktinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str., 6.263 str. 2 d., 6.251 str.).

Remdamasis civiliniame procese įtvirtintu rungimosi ir dispozityvumo principais, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai pripažino faktą dėl ieškovei padarytos žalos, teismas konstatuoja, kad byloje pakanka įrodymų, jog ieškovei žalą padarė būtent atsakovai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178,185 str.). Taip pat byloje esantys įrodymai, šalių, jų atstovų paaiškinimai, patvirtina, kad iš atsakovų buto pratekėjęs vanduo pateko į ieškovės bute esančią patalpą (plane pažymėtą (duomenys neskelbtini) -1) (b.l. 24). Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.).

CK 6.263 str. 1 d. įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Sutiktina su ieškove, jog atsakovai G. I. L. ir G. L., vykdydami valdomo turto (buto) priežiūrą nebuvo pakankamai rūpestingi, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Ieškovės ieškinyje nurodytus argumentus, jog ieškovės buto apliejimas įvyko dėl atsakovų buto virtuvėje po kriaukle trūkusios šlangutės patvirtino ir atsakovai. Todėl darytina išvada, jog ieškovės buto apliejimas vandeniu įvyko dėl atsakovų nerūpestingumo. Jeigu atsakovai laiku būtų pastebėję šlangutės deformaciją ir/ar jos defektus, žalingi padariniai ieškovei nebūtų kilę. Tokiu būdu byloje yra įrodytos visos CK 6.266 str. nustatytos deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.).

Kaip jau minėta, nėra ginčo, jog vanduo į ieškovės butą prasiskverbė iš aukščiau esančios patalpos, kurioje buvo patalpų užpylimo židinys ir ši aplinkybė šiuo konkrečiu atveju yra pakankamai akivaizdi ir aiški (CPK 178 str.).

Dėl padarytos žalos dydžio.

Atsakovai sutinka ir su ieškovės nurodyta aplinkybe, jog apliejimu padaryta žala luboms, tačiau nesutinka, jog tuo pačiu buvo ir aplieta ieškovės buto siena. Pažymėtina, jog pareiga įrodinėti aplinkybes dėl žalos atlyginimo nustatyta ieškovei, reikalavusiai visiško žalos atlyginimo, tačiau atsakovai taip pat turėjo teisę bei galimybę įstatymų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nuginčyti ieškovės pateiktus įrodymus ir jos kviesto liudytojo V. K. paaiškinimus, patvirtinančius žalos jos nurodytomis aplinkybėmis padarymo faktą, t.y. apie sienos apliejimą vandeniu.

Ieškovė nurodė, jog aplieta siena, prie kurios pastatytas ir sumontuotas virtuvinis komplektas. Teismas konstatuoja, jog ieškovė šioje dalyje ieškinio neįrodė. Pirma, kad R. M. bute sugadinta tik dalis lubų ir būtinas lubų remontas pagrindžia 2016 m. lapkričio 15 d. aktas, kurį sudarė namo bendrijos komisija. Antra, kad aplieta buto siena nepatvirtina ir fotonuotraukos. Trečia bute nepadarytas remontas, nuo sienos neatitraukti per visą jos plotį sumontuoti baldai ir nepateikti duomenys apie sienos būklę. Trečia, kad nėra sienos apliejimo požymių iš dalies patvirtino ir trečiais asmuo A. M., teigdamas, jog bute nesijaučia blogo kvapo, spintelėse nėra jokių pakitimų. O A. M. juntama sienos drėgmė neįrodo visos sienos būklės, nes juntama tik dalyje - jungtyje ties dujų skaitikliu. Ketvirta, nėra duomenų, jog siena darant rekonstrukciją ir atliekant kapitalinį remontą buvo apšiltinta, dengta gipso kartono plokštėmis (b.l. 20). Penkta, kokia yra ieškovės buto siena ir kaip ir kokiu būdu buvo nustatytas šios sienos apliejimo faktas, nepatvirtino ir liudytojas V. K., kuris sudarė ieškovei sąmatą. Šešta, taip pat nėra duomenų, jog tuo pačiu apliejimu buvo aplietas ir žemiau ieškovės esantis butas (Nr. (duomenys neskelbtini)). Septinta, atsakovės pateikti duomenys apie šalto vandens skaitiklių parodymus už 2016 m. lapkričio mėn., nėra ženkliai pakitę, lyginant juos per 2016-01-01 – 2016-12-31 laikotarpį. Konstatuotina, jog nustačius, kad sąlygos bei pagrindai atsakovų civilinei atsakomybei taikyti egzistuoja, nustatytinas ir ieškovei kompensuotinų nuostolių dydis tik už aplietas 30,55 kv. m. buto lubas.

Dėl žalos atlyginimo dydžio.

Nustačius, jog atsakovai privalo ieškovei atlyginti nuostolius, susijusius su buto lubų apliejimu, šalių argumentai dėl dvejose sąmatose esančiais nurodytų darbų ir statybinių medžiagų, išvalymo ir šiukšlių išvežimo verčių skirtumais dėl žalos sienai yra teisiškai nereikšmingi. Kaip jau minėta, šioje byloje yra nustatyta, kad ieškovei žala buto luboms buvo padaryta kaltais atsakovų veiksmais. Pagal civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas atsakovams atsirado pareiga atlyginti ieškovei padarytus nuostolius (žalą), nes būtent jų veiksmais buvo apgadintos ieškovei priklausančio buto lubos, kurias būtina perdažyti (CK 6.246 str.).

Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d.). Šis principas reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, jog nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado (nei daugiau, nei mažiau), t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Jau minėta, kad neteisėti atsakovų veiksmai, sukėlė ieškovei neigiamas pasekmes: buvo užlietos ir apgadintos ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų (plane pažymėtų (duomenys neskelbtini)-1) lubos. Šie faktiniai duomenys, patvirtinti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, suponuoja išvadą, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.) ir ieškovei padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. ieškovei padaryta žala yra atsakovų neteisėtų veiksmų rezultatas (CK 6.247 str.). Nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, turto sugadinimo faktą (žalą), priežastinį ryšį ir atsakovų kaltę, nagrinėtinas konkretus ieškovei atlygintinos turtinės žalos dydis.

Pagal CK 6.249 str. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį privalo nustatyti teismas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prieš kreipdamasi į teismą, apskaičiavo, kokia galima išlaidų suma remontuojant vandeniu aplietas patalpas. Ieškovė faktiškai neatliko bute remonto ir kreipdamasi į teismą realiai dar nėra patyrusi 1984,40 Eur išlaidų, tačiau nagrinėjamu atveju būtina vadovautis teisingumo principu ir atsižvelgti į tai, kad ieškovė dėl bute šiuo metu gyvenančios sūnaus šeimos, kurioje auga mažametis vaikas, neturi galimybės remontuoti savo buto. Dėl šios priežasties ji neleidžia remontuoti buto ir atsakovų lėšomis. Tačiau ieškovės pateikta 2016 m. lapkričio 29 d. sąmata 1984,40 Eur sumai (b.l. 13) teismas nesivadovauja. Liudytoju apklaustas V. K. nurodė, jog P. M. prašymu jo sudaryta buto (duomenys neskelbtini), sąmata yra „naminio“ varianto, t. y. tik preliminari. Tuo tarpu atsakovų pateikta 2017 m. birželio 7 d. pateikta lokalinė sąmata yra tiksli, ji atlikta kompetentingo specialisto ir abejonių dėl joje paskaičiuotos 348,48 Eur lubų remonto, dažymo išlaidų teismui nekyla. Tuo tarpu teismui pateiktas V. G. paaiškinimas verčia abejoti V. K. kompetenciją atlikti tikslius paskaičiavimus žalos, lyginant su atsakovų pateikta sąmata. Pažymėtina ir tai, jog atsakovų pateiktoje sąmatoje lubų remonto ir dažymo vertė (348,48 Eur) yra artima ir ieškovės paskaičiuotai preliminariai sąmatai (490,00 Eur). Ginčo dėl lubų remonto darbų apimties ir įkainių tarp šalių nebuvo.

Teismas sutinka su atsakovų pateikta lokaline sąmata ir joje nurodytu būsimo remonto išlaidų apskaičiavimu. Todėl darytina išvada, jog yra teisinis pagrindas mažinti šioje dalyje atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į teismo nustatytą aplinkybę, kad ieškovės bute, konkrečiai gyvenamojoje patalpoje pažymėtoje (duomenys neskelbtini)-1, padaryta žala nėra tokia didelė, kaip mano ir nurodo ieškovė. Teismas sutinka su atsakovų argumentu, jog nėra teisinių pagrindų ieškovei atlyginti visas jos prašomas buto remonto išlaidas, todėl šioje dalyje ieškovei mažintinas jai priteistinos atlygintinos žalos dydį iki 348,48 Eur.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė R. M. iš dalies įvykdė pareigą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti savo reikalavimų dėl žalos atlyginimo pagrįstumą, todėl jos ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant solidariai iš atsakovų ir 348,48 Eur buto apliejimu padarytos žalos atlyginimo (CK 6.6 str. 3 d., CPK 178, 185 str.).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Įstatymas numato pareigą atsakovams mokėti ieškovei įstatymų nustatyto 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d.). Todėl iš atsakovų G. I. L. ir G. L. solidariai priteistina ieškovei R. M. 5 proc. metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 348,48 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. kovo 3 d., iki visiško teismo sprendimo vykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovei byloje buvo suteikta valstybės garantuoja teisinė pagalba, todėl ji yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b.l. 34-35). Atsakovei taip pat byloje buvo suteikta valstybės garantuoja teisinė pagalba, todėl ji yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b.l. 58-59). Atsižvelgiant į tai, jog šios abi šalys atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, šių šalių bylinėjimosi išlaidų dalis apmokama iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.). Tačiau atsakovas G. L. nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir ieškovės ieškinį patenkinus 17,56 proc., valstybei iš jo priteistina ½ dalis žyminio mokesčio nuo 348,48 Eur sumos, kas sudaro 10,00 Eur ir ½ dalis ieškovės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (473,25 Eur), jas mažinant 17,56 proc., kas sudaro 41,55 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d., 96 str. 1 d., 99 str. 2 d). Atsakovui procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma, ją paskirstant po ½ dalį bei mažinant 17,56 proc, neviršija minimalios 3,00 Eur sumos, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų G. I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 348,48 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus keturiasdešimt aštuonis euro centus) žalos, padarytos buto apliejimu, atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 348,48 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme t. y. 2017 m. kovo 3 d., iki visiško teismo sprendimo vykdymo.

Kitoje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovams dėl likusios dalies žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 10,00 Eur (dešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 41,55 Eur (keturiasdešimt vieną eurą penkiasdešimt penkis euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, kurios mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą -(duomenys neskelbtini), įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidotas Narvidas